- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- 2S-1979-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00886-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės šiluma“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui V. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB ) „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui V. P. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Šalies argumentai
2. Atsakovas V. P. 2019 m. spalio 7 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pareiškė nušalinimą teisėjai R. N.. Pateiktame prašyme dėl nušalinimo iš esmės cituojamos teisės aktų normos, reglamentuojančios nušalinimo institutą, nurodoma, kad teisėja R. N. nepaskyrė nagrinėti bylos paruošiamųjų dokumentų būdu, paskyrė parengiamąjį posėdį vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos bei kad teisėjai suteikiamos privilegijos dėl jos socialinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2019 m. spalio 8 d. nutartimi susipažinęs su V. P. pareikštu nušalinimu Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjai R. N., atsakovo prašymo netenkino.
Šalies argumentai
4. Atsakovas Vygintas 2019 m. spalio 22 d. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo teisėjo M. P. 2019 m. spalio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat, nušalinti teisėją R. N. nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir pripažinti, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atsakovo V. P. atskirąjį skundą atsisakė priimti.
6. Nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis atskiruoju skundu nėra skundžiama. Kitaip tariant dėl tokios nutarties atskirasis skundas negali būti paduodamas, o motyvai dėl tokios nutarties teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Apeliantas V. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartį, pripažinti, kad CPK 306 straipsnio 3 dalis prieštarauja LR Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui, bei išspręsti klausimą dėl teisėjos R. N. nušalinimo.
8. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
8.1. Atsisakyti priimti V. P. 2019 m. spalio 22 d. atskirąjį skundą pirmosios instancijos teismas galėjo tik šališkai (suinteresuotai) pažeidęs CPK 301 straipsnio 3 dalyje, CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įteisintus reikalavimus, „ex injuria jus non oritur“ teisės principą arba neteisėtai.
8.2. Akivaizdu, jog teisėjas M. P., turėjęs įgaliojimus spręsti dėl nušalinimo pareiškimo, galimai vadovavosi ne įrodymais pagrįstais argumentais, pakartotinai teiktinais atskirojo skundo skyriuje.
8.3. teisėja R. N. nepaskyrė nagrinėti bylos paruošiamųjų dokumentų būdu, paskyrė parengiamąjį posėdį vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo nutarties skirti parengiamąjį posėdį priėmimo dienos.
Atsiliepimas
9. UAB „Ukmergės šiluma“ atsiliepime nurodė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą netenkinti V. P. prašymo dėl teisėjos nušalinimo ir ši nutartis neskundžiama. Ieškovės nuomone, teisėja R. N. yra objektyvi, priima sprendimus vadovaudamasi įstatymais ir jokio suinteresuotumo ar šališkumo nei šioje, nei kitose bylose neturi. Tuo tarpu atsakovas klaidina teismą ir visaip bando išvengti mokesčių už jo butui suteiktas paslaugas mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, CPK 6, 21 straipsniai). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000, konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybės, keliančios abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353-701/2017).
13. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas atsisakė tenkinti V. P. prašymą dėl teisėjos R. N. nušalinimo. V. P. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. nutartimi atskirąjį skundą atsisakė priimti, nes nutartis, kuria išspręstas klausimas dėl teisėjo nušalinimo nėra skundžiama atskiruoju skundu. Apeliantas V. P. su tokia teismo nutartimi nesutinka, todėl prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Taigi, nagrinėjamu atveju, byloje kilo ginčas dėl to ar nutartis, kuria atsisakyta nušalinti teisėją yra skundžiama atskiruoju skundu.
14. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta nušalinti teisėją nepagrįstai nurodyta, jog tokia nutartis nėra skundžiama. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiu apelianto argumentus, nes nutartis, kuria išspręstas teisėjų nušalinimo klausimas nėra apeliacijos objektas pagal civilinio proceso teisės normas, todėl negali būti skundžiama atskiruoju skundu.
15. Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo tik CPK numatytais atvejais arba jei teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.
16. Pažymėtina, kad teisėjo nušalinimo klausimai sprendžiami CPK 69 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau CPK 69 straipsnio nuostatos nenumato, kad gali būti skundžiamos nutartys dėl teisėjo nušalinimo apeliaciniu skundu. Taip pat, nutartis, kuria atsisakyta nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. Pastarąją aplinkybę patvirtina ir tai, jog po nutarties priėmimo civilinė byla buvo toliau nagrinėjama ir joje 2019 m. lapkričio 21 d. buvo priimtas sprendimas. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutartis nėra skundžiama atskiruoju skundu.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 334 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą bei pirmosios instancijos teismo argumentus, sprendžia, kad atsakovas negali apskųsti teismo nutarties, kuria atmestas pareiškimas dėl teisėjos nušalinimo, tačiau jam išaiškintina, kad motyvus dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo jis gali įtraukti į apeliacinį skundą dėl galutinio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą apeliantas nuspręs naudotis proceso įstatyme įtvirtinta teise į apeliaciją (CPK 305 str., 334 str. 3 d.).
19. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti apelianto atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. nutarties, kuria atsisakė nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo, teisingai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai nurodė, jog skundžiama nutartis nėra apeliacijos objektas pagal civilinio proceso teisės normas, todėl priėmė teisėta ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
teismas nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.