- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-09-25
- Bylos Nr.
- I1-4659-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00541-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 52 Eur turtinę žalą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde ir atsikirtime į atsakovės atsiliepimą nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d., atliekant bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, buvo iškviestas pasitikrinti dėl narkotinių medžiagų vartojimo greituoju testu. Pareiškėjas teigė, jog buvo blaivus, nieko nevartojęs, tačiau greitasis testas buvo vis tiek teigiamas ir parodė, kad pareiškėjas yra vartojęs ABP (sintetinių kanabinoidų). Pareiškėjas, nesutikdamas su testo rezultatais, už savo asmenines lėšas (52 Eur), šį testą išsiuntė į Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratoriją išsamiam tyrimui. Iš toksikologijos laboratorijos pareiškėjas gavo atsakymą, kad jo šlapime nieko nerasta. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kreipėsi į Pataisos įstaigos direktorių ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kad jam būtų grąžinti sumokėti pinigai už toksikologijos laboratorijos tyrimus, tačiau pinigai iki šiol nėra grąžinti. Pareiškėjo manymu, neįrodžius jo kaltės, pinigai turi būti jam grąžinti. Pabrėžė, kad jei nebūtų šlapimo mėginio išsiuntęs į toksikologijos laboratoriją ir neįrodęs savo nekaltumo, būtų nubaustas.
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – atsakovė) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2022 m. birželio 25 d. gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto A. V. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2022 m. birželio 25 d., apie 20.15 val., įtarus, jog pareiškėjas gali būti apsvaigęs (išsiplėtę akių vyzdžiai), buvo pasiūlyta atlikti greitos tyrimo priemonės testą. Pareiškėjui sutikus atlikti minėtą testą, iš jo buvo paimtas šlapimo mėginys, kurio pagalba buvo nustatyta, jog pareiškėjas vartojo sintetinį tetrahidrokanabinolį (ABP). Su testo rezultatais pareiškėjas nesutiko ir pateikė prašymą už savo lėšas atlikti pakartotinį šlapimo mėginį išsiųsti į laboratoriją tyrimui. Pareiškėjas su greitosios tyrimo priemonės rezultatu nesutiko, todėl teikė prašymą išsiųsti jo tiriamąją medžiagą į toksikologijos laboratoriją, apmokant tyrimą jo paties lėšomis. Išsiuntus pareiškėjo tiriamąją medžiagą, buvo gauta specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad tiriamojoje medžiagoje neaptikta narkotinių medžiagų. Kalėjimų tarnyba pažymi, kad tiriamosios medžiagos siuntimas į toksikologijos laboratoriją ištyrimui nuteistiesiems nėra pareiga, o tik pasirinkimo teisė, kurios galima atsisakyti. Greito tyrimo testas suteikia tik kokybinius preliminarius analitinius rezultatus. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikros medžiagos šlapime gali sukelti klaidingų rezultatų atsiradimą. Pažymėtina, kad pagal teisės aktus, pataisos įstaigai nenumatyta pareiga padengti tiriamosios medžiagos ištyrimo išlaidas, jei nustatoma, kad tiriamojoje medžiagoje draudžiamų medžiagų nerasta. Atsižvelgiant į tai, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija ir Kalėjimų departamentas pareiškėjui pateiktuose atsakymuose pagrįstai sprendė, kad teisės aktai nenumato pareigos nagrinėjamu atveju atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas. Pareiškėjas skunde taip pat nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis pataisos įstaiga turėtų atlyginti pareiškėjo patirtas išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas sieja su neteisėtais Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmais, kuriais greitąja tyrimo priemone buvo nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas, dėl ko jis turėjo sumokėti 52 Eur už tiriamosios medžiagos ištyrimą toksikologijos laboratorijoje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos elemento, pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iš minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 3 punkte (aktuali redakcija nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d.) konkrečiai įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, taip pat vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones. Pareiškėjo patikrinimo metu (2022 m. birželio 25 d.) laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą ir įforminimą reglamentavo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-42 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomų asmenų ir probacijos tarnybos prižiūrimų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo tvarkos aprašas (akto redakcija galiojusi nuo 2021 m. vasario 3 d. iki 2022 m. rugsėjo 10 d.) (toliau – Aprašas).
Pagal Aprašo 4 punktą, kontroliuoti ir nustatyti, ar asmenys nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę Kalėjimų departamento arba Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos vadovo įgalioti pataisos pareigūnai, kurie privalo būti išklausę Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro organizuojamus neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir gavę pažymėjimus. Taip pat nustatyti, ar asmenys nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi teisę asmens sveikatos priežiūros specialistai.
Nagrinėjamu atveju iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Suimtojo (nuteistojo) neblaivumo (apsvaigimo) nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo akto Nr. 45-647, matyti, kad pareiškėjo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą atliko Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas A. V.
Atsakovė su atsiliepimu nebuvo pateikusi duomenų apie Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus pareigūno atitiktį minėtoms Aprašo 4 punkto nuostatoms, t. y. ar šis pareigūnas buvo įgaliotas atlikti nuteistųjų apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų ir ar jis yra išklausęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro organizuojamus neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir gavęs pažymėjimą (Aprašo 4 p.). Paaiškėjus šiai aplinkybei, teismas 2023 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, įpareigodamas įkalinimo įstaigą pateikti teismui ginčo laikotarpiui aktualius duomenis ir juos patvirtinančius įrodymus apie Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Saugumo valdymo skyriaus pareigūno A. V. įgaliojimą atlikti nuteistųjų apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat duomenis apie tai, ar šis pareigūnas yra išklausęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro organizuojamus neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir gavęs pažymėjimą.
2023 m. liepos 11 d. Lietuvos kalėjimų tarnyba pateikė teismui raštą su papildomais duomenimis apie Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Mokymo centro 2021 m. sausio 29 d. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, kuriame nurodoma, kad pareigūnas A. V. dalyvavo kvalifikacijos tobulinimo renginyje, mokymų programoje tema „Laivės atėmimo vietose laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) arba apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymas“. Rašte nurodyta, kad pareigūnas įvykdė visus programos reikalavimus, pridėtas ir pats kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas, įrodantis kad pareigūnas dalyvavo ir įvykdė programos reikalavimus.
Gavus šiuos papildomus duomenis, teismas konstatuoja, kad pareigūnas A. V. buvo kompetentingas ir turėjo teisę atlikti pareiškėjo atžvilgiu veiksmus, numatytus šio Aprašo 4 punkte, t. y. atlikti testą ir nustatyti ar pareiškėjas nevartojo alkoholio arba kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Aprašo 5 punktas numato, kad asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymą, be kita ko, sudaro: tiriamosios medžiagos ištyrimas greita tyrimo priemone (testu) – esant įtarimui, kad asmuo yra apsvaigęs arba prevenciškai (5.4 punktas); tiriamosios medžiagos siuntimas į toksikologijos laboratoriją ir tyrimo išvados gavimas (5.5 punktas).
Aprašo 11 punktas numato, kad tikrintojas, patikrinęs asmens neblaivumą (girtumą) ar apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų su alkoholio kiekio matuokliu ar greita tyrimo priemone (testu) ir nustatęs, kad asmuo neblaivus ir (ar) apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, tačiau nesutinka su specialiosios techninės priemonės rodmenimis, pasiūlo asmeniui (esančiam laisvės atėmimo vietų įstaigose) pageidaujant, už jo asmenines lėšas, ne vėliau kaip per valandą paimti naują tiriamosios medžiagos mėginį ir ištirti Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Tiriamosios medžiagos ištyrimą Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje organizuoja laisvės atėmimo vietų įstaigos administracija (11.1 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo patikrinimą pagal Aprašo reikalavimus atliko kompetentingas ir turintis teisę tikrinti pareigūnas, kuris buvo išklausęs neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo kursus ir turintis savo kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Patikrinimo metu pareigūnas naudojo Aprašo leidžiamą apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatymo priemonę (testą), o pareiškėjui nesutikus su testo rezultatais, tiriamosios medžiagos mėginys buvo ištirtas Valstybinėje teismo medicinos tarnyboje. Atitinkamai konstatuotina, jog Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūno veiksmuose, atliekant pareiškėjo ištyrimą dėl galimo apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų, neteisėti veiksmai nenustatyti, nes pareigūnas veikė pagal Aprašo reikalavimus.
Dėl pareiškėjo prašymo atlyginti 52 Eur turtinę žalą už pakartotinio narkotikų testo darymą, teismas konstatuoja, kad teisės aktuose nėra nustatytos galimybės laisvės atėmimo vietoms grąžinti nuteistiesiems jų patirtas išlaidas dėl testo apmokėjimo, nepriklausomai nuo to ar atliktų tyrimų rezultatai būtų neigiami ar teigiami. Ginčo laikotarpiu galiojęs Aprašas įpareigojo laisvės atėmimo vietoje laikomus asmenis, kurie nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros rezultatais, atlikti jo tiriamosios medžiagos ištyrimą savo lėšomis. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą teismas sprendžia, kad šiuo atveju Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos veiksmai, nekompensuoti pareiškėjui patirtų pakartotinio testo išlaidų, nelaikytini neteisėtais. Atitinkamai spręstina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovės yra nepagrįstas ir atmestinas.
Išsamiai bei visapusiškai įvertinus byloje surinktus įrodymus, atlikus teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygas, analizę, darytina išvada, kad Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pareigūnai, tiek atlikdami apsvaigimo testą pareiškėjui, tiek vėliau nekompensavę patirtų išlaidų dėl pakartotinio testo atlikimo, tinkamai vykdė Aprašo nuostatas ir jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš atsakovės turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.