Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje laikotarpiu nuo 2016-09-12 iki 2019-02-01 netinkamomis sąlygomis.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.

Pareiškėjas nuodo, kad ginčo laikotarpiu jam nebuvo sudaryta galimybė mokytis.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-01-14 nutarimu Nr. 30 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų bendrojo ugdymo organizavimo tvarkos aprašo 11 punktą, į mokyklą nepriimami įkalinti asmenys (išskyrus asmenis iki 16 metų), atliekantys drausminę nuobaudą, – uždaryti į drausmės (baudos) izoliatorių (karcerį) arba perkelti į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, o jeigu šie asmenys buvo priimti į mokyklą iki nuobaudos paskyrimo, nutraukiama su jais sudaryta mokymo sutartis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją prašymu leisti mokytis 12 klasėje ir laikyti egzaminus kreipėsi 2018-09-28 (b. l. 46, 134). Pataisos įstaiga 2018-10-08 raštu Nr. 7-2688 nurodė, jog nuteistiesiems, perkeltiems į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas, bendrasis ugdymas negali būti organizuojamas (b. l. 47). Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentui), kuris 2018-11-19 raštu Nr. 2S-3701 skundo netenkino (b. l. 7-8). Pareiškėjas 2018-12-10 raštu pakartotinai kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją prašydamas leisti mokytis 12 klasėje ir laikyti egzaminus (b. l. 48, 135). Pataisos įstaiga 2019-01-02 raštu Nr. 7-12 nurodė, kad mokslo metai beveik įpusėję, pasiūlė pareiškėjui mokytis savarankiškai, su prašymu mokytis 12-oje klasėje kreiptis kitų mokslo metų pradžioje (b. l. 49). Minėto atsakymo Kalėjimų departamentui pareiškėjas neskundė.

2018-07-05 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 67-847 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda - perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę - 8 mėn. ir 2018-07-09 Pravieniškių PN-AK direktoriaus nutarimu Nr. 67-869 drausminė nuobauda - patalpinti į kamerų tipo patalpas 6 mėn. (b. l. 42, 133).

Aplinkybės, kad pareiškėjui buvo skirtos drausminės nuobaudos ir jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, pareiškėjas neginčija.

Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad pagal aukščiau išdėstytas teisės normas pareiškėjui ginčui aktualiu laiku paskyrus nuobaudas – perkėlimą į kamerų tipo patalpas - pareiškėjas prarado teisę į ugdymą ir profesinį mokymą, dėl ko Pravieniškių PN-AK neteisėti veiksmai, nesudarant jam sąlygų mokytis, nekonstatuotini.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo laikotarpiu jam buvo draudžiama naudotis barzdaskute.

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Minėto straipsnio 4 dalyje numatyta, jog maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

BVK 96 straipsnyje numatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 220 punkte numatyta, jog nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede numatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Minėto sąrašo 5 skyriuje elektros prietaisai 5.5 punkte numatyta galimybė įsigyti ir turėti barzdaskutę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas 2018-10-08 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su prašymu suteikti informaciją, kodėl neleidžiama įsigyti ir naudotis elektrine barzdaskute (b. l. 50). Pataisos įstaiga 2018-10-18 raštu Nr. 7-2805 nurodė, jog nuteistiesiems negalima barzdaskutė kamerų tipo patalpose (b. l. 10, 51). Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018-11-20 raštu Nr. 2S-3727 nurodė, jog BVK 96 straipsnio 1 punktas numato, kad elektrinius ir kitus prietaisus nuteistieji gali turėti, išskyrus nuteistuosius, atliekančius laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas, galiojančių teisės aktų nepažeidė (b. l. 11-12).

Teismas pabrėžia, jog BVK 96 straipsnis aiškiai numato, jog nuteistiesiems, kurie yra perkelti į kamerų tipo patalpas neleidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais.

Ginčo dėl to, jog pareiškėjas prašymo kreipimosi laikotarpiu atlikinėjo nuobaudą kamerų tipo patalpoje nėra (b. l. 42, 133). Ginčijamas pareiškėjo teisių ribojimas (galimybė turėti barzdaskutę) buvo taikomas būtent dėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos, kuri tuo metu galiojo, t. y. šis ribojimas aiškiai ir nedviprasmiškai kilo iš įstatymo reikalavimų ir buvo nulemtas paties pareiškėjo pasirinkto neteisėto elgesio – bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo, kas, lyginant su nenusižengusių (kitų grupių) nuteistųjų teisine padėtimi, užtraukė jam papildomų suvaržymų.

Nustačius, kad BVK 96 straipsnis neleidžia kamerų tipo patalpose nuteistiesiems naudoti elektros prietaisų ir kitų daiktų, konstatuotina, jog Pravieniškių PN-AK administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės, nes įstatymas pareiškėjui jos nesuteikė. Taigi šiuo atveju Pataisos įstaiga veikė taip, kaip pagal teisės aktus buvo įpareigota, t. y. neatliko pareiškėjo nurodomų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybe, kad negavo jam adresuoto siuntinio.

BVK 95 straipsnyje nustatyta nuteistųjų teisė gauti pašto bei perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus. BVK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistiesiems leidžiama per šešis mėnesius gauti vieną pašto arba perduodamą drabužių, avalynės siuntinį. Pašto ir perduodamų drabužių, avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir įteikimo nuteistiesiems, labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo nuteistiesiems tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 95 str. 4 d.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 84 punktas numato, kad iš pašto įstaigų pašto siuntiniai ir smulkieji paketai nepriimami, jeigu: jie gauti nuteistųjų, kurie neturi teisės gauti pašto siuntinių, vardu (84.1 p.), vienas pašto siuntinys sveria daugiau kaip 10 kilogramų (84.2 p.), jie gauti nuteistųjų, kurie paleisti iš pataisos įstaigos, vardu (84.3 p.), jeigu jie gauti nuteistojo, kuris mirė, vardu (84.4 p.). Pašto siuntiniai ir smulkieji paketai nuteistiesiems, kurie turi teisę juos gauti, tačiau yra perkelti į kitas pataisos įstaigas, priimami, bet neatidaromi, netikrinami ir tuoj pat persiunčiami į nuteistųjų perkėlimo vietą pataisos įstaigos sąskaita (84¹ p.). Pašto siuntinys ar smulkusis paketas, išskyrus šiame punkte nurodytą atvejį, atidaromas ir patikrinamas, ar jame nėra maisto produktų, reikmenų ar kitų daiktų, kurių perdavimas nenustatytas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse ir šiose taisyklėse. Pašto siuntinys ar smulkusis paketas atidaromas ir patikrinamas nuteistojo, kurio vardu jis gautas, akivaizdoje (84² p.). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 85 punkte numatyta, kad kai nuteistasis atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas, jam pageidaujant perduodami tik tie siuntiniu perduoti daiktai, kuriuos jis gali turėti kamerų tipo patalpose, o smulkusis paketas arba daiktai iš šio paketo perduodami tik tais atvejais, kai jie būtini nuteistajam įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises. Nuteistajam atlikus nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas ar jos vykdymą nutraukus, jam siuntinys ar smulkusis paketas perduodamas ne vėliau kaip kitą darbo dieną.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2018-10-01 kreipėsi į Pravieniškių PN-AK dėl gauto siuntinio, kuris nebuvo jam įteiktas (b. l. 53-54). Pataisos įstaiga 2018-10-11 raštu Nr. 7-2735 atsakė pareiškėjui, kad peršvietus siuntinį rentgeno spinduliais buvo pastebėti įvairūs elektros prietaisai, kurie yra neleistini (b. l. 14). Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018-11-26 raštu Nr. 2S-3789 nurodė, kad elektriniais prietaisais negali naudotis, kadangi yra perkeltas į kamerų tipo patalpas, pataisos įstaigos atsakymas galiojančių teisės aktų nepažeidė (b. l. 15-16).

Į bylą pateiktas 2018-09-07 tarnybinis pranešimas Nr. 41-13311, kuris patvirtina, kad 2018-09-07 apie 14.00 val. iš pašto buvo gautas siuntinys, adresuotas pareiškėjui. Peršvietus siuntinį rentgeno spinduliais buvo pastebėti įvairūs elektros prietaisai, todėl siuntinys buvo grąžintas siuntėjui (b. l. 136).

Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad siuntinyje buvo žurnalai ir laikrodis, o siuntinys buvo patikrintas ne jo akivaizdoje.

Bylos duomenimis nenustatyta ar pašto siuntinyje nebuvo daiktų, kuriuos pareiškėjas gali turėti kamerų tipo patalpose, šios aplinkybės nepaneigė ir atsakovės atstovas.

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, atsakovės atstovas savo veiksmais, atliko Pataiso įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 84² ir 85 punktuose nustatytus procedūrinius pažeidimus (siuntinys nebuvo atidarytas ir patikrintas pareiškėjo akivaizdoje), todėl konstatuotini neteisėti atsakovės atstovo veiksmai.

Pareiškėjas nurodė, kad Pravieniškių PN-AK atsisakė nuvesti pareiškėją dėl profilaktinio plaučių ištyrimo.

Atsakovės atstovas atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas pats atsisakė profilaktinio plaučių patikrinimo. Įrodymų, kada pareiškėjas atsisakė tikrintis sveikatą nepateikė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi 2018-10-01 raštu su prašymu išaiškinti, kodėl nebuvo vedamas profilaktiniam plaučių ištyrimui (b. l. 35). Pataisos įstaiga 2018-10-31 raštu Nr. 7-2947 atsakė, kad pareiškėjas pats atsisakė eiti tikrintis dėl profilaktinio plaučių ištyrimo (b. l. 13, 56). Minėtą raštą pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2018-11-26 raštu Nr. 2S-3789 (b. l. 15-16) atsakė, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėjas pageidavo šviestis plaučius (b. l. 15-16).

Teismo vertinimu, byloje nenustačius faktinių aplinkybių įrodančių, kad pareiškėjas pageidavo ar atsisakė profilaktiniam plaučių ištyrimui kilnojamąja rentgeno diagnostikos mašina, atsakovės atstovui nepaneigus pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, tikėtini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai, kuriais nebuvo užtikrinta teisė pareiškėjui profilaktiškai išsitirti plaučius rentgeno diagnostikos mašina.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-15 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009 ir kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas skunde tvirtino, kad dėl negauto siuntinio, kuris nebuvo patikrintas jo akivaizdoje bei nesuteiktos teisės profilaktiškai pasitikrinti plaučius rentgenu patyrė papildomą diskomfortą, pažeminimą, depresiją, dvasinius skausmus.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl sutrikimų, kurių atsiradimą galėjo įtakoti nesuteiktas profilaktinis plaučių patikrinimas rentgeno diagnostikos mašina ar negautas ir pareiškėjo akivaizdoje nepatikrintas siuntinys. Objektyvių duomenų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo psichinei sveikatai į bylą nėra pateikta, todėl, darytina išvada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie nustatytų pažeidimų poveikį pareiškėjo emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl negauto siuntinio, kuris nebuvo patikrintas pareiškėjo akivaizdoje ir nesuteikto profilaktinio plaučių patikrinimo, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-12-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). LVAT, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, individualiai įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų mastą, trukmę, pobūdį, atsižvelgiant, kad organizuotas diagnostinis plaučių ištyrimas buvo profilaktinis, o ne paskirtas gydytojo, nesant duomenų, kad pareiškėjas sirgo plaučių ligomis ar, kad dėl neužtikrintos teisės dalyvauti jo vardu gauto siuntinio atidaryme bei patikrinime, pareiškėjas patyrė reikšmingų neturtinių praradimų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. V. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje sąlygas.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.