Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. Z. ieškinį atsakovei J. K. dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu bei iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 01 06 mirus ieškovei V. R., 2008 04 11 teismo nutartimi civilinėje byloje mirusioji ieškovė buvo pakeista jos procesinių teisių perėmėja – dukra G. Z.. Ieškovė G. Z. pateikė teismui patikslintą ieškinį (t.2, b.l. 57-61), kuriuo be buvusios ieškovės V. R. suformuluotų reikalavimų, papildomai prašė pripažinti negaliojančiu 2006-02-07 V. R. testamentą, pagal kurį mirusioji butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei J. K.. Nurodė, kad šis testamentas buvo sudarytas pasinaudojus V. R. negalia – aklumu bei pateikus pasirašyti dokumentą, su kurio turiniu V. R. negalėjo susipažinti. Be to, 1995-10-03 testamentu, butą esantį (duomenys neskelbtini), V. R. paliko ieškovei - dukrai G. Z., o apie naujo testamento sudarymą V. R. dar būdama gyva niekada nėra minėjusi, priešingai, teigė, jog jokių kitų dokumentų be išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, ji nėra pasirašiusi.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. Z. ir jos atstovas palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad nuo 2000 metų iki 2007-06-19 ji su motina V. R. nesimatė, tik bendravo telefonu, žinojo, jog pastarąją prižiūri atsakovė J. K., tačiau apie sudarytą išlaikymo iki gyvos galvos sutartį sužinojo tik atvažiavusi pas motiną. Motinos V. R. prašymu 2007-06-19 atvykusi iš Klaipėdos, rado ją labai blogos būklės, kvietė greitosios pagalbos medikus. Motina jai pasakojo, kad yra blogai prižiūrima bei išreiškė norą nutraukti sutartį. Todėl kreipėsi į N. V., kuriai V. R. išdavė įgaliojimą veikti jos vardu ir pradėjo sutarties nutraukimo procedūrą. Motinai mirus, sužinojo apie jos naujai sudarytą testamentą J. K. naudai, ankščiau buvo kitas testamentas, kuriuo butas (duomenys neskelbtini), buvo paliktas G. Z., o apie naują testamentą motina iki pat mirties jai nieko nėra minėjusi. J. K. ieškinio reikalavimą dėl G. Z. iškeldinimo iš buto (duomenys neskelbtini), prašė spręsti priklausomai nuo to, kaip bus išspręstas klausimas dėl išlaikymo iki gyvos galvos sutarties nutraukimo ir testamento pripažinimo negaliojančiu klausimas.

Teismo posėdžio metu atsakovė J. K. ir jos atstovas paaiškino, kad V. R. dukra G. Z. jos nelankė, neatvažiuodavo, tik kalbėdavo telefonu. Todėl V. R. nutarė palikti savo butą J. K. ir pas notarą buvo sudarytas testamentas, kurį pasirašė pati V. R.. Ji nors ir blogai, bet matė, buvo nuovoki ir protinga. Sutarties dėl išlaikymo iki gyvos galvos sudarymą inicijavo pati V. R., tam, kad J. K. ją prižiūrėtų, nors ji ir be sutarties net keturis metus rūpinosi V. R.. J. K. gamindavo maistą ir maitindavo V. R. tris-keturis kartus per dieną, maudydavo ją, pirko reikalingus vaistus ir vitaminus, drabužius, tai darydavo iš savo gaunamos pensijos ir santaupų. Sužinojusi apie tai, jog V. R. savo butą paliko J. K., iš Klaipėdos atvažiavo jos dukra G. Z. ir nuo to laiko nebeįsileido J. K. pas V. R. į butą, nebeleido toliau ją rūpintis, reikalavo nutraukti išlaikymo iki gyvos galvos sutartį.

Atsakovė byloje neįrodė, kad objektyviai turėjo pakankamai lėšų tokiam išlaikymu teikti ir savo lėšomis tai darė. Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties esmė reikalauja, kad rentos davėjas paramą teiktų savo lėšomis ir savo sąskaita, kas leidžia užtikrinti, kad šiuose teisiniuose santykiuose nesusiklostytų pelno siekimo / verslo santykiai. Byloje nėra pateikta jokių atsakovės turėtų išlaidų V. R. išlaikymui dydį patvirtinančiu įrodymų. Jeigu atsakovė visą laiką būtų vykdžiusi sutartį, tai neabejotinai būtų likę (galbūt ne visi) kvitai, sąskaitos, kompensuojamų vaistų įsigijimo dokumentai, išrašai iš sąskaitų (atsiskaitant mokėjimo kortele) ir kt. įrodymai, patvirtinantys išlaidų buvimo faktą. Tai, kad atsakovė neturi ir nepateikė į bylą jokiu išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, nors ieškinį V. R. pateikė po daugiau nei metų laiko nuo sutarties sudarymo, be to, tai, kad atsakovė net negalėjo tiksliai nurodyti kokius vaistus ir už kiek mano motinai pirko, rodo, kad atsakovė savo teiginių byloje neįrodė. Atsakovė negali remtis tuo, kad ji negalėjo tikėtis, jog teks tokią aplinkybę įrodinėti teisme (tokiu argumentu pagrįstas ir pirmos instancijos teismo sprendimas), kadangi pagal (duomenys neskelbtini) str. įrodinėjimo pareiga tenka abiems ginčo šalims. Atsakovė neįrodė, kad apskritai turėjo pakankamai lėšų išlaikymui. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad atsakovės pajamos yra tik 730 Lt dydžio pensija, o tai kelia pagrįstų abejonių, kad iš šių lėšų atsakovė sugebėjo ne tik pati išsilaikyti, bet ir teikti paramą V. R. bei išlaikyti 2 butus.

Iš V. R. ieškinio matyti, kad mirusios gaunamą pensiją pasiimdavo atsakovė, kas leidžia daryti išvadą, jog šias lėšas pasisavino atsakovė, jomis dengė sutartimi gauto buto išlaikymo išlaidas, o tuo pačiu, kad buvo nusižengta išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymo principui - kad išlaikymas teikiamas rentos mokėtojo sąskaita. Teismas turėjo pasisakyti, kokios vertės išlaikymas pagal esamos sutarties prasmę turėjo būti teikiamas.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties 3 p. numatė, kad be kitos priežiūros, atsakovė savo lėšomis privalėjo V. R. ir palaidoti. Byloje pati atsakovė patvirtino, kad V. R. laidotuvėse nedalyvavo, prie laidojimo išlaidų neprisidėjo. Atsakovė tiek esant V. R. gyvai, tiek šiuo metu neišlaiko buto. Pažymi, kad byloje remtis išimtinai liudytojų parodymais negalima, nes šių liudytojų parodymai nepatvirtinami kitais, rašytiniais įrodymais, ir jie yra artimi atsakovės pažįstami.

Pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad testamentas sudarytas ne apgaulės įtakoje. Byloje turėjo būti įvertinta aplinkybė, kad sudarant tiek 2006-02-07 testamentą, tiek 2006-06-14 išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, V. R. buvo priklausoma nuo atsakovės, tiek dėl senyvo amžiaus, tiek dėl savo negalios - aklumo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvusios notarės T. N. liudijimas teismo posėdyje patvirtina, kad V. R. liga netrukdė pastarajai pasirašyti testamente, o notarė savo pareigas atliko tinkamai, sutartį išvertė. 2009-03-17 posėdyje apklausta T. N. negalėjo tiksliai prisiminti testamento tvirtinimo aplinkybių - ar testamentas patvirtintas notarų biure, ar automobilyje, kaip jis pasirašytas, kaip išverstas, o kalbėjo bendromis frazėmis. Tuo tarpu pati atsakovė nurodė, kad testamento tvirtinimo metu nebuvo notarės kabinete ir nematė pačio notarinio veiksmo atlikimo.

Byloje esantis išrašas iš medicininių dokumentų patvirtina, kad mirusioji sirgo gliaukoma, katarakta, lėtine galvos smegenų išemija, hipertenzija, o liudytoja apklausta gydytoja O. Z. nurodė, kad mano motinai diagnozuota glaukoma IV stadijos toli pažengus katarakta vidutinio sunkumo, matė blogai. Kad motina prastai matė, patvirtino ir liudytoja N. V. to neneigė ir kiti liudytojai. Taigi testamentą tvirtinusi notarė, atsižvelgdama į testatorės negalią, turėjo taikyti Notariato įstatymo 32 str. 2 d. ir CK 5.29 str., numatančius kito asmens pasirašymą testamente už dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitų priežasčių negalintį pasirašyti testatorių ir testamentą tvirtinti tik laikantis šių normų reikalavimų. Aplinkybė, kad testamentas yra sudarytas testatorei neišreiškus tikrosios savo valios dėl jo sudarymo, t.y., atsakovei pasinaudojus jos negalia - aklumu ir pateikus pasirašyti dokumentą, su kurio turiniu ji negalėjo susipažinti, patvirtina ir tai, jog ji dar būdama gyva niekuomet nėra minėjusi, kad buvo sudariusi kitą testamentą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ((duomenys neskelbtini)str. 1 d.).

Byloje nustatyta, jog tarp V. R. ir J. K. 2006-06-14 buvo sudaryta Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, pagal kurią atsakovė J. K. už gautą butą (duomenys neskelbtini), įsipareigojo išlaikyti V. R. iki gyvos galvos - aprūpinti ją gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinti, o jeigu V. R. sveikatos būklė reikalauja – ją prižiūrėti, suteikti kitas būtinas paslaugas bei palaidoti savo lėšomis (t.2, b.l. 8-11).

Ieškovė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovė tinkamai vykdė prievolę pagal minėtą sutartį. Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus.

Išlaikymo iki gyvos galvos sutartis – rentos porūšis, kuriai būdingi bendrieji rentos sutarties ir rūšiniai rentos iki gyvos galvos požymiai (CK 6.460 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties skiriamieji požymiai: rentos mokėtojui už rentą perleidžiamas ne bet koks turtas, o tik nekilnojamasis daiktas; rentos forma – rentos gavėjo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į jo poreikius gali būti tiek materialaus, tiek nematerialaus pobūdžio – aprūpinimas gyvenamąja patalpa, apranga, maitinimas, priežiūra; kai sutartimi apibrėžiama išlaikymo vertė, ji turi būti ne mažesnė nei nustatyta įstatyme (CK 6.461 straipsnio 2 dalis); sutartyje gali būti nustatyta ir rentos mokėtojo pareiga padengti rentos gavėjo laidojimo išlaidas; galimybė išlaikymą natūra pakeisti periodinėmis įmokomis iš esmės yra išimtinė, ji gali būti taikoma atsižvelgiant į sutarties pobūdį ir konkrečias aplinkybes, vadovaujantis protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į išvardytus požymius ir sutarties esmę, galima daryti išvadą, kad išlaikymo iki gyvos galvos sutartis išsiskiria socialine reikšme. Pagal šią sutartį rentos gavėjas įgyja teisę gauti reikiamas paslaugas ir priemones būtiniausiems, gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Rentos mokėtojas, nevykdydamas ar netinkamai vykdydamas išlaikymo prievolę pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, gali padaryti didelę ir nepataisomą žalą rentos gavėjo sveikatai, kitiems teisėtiems jo interesams. Tokia rentos gavėjo priklausomybė nuo rentos mokėtojo tinkamo prievolės vykdymo įpareigoja šią prievolę vykdyti ne formaliai vadovaujantis sutarties nuostatomis, bet pagal sąžiningumo ir protingumo kriterijus (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.464 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta rentos gavėjo teisė nutraukti sutartį, jei rentos mokėtojas iš esmės pažeidžia sutartį. Klausimas, ar konkretus išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pažeidimas iš esmės pažeidžia išlaikymo įsipareigojimus, sprendžiamas įvertinant išvardytus sutarties ypatumus. Lietuvos A. T. suformavo praktiką, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti. Svarbiausia minėtos sutarties paskirtis yra užtikrinti rentos gavėjo būtiniausių, gyvybiškai svarbių poreikių tenkinimą, o turto perleidimas rentos mokėtojui vertintinas kaip atlygis už rentos gavėjo išlaikymą bei priežiūrą.

Nagrinėjamu atveju vertinant ar atsakovė tinkamai vykdė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, būtina įvertinti bylos faktines aplinkybes. Byloje apklausti liudytojai I. M., M. O., V. B., L. J., (t.2, b.l. 127-128, 147-148), nurodė, kad atsakovė užtikrino nuolatinį V. R. maitinimą, pirko jai drabužius bei vaistus, gyvendama kaimynystėje nuolat, tris - keturis kartus per dieną ateidavo pas V. R. į namus, neretai ten nakvodavo, pablogėjus sveikatai kviesdavo į namus medikus (gydytojos O. Z. paaiškinimai (t.2, b.l. 146-147). Minėti liūdytojai yra mirusiosios ir atsakovės kaimynai, t.y., svetimi žmonės ir nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas neturi pagrindo šiais liudytojų parodymais abejoti. Byloje nustatyta, jog V. R. priežiūros ir pagalbos buityje reikėjo daug anksčiau nei buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis, ir šią pagalbą 3 metus jai teikė atsakovė. Tik paskutinius jos gyvenimo metus buvo sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis. Byloje apklausta buvusi notarė T. N., tvirtinusi 2006-02-07 testamentą, paaiškino, kad tvirtinant testamentą bendravo su V. R., kuri išreiškė savo valią tokio testamento sudarymui, turėjo fizinę galimybę pati jame pasirašyti, įrašė vardą, pavardę bei pasirašė ir notarei nekilo jokių abejonių dėl V. R. psichikos būklės ar dėl to, jog yra kitų kliūčių testamento sudarymui. Notarė išvertė testamento turinį į rusų bei lenkų kalbas (t.2, b.l. 63, 125-127), todėl V. R. žinojo kokį dokumentą pasirašo. Atsakovė patvirtino, jog pasirašant testamentą, atsakovė buvo paprašyta išeiti iš notarės kabineto, taigi notarė turėjo galimybę įsitikinti, ar mirusioji laisva valia sudarė minėtą testamentą. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes kolegija daro išvadą, jog atsakovė teikė tinkamą priežiūrą mirusiąjai, o vėliau sudaryta išlaikymo iki gyvos galvos sutartis ir testamentas buvo tik papildomos priemonės oficialiai įforminti jau ir ankščiau atsakovės J. K. ir V. R. susiklosčiusius santykius. Kolegija atmeta apelianto argumentus, jog atsakovei nepakako lėšų mirusiosios priežiūrai, o tai reiškia, jog ji negalėjo tinkamai vykdyti išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, nes minėtoje sutartyje nebuvo nustatyta išlaikymo suma, kaip prievolė, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi gali būti nustatytas ir nematerialaus pobūdžio poreikių tenkinimas. Tuo tarpu ieškovė ieškinį grindžia tik pateiktais kasos kvitais paskutiniu motinos gyvenimo pusmečiu. Tai nėra pakankami įrodymai konstatuoti atsakovės netinkamą išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad tiek pirmos instancijos teismas, tiek kolegija remiasi ne pavieniais įrodymais ar šalių parodymais, o byloje esančių įrodymų ir liūdytojų parodymų visuma, kurie leidžia daryti išvadą apie tinkamą išlaikymo iki gyvos galvos sutarties vykdymą. Tuo tarpu apeliantė interpretuoja tiek liudytojų, tiek atsakovės, tiek notarės parodymus sau naudinga linkme. Apeliantė nurodo, jog išlaikymo iki gyvos galvos sutartis buvo netinkamai vykdoma, atsakovė netinkamai prižiūrėjo mirusiąją, tačiau ieškovė (dukra) nuo 2000 m. nesidomėjo motinos buitimi, realiomis jos galimybėmis pasirūpinti savimi, ir visiškai jos neprižiūrėjo, kai V. R. turint abiejų akių IV stadijos glaukoma, šios pagalbos reikėjo jau eilę metų iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties ir testamento sudarymo, ir šią pagalbą užtikrino eilę metų jai tik atsakovė. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovė nebegalėjo ieškovės motinai teikti priežiūros dėl ieškovės, t.y., V. R. dukters įsikišimo, nes atsakovei nebebuvo leidžiama užeiti pas V. R., o byloje esantys maisto, vaistų bei laidojimo išlaidas pagrindžiantys įrodymai (t. 2, b.l. 64-74), patvirtina tik išlaikymo teikimą V. R. iš ieškovės pusės nuo to momento, kai pastaroji atvyko pas motiną iš Klaipėdos ir jau turėdama tikslą nutraukti jos interesų neatitinkančią išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, nebeleido vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei bei sąmoningai pradėjo rinkti tai padėsiančius padaryti įrodymus.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė remiasi pateiktomis medicininėmis pažymomis, jog mirusioji buvo visiškai akla, todėl negalėjo pasirašyti nei išlaikymo iki gyvos galvos sutarties, nei testamento, tačiau sandorius tvirtinusi notarė patvirtino, jog V. R. buvo perskaityti tvirtinami sandorių tekstai, ji suprato jų turinį, buvo šviesaus proto, notarei nekilo abejonių jog V. R. nesupranta jų turinio ar pasekmių.

Kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, ginčo šalių bei jų atstovų pasisakymus ginčo klausimu ir juos įvertinusi (LR (duomenys neskelbtini) str.) konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialines bei procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmos instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus apeliacinį skundą kaip nepagrįstą iš ieškovės valstybei priteistina 8,40 Lt pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės G. Z. a.k. (duomenys neskelbtini) 8,40 Lt pašto išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme.