Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. E. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 19 d. nuosprendžio, kuriuo S. S. nuteistas pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams.

Priteista iš S. S. A. E. 3,7 Lt turtinei ir 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 7 d., apie 14 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudodamas fizinį smurtą prieš A. E. – po vieną kartą suduodamas kumščiu į veidą ir į galvą, taip nukentėjusiajam padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pagrobė nukentėjusiajam priklausančius 58 litus.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. E. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : nuteistajam S. S. skirti ne švelnesnę kaip 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir iš jo priteisti 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis skunde teigia sutinkantis su nuteistajam paskirta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu, tačiau mano, jog bausmės trukmė yra aiškiai per maža. Pagal BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo vidurkio, todėl, kai nėra lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, teismas turėtų skirti bausmės vidurkį. Kadangi byloje nustatyta viena nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam turėjo būti paskirta laisvės atėmimo bausmė, griežtesnė nei BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkis. Apeliantas mano, kad, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę : jis, būdamas teistas už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus, vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, nesigaili nusikaltęs, jam turi būti skirta ne mažesnė kaip 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino jam priteistos neturtinės žalos dydį iki 500 Lt. Nuteistasis, būdamas neblaivus, jį sumušė ir atėmė pinigus, dėl to jis patyrė išgąstį, dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, dėl sužalojimų jis turėjo nepatogumų, reikėjo vykti pas teismo medicinos specialistus, į policiją ir teismą.

Teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėjas, prokuroras prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusysis prašė skundą tenkinti. Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio

Nukentėjusiojo skundo argumentas, kad teismas neteisingai taikė BK 61 str. 2 d. nuostatas ir nuteistajam paskyrė aiškiai per švelnią, žymai mažesnę nei laisvės atėmimo bausmės, numatytos už plėšimą, vidurkis bausmę yra nepagrįstas. Pagal BK 61 str. 1 d., teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ne tik į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bet ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši įstatymo norma išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Tačiau ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti sankcijoje numatytos bausmės rūšies ar nustatyti jos dydžio. Apeliantas mano, kad pagal BK 61 str. 2 d., esant nuteistojo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, jam privalo būti skirta laisvės atėmimo bausmė, ne mažesnė už BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį. Tačiau BK 61 str. 2 d. numato tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne bausmės dydį. Todėl ši norma nereikalauja privalomai skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-14 nutartis Nr. 2K-209/2006, skelbta ,,Teismų praktika” Nr. 25).

Teismas bausmės skyrimo motyvuose nuteistajam nurodė analogiškas aplinkybes, kurias nukentėjusysis pateikė savo skunde : S. S. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, pagrįstai nustatė jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – apsvaigimą nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytas BK 69 str. 1 d. 9 p. laikytinas rašybos klaida, kuri ištaisytina BPK 361 str. 2 d. numatyta tvarka). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis : jis anksčiau ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas teistumą už analogiško nusikaltimo padarymą, yra darbingas, tačiau nedirba ir neieško darbo.

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, nuosprendyje įvertino tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, vertinant veiką pagal prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto pobūdį ir veikos pasekmes nėra didelis. S. S. plėšimo metu pagrobė tik nedidelę sumą pinigų – 58 Lt, didesnė jų dalis grąžinta A. E., nukentėjusiojo sveikata dėl dviejų suduotų smūgių sutrikdyta nežymiai, jis dėl patirtų sužalojimų medicininės pagalbos nesikreipė.

Atsižvelgiant į nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, S. S. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, ji nėra aiškiai neteisinga – pernelyg švelni, todėl jos griežtinti nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis proceso metu pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas iš S. S. priteisti 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nukentėjusiojo ieškinį tenkino iš dalies ir atlygintinos neturtinės žalos dydį sumažino iki 500 Lt.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis visuma šių kriterijų ir bendraisiais teisės principais, neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. E. priteisė teisingai ir motyvuotai. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas atsižvelgė į nukentėjusiosios skunde išdėstytas aplinkybes : tai, kad nuteistasis tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą ir pagrobė jo pinigus, dėl sumušimo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, baimę, dvasinį sukrėtimą. Taigi teismas įvertino nusikaltimo pasekmes ir dėl nusikaltimo nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus. Sumažindamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas pagrįstai nurodė, kad nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta nežymiai, jam padaryta nedidelė turtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiajam dėl šių sužalojimų būtų taikytas ambulatorinis ar stacionarinis gydymas. Sužalojimai jo fizinei sveikatai ilgalaikių ir negrįžtamų pakitimų nesukėlė, jis neprarado darbingumo ir galimybės tęsti jam įprastą gyvenimo būdą. Skunde nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis nusikaltimo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė, skirdamas bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad A. E. nusikaltimo metu taip pat buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų, nėra pagrindo manyti, kad dėl nuteistojo girtumo neblaivus nukentėjusysis patyrė papildomus dvasinius išgyvenimus. Kita skunde nurodyta aplinkybė, jog nukentėjusysis turtėjo vykti pas teismo medicinos specialistus, į policiją ir teismą, negali būti laikoma moraline žala, nes dalyvauti procese yra nukentėjusiojo pareiga, o kelionės išlaidos kompensuojamos BPK 104 str. 1 d. nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis skunde nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurių teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nebūtų įvertinęs. Atsižvelgus į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir dėl jo patirtą fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus, 500 Lt neturtinės žalos dydis nustatytas pagrįstai ir teisingai.

Rezoliucinė dalis

nutarė: