- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- 1-1705-870/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04192-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kaltinamasis
- T. V.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Virginija Liudvinavičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:
T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio išsilavinimo, UAB „Vertoma“ direktorius, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. V. 2013-11-04, apie 07.40 val., bute (duomenys neskelbtini), sukėlė žodinį konfliktą, kurio metu pastūmė savo žmoną M. V., kuri atsitrenkė į kambaryje buvusią lyginimo lentą, taip sukeldamas žmonai M. V. fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 2 d.
Be to, T. V. 2014-02-09, apie 13.30 val., garažų masyve, (duomenys neskelbtini), prie garažo Nr. 13, sudavė R. M. smūgius lazda, spardė R. M. kojomis, viso suduodamas ir įspirdamas R. M. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais nukentėjusiajam R. M. sukėlė fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairio peties-kairio žasto srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą kairio žasto – kairės alkūnės ir dilbio srityse, poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairės pusės X-o šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse, taip nesunkiai sutrikdė R. M. sveikatą, nes dėl kairės pusės X-o šonkaulio lūžio R. M. sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.
Be to, T. V. 2014-02-09, apie 13.30 val., garažų masyve, adresu Skersinės g. 41, Vilniuje, prie garažo Nr. 13, panaudodamas smurtą prieš R. M. – suduodamas smūgius lazda ir įspirdamas R. M. ne mažiau kaip smūgių į įvairias kūno vietas, įstūmė R. M. į garažą, pažymėtą numeriu 13, ir minėtame garaže R. M. užrakino, tokiu būdu neteisėtai atėmė R. M. laisvę iki 2014-02-09, 15.20 val., kol R. M. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams išlaužus garažo Nr. 13 duris, buvo išlaisvintas.
Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 str. 2 d.
Be to, T. V. 2014-06-13, apie 02.20 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 0,50 promilės alkoholio), konflikto metu įspyrė sutuoktinei M. V. į sėdmenis, dešine ranka sugriebė M. V. už kaklo ir ją smaugė, taip pat sugriebė jai už kairės rankos ir sutuoktinę pastūmė. Tokiais savo veiksmais jis nukentėjusiai sutuoktinei M. V. sukėlė fizinį skausmą, padarė nedideles poodines kraujosruvas krūtinės kairėje poraktikaulinėje srityje ir kairio žasto viduriniame ir apatiniame trečdaliuose, taip nežymiai sutrikdė žmonos M. V. sveikatą.
Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 146 str. 2 d.
Be to, T. V. 2014-06-30, apie 22.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), pamatęs namo grįžusią žmoną M. V., prie jos pripuolė, pradėjo purtyti, pastūmė ant lovos, ir tokiais savo veiksmais žmonai M. V. sukėlė fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Be to, T. V. 2014-07-01, apie 02.24 val., tyčia iš chuliganiškų paskatų, būdamas viešoje vietoje – laiptinėje prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kojomis ir rankomis spardė ir daužė buto įėjimo duris, garsiai rėkdamas reikalavo jas atidaryti, tačiau buto durų niekam neatidarius, T. V. išėjo į lauką prie minėto buto balkono, kur būdamas viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkavo, grasino išdaužyti visus buto langus ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė minėto buto balkono lango stiklą. Grįžęs atgal prie minėto buto durų, jas spardė ir daužė, reikalaudamas jas atidaryti ir tik V. M. pasakius, kad atvažiavo policija, T. V. pasišalino iš įvykio vietos. Tokiais chuliganiškais ir įžūliais veiksmais T. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Tokiais savo veiksmais T. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.
Motyvuojamoji dalis
T. V. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Dėl 2013-11-05 nusikalstamos veikos epizodo kaltinamasis T. V. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad kartu su žmona M. V. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2013-11-04, apie 07.40 val., su žmona pradėjo konfliktuoti, vartojo necenzūrinius žodžius. Eidamas pro žmoną, ją pečiu pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į lyginimo lentą (1 t., b.l. 27, 3 t., 50).
Nukentėjusioji M. V. parodė, kad 2013-11-04, apie 07.40 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro T. V. kilo žodinis konfliktas, kadangi ji vyrui pasakė, kad nori su juo išsiskirti. Vyrui pasakė, kad turi pakankamai įrodymų skyryboms. Vyras tada jai pagrasino to nedaryti. Ji vyrui pasakė, kad dėl skyrybų ji kreipsis į policiją. Tuomet vyras T. V. tapo agresyvus, pradėjo eiti link jos ir ji iš svetainės nubėgo pas sūnų D. ir sūnui pasakė kviesti pagalbą telefonu. Vaiko kambaryje vyras ją sugriebė rankomis už marškinėlių ir ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į lyginimo lentą, pajuto stiprų skausmą. Dėl šio įvykio sužalojimai jai nebuvo padaryti (1 t., b.l. 18-19).
Liudytojas D. V. parodė, kad su tėvais gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2013-11-04, apie 07.40 val., mama su tėčiu pradėjo bartis. Tuo metu matė, kaip tėtis sparčiai iš svetainės ėjo link mamos, o mama nubėgo į vaikų kambarį. Kambaryje tėtis pastūmė mamą, tuomet D. V. stojo ginti mamą. Konfliktai tarp mamos ir tėčio būna dažni (1 t., b.l. 23).
Dėl 2014-02-09 nusikalstamų veikų epizodų kaltinamasis T. V. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. T. V. persėdo į savo automobilį BMW ir R. M. pasakė važiuoti link garažų, kur jam duos pinigų, nes R. M. jam sakė, kad jie jam yra skolingi pinigų už reisą. Taip jie atvažiavo į garažų masyvą, esantį Skersinės gatvėje, Vilniuje, kur T. V. supykęs dėl tokių R. M. veiksmų ir reikalavimų sudavė jam smūgius. T. V. R. M. kelis kartus spyrė koja, galėjo suduoti ir lazda. Po to jis uždarė R. M. į garažą ir užrakino. Pasakė, kad taip R. M. išsiblaivys, o po poros valandų jis atvažiuos ir išleis. Vartojo fizinį smurtą R. M. atžvilgiu dėl to, kad buvo įpykęs dėl jo veiksmų Rusijoje, nes jis vartojo alkoholį ir neatliko patikėtų darbų, darydamas turtinę žalą. Dėl panaudoto smurto R. M. atžvilgiu nuoširdžiai gailisi (2 t., b.l. 18-20, 3 t., b.l. 63).
Nukentėjusysis R. M. parodė, kad T. V. pasakė jam sėstis į jo automobilį. Per prievartą T. V. jo nevertė to daryti, bet kadangi visi jo daiktai liko vilkike, todėl jis neturėjo kitos išeities, tik sėstis į T. V. automobilį ir važiuoti kartu į Vilnių. Taip jie atvažiavo prie kažkokių garažų, ten jau buvo vienas nepažįstamas vyriškis. Netrukus T. V. iš savo automobilio išsitraukė beisbolo lazdą, sakydamas, kad jis pragėrė jo pinigus. T. V. pradėjo jį spardyti, daužyti lazda į įvairias kūno vietas. Po to T. V. liepė atiduoti įmonės telefoną „Nokia“, pareikalavo kelionei duotų pinigų likučio. Po kiek laiko T. V. atrakino vieną garažą ir pasakė eiti į garažą. R. M. nėjo, tuomet T. V. vėl jį pradėjo spardyti. Po to R. M. nebeatsimena, kas vyko, nes prarado sąmonę. Atsipeikėjo jau garažo viduje, kur buvo užrakintas. Būdamas garaže, po kažkiek laiko, R. M. išgirdo žmonių balsus, pradėjo šauktis pagalbos ir netrukus jis buvo išlaisvintas. Jis buvo nuvežtas į ligoninę, kur jam buvo nustatyti šonkaulių lūžiai (1 t., b.l. 66, 68-70).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 592/14 (01) nurodyta, kad R. M. nustatyti šie sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairio peties-kairio žasto srityje, plati difuzinė poodinė kraujosruva kairio žasto-kairės alkūnės ir dilbio srityse, poodinės kraujosruvos nugaros kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairės pusės X-o šonkaulio lūžis, poodinės kraujosruvos abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku pailgu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu būdu bei laiku (2014-02-09). Sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairės pusės X-o šonkaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. R. M. nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 15-os trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b.l. 63-64).
Vilniaus aps. VPK Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio Jurij Vertiagin tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2014-02-09, apie 15.20 val., iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Skersinės gatvėje, Vilniuje, esančioje garažų bendrijoje, viename iš garažų yra užrakintas vyriškis, kuris teigia, kad jį sumušė. Atvykus į įvykio vietą, iš 13-uoju numeriu pažymėto garažo pagalbos šaukėsi vyriškis. Jis prisistatė kaip R. M., kad jį prie garažo atvežė, sumušė ir garaže užrakino jo darbdavys. Su į įvykio vietą atvykusiais Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojais pavyko garažą atidaryti ir iš garažo išleisti nukentėjusįjį (1 t., b.l. 43).
Liudytojas E. G. parodė, kad 2014-02-09 kartu su vaiku atvažiavo į garažų bendriją, esančią Skersinės gatvėje, Vilniuje, tvarkyti automobilį. Apie 15 val. vaikas jam pranešė, kad viename garaže šaukia vyras. Jis nuėjo prie to garažo, kur išgirdo pagalbos šauksmą. Garažas buvo užrakintas pakabinama spyna. E. G. apie tai pranešė telefonu 112 ir netrukus atvyko policija (1 t., b.l. 90).
Liudytojas V. M. parodė, kad jis yra UAB “Transviga“ vadovas. 2013-08-08 ši įmonė pasirašė bendradarbiavimo sutartį su UAB “Vertoma“, kurios vadovas yra T. V.. Pagal šią sutartį, UAB “Transviga“ nuomojasi iš UAB “Vertoma“ vilkikus, kurie veža UAB „Transviga“ krovinius į užsienį. 2014-01-22 įmonės „Transviga“ darbuotojas R. M. UAB „Vertoma“ priklausančiu vilkiku išvyko į Rusiją, kur vežė krovinius. Jo duomenimis, Romas M. R. girtavo, vilkikas sugedo, todėl jis nusprendė į Rusiją, į Kurso miestą, pasiųsti savo įmonės darbuotoją S. R., kuris iš R. M. perėmė vilkiką ir parvairavo jį į Lietuvą. 2014-02-09 jam paskambino R. M. ir pasakė, kad kažkas užblokavo vilkiką ir policija surašė jam protokolą už tai, kad jis vairavo neblaivus. R. M. jis pasakė, kad pirmadienį jis bus darbe ir jie viską išsiaiškins. 2014-02-10 R. M. darbe nepasirodė, o 2014-02-13 R. M. informavo, kad yra sumuštas, jam sulaužyti šonkauliai ir kad tai padarė T. (1 t., b.l. 95).
Dėl 2014-06-13 nusikalstamos veikos epizodo kaltinamasis T. V. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. 2014-06-13, apie 02.20 val., jis buvo namuose (duomenys neskelbtini), žiūrėjo televizorių, gėrė alų. Jo žmona M. V. buvo pas dukterį kambaryje. Kažkuriuo metu sutuoktinė ėjo į balkoną rūkyti, kur patenkama pro svetainės kambarį, kuriame sėdėjo jis. Žmona jam pradėjo sakyti daug įvairių necenzūrinių žodžių, jį išplūdo, kadangi jis su draugu beveik prieš savaitę laiko buvo išvažiavęs į Palangą. Jis žmonai pasakė, kad jeigu jis jau toks, todėl liepė atiduoti raktelius nuo jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) Žmona jam atnešė raktelius, kuriuos į jį metė. Jis atsistojo, pagriebė žmonai kažkur už rankos, tiksliai nepamena už kurios, ir žmoną pastūmė, gal stipriau ranką suspaudė. Taip pat žmonai galėjo spirti į sėdmenis, suimti jai už kaklo. Dėl tokio savo elgesio labai gailisi (2 t., b.l. 88, 3 t., b.l. 50).
Kaltinamajam T. V. nustatytos 0, 50 promilių alkoholio (2 t., b.l. 82).
Nukentėjusioji M. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru T. V. ir dviem jų nepilnamečiais vaikais – D., gim. 1999 m. ir K., gim. 2006 m. Santuokoje gyvena 16 metų. Jos vyras T. V. dažnai prieš ją naudoja fizinį smurtą, grasina sumušti arba užmušti. 2014-06-13, apie 02.10 val., į kambarį, kuriame ji su dukra K. miegojo, atėjo neblaivus sutuoktinis ir pasakė, kad ji paduotų raktus nuo automobilio. Raktus padavus, vyras pradėjo klausti, ar jai reikia jų kito automobilio raktų. Ji atsakė, kad jai nieko nereikia, kad su dukra miega. Tada vyras jai pasakė pasislinkti, ji pasakė, kad jis eitų miegoti į savo kambarį. Tada pabudo dukra, pradėjo verkti. M. V. bandė atsikelti iš lovos, tačiau vyras T. ją laikė, atsikelti neleido. Po to jis ją paleido ir jai keliantis iš lovos, vieną kartą įspyrė į sėdmenis, dėl ko ji rankomis atsirėmė į šalia stovėjusią spintą. Ji paėmė ant stalo buvusį tualetinio popieriaus ritinėlį, kurį metė į vyrą. Tada T. V. atsistojo ir dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir pradėjo smaugti, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Dukrai pradėjus rėkti, vyras iš kambario išėjo. M. V. iškvietė policijos pareigūnus. Neužilgo prie kambario durų vyras vėl sugrįžo, reikalavo atidaryti duris. Jai durų neatidarius, vyras pasiėmė šaukštą, prasuko durų spyną, atidaręs duris įėjo į kambarį, iš kurio M. pasišalino į koridorių ir vyrui pasakė, kad jis nurims, kai atvažiuos policija. Tuomet vyras užrakino buto duris, priėjęs sugriebė jai už kairės rankos ir pastūmė ją į kambarį, dėl ko M. V. ant rankos liko kraujosruva. M. V. atrakino buto duris ir laiptinėje, už durų, laukė policijos. Dėl patirtų sužalojimų M. V. kreipėsi į medicinos ekspertus (2 t., b.l. 71).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo med. specialisto išvadoje Nr. G 1976/14 (01), nurodyta, kad M. V. padarytos nedidelės poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje poraktikaulinėje srityje ir kairio žasto viduriniame ir apatiniame trečdaliuose. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytos poodinės kraujosruvos savęs pačios žalojimui nebūdingos; jos būdingos poveikiui iš šalies (2 t., b.l. 70).
Dėl 2014-06-30 ir 2014-07-01 nusikalstamų veikų epizodų nukentėjusioji M. V. parodė, kad dėl 2014-06-13 konflikto šeimoje, jos vyras T. V. teismo sprendimu buvo įpareigotas 2 mėnesius negyventi kartu su ja ir vaikais namuose (duomenys neskelbtini), tačiau įpareigojimo nesilaikė, į namus grįžo po dviejų dienų. 2014-06-30, apie 12.00 val., namuose vyras jai pasakė, kad eitų tvarkyti reikalus, samdyti advokatus, kadangi ji buvo iškvietusi policiją ir nori jį pasodinti. M. V. atsakius, kad nereikia smurtauti, kad čia jo problemos, vyras pradėjo ją stumdyti. Tuomet ji su dukra išbėgo pas kaimynus, gyv. (duomenys neskelbtini). 2014-06-30 apie 22.00 val. M. V. grįžo į savo namus, kartu buvo ir kaimynai V. ir V. M., gyvenantys (duomenys neskelbtini). Pamatęs, kad ji grįžo, T. V. pripuolė prie jos, pradėjo ją purtyti, pastūmė ant lovos, užsimojo ranka suduoti, pasakė, kad jai trenks. Tokie vyro veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą. Tai pamatę kaimynai V. su savo vyru V. T. V. pradėjo raminti. Vyras ją paleido ir ji vėl išbėgo pas minėtus kaimynus. Po to, 2014-07-01 apie 02.00 val. nakties vyras T. V. atėjo prie kaimynų buto durų (duomenys neskelbtini), pradėjo jas daužyti, šaukė įsileisti. Buto durų jie neatidarė, tada T. V. pasakė, kad jeigu nebus įleistas, jis išdaužys buto langus. Išėjęs į lauką, taip ir padarė. T. V. prie balkono rėkavo, o po to pasigirdo stiklo dūžių garsas. M. V. išsigando, kad vyras jos nesurastų ir išėjo iš buto pas kitus kaimynus, gyvenančius (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 103, b.l. 110-112).
Nukentėjusioji V. M. parodė, kad su vyru V. M. ir dviem mažamečiais vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). T. ir M. V. yra jų kaimynai, jie bendrauja šeimomis apie 14 metų, todėl V. šeimą labai gerai pažįsta. 2014-06-30, apie 13.00 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos sūnus Denis, kuriam 13 metų ir pasakė, kad į jų namus atėjo M. V. ir ieško valerijonų. Tuo metu ji buvo darbe, sūnus padavė M. V. telefoną, tačiau ji verkė ir neaiškiai aiškino, kiek suprato, kad ją vyras išvarė iš namų, kad ji pabėgo taip kaip stovi, su šlepetėm, pėdkelnėm, sijonu, megztiniu. Apie 18.30 val. V. M. grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Namuose buvo ir M. V. su dukra K.. Apie 21.00 val. jos vyrui Valerij į mobiliojo ryšio telefoną paskambino T. V. ir paprašė užeiti pašnekėti. Jos vyras Valerij nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), kartu su V. dukra K.. Jie greitai negrįžo, todėl ji su M. apie 22.00 val. nuėjo į M. namus, kadangi M. norėjo pasiimti daiktus, galvojo, kad T. yra apsiraminęs. Jos abi užėjo į butą, M. V. iškarto nuėjo į K. kambarį, rinko daiktus sau ir vaikui. T. iš pradžių M. nematė, jis buvo virtuvėje. Tačiau T. turbūt išgirdo kitame kambaryje M. balsą ir staiga iš virtuvės puolė į K. kambarį prie M.. V. M. su vyru buvo svetainės kambaryje. T. pribėgęs prie M. rėkė, M. pradėjo šaukti. V. M. su vyru nubėgus į kambarį, ji pamatė M. gulinčią ant lovos krašto susirietusią, o T. ją abejomis rankomis smaugė ar purtė, nurodyti tiksliai jo veiksmų prieš žmoną negali. T. M. išvadino visokiais keiksmažodžiais. Jos vyras Valerij ir vyresnysis V. sūnus D. T. nuo M. atitraukė. Tokio T. V. V. M. anksčiau nematė, šįkart M. T. puolė ne tik žodžiais, bet ir fiziškai. Tuomet V. M. su vyru, M. ir jos dukra pabėgo pas juos į butą (duomenys neskelbtini). Tą pačią naktį, 2014-07-01, apie 01.30 val., jai į mobiliojo ryšio telefoną pradėjo skambinti T. V.. Ji neatsiliepė. Tada T. V. jai rašė trumpąsias žinutes: „Neatidarysi durų, išdaužysiu stiklus, įlysiu per balkoną“, „Aš lauke, laukiu atsakymo, per kur eit“, „Atvarys mentai, bus blogai visiems“ ir panašiai. Netrukus V. M. išgirdo, kad kažkas daužo jos buto duris, rėkė atidaryti duris. Iš balso suprato, kad tai T. V.. Būdami namuose, visi tylėjo, galvojo, kad nieko nesakant, T. V. padaužys duris ir išeis, tačiau netrukus T. V. nuėjo iš gatvės pusės prie buto langų, kur yra įstiklintas balkonas ir pradėjo rėkauti. Neapsikentusi V. M. nuėjo prie lango ir T. V. pasakė ramintis. T. V. garsiai rėkavo, keikėsi, išsakė daug keiksmažodžių, sakė, jeigu jo neįsileis, jis įeis pro langą, išdaužys buto langus. Netrukus T. V. dar kartą paklausė, ar ji atidarys duris, V. M. pasakius, kad durų neatidarysi, pasigirdo stiklų dūžio garsas. V. M. su T. V. bendravo stovėdama prie virtuvės lango, o jis išdaužė svetainės balkono lango stiklą. Ji tuomet iškarto nuėjo į svetainę, pratraukė užuolaidą, pažiūrėti kas ten yra, lauke pamatė T. V., kuris rankose kažką laikė, bet buvo tamsu ir nesimatė, kas tai buvo. T. V. vėl jai pasakė, kad jeigu ji neatidarys durų, jis išdaužys ir kitus langus. V. M. buvo išsigandusi ir nepastebėjo kada, tačiau M. iš jos buto jau buvo pabėgusi pas kitus kaimynus, į šalia esantį butą. Išdaužęs langą, T. V. vėl grįžo prie buto durų, vėl jas daužė. T. V. ji pasakė, kad jau atvažiavo policija, galbūt dėl to T. V. nuo durų pabėgo. Policijos pati ji nekvietė, kadangi bijo T. V., jis yra kerštingas, agresyvus. Dėl išdaužto balkono lango pareiškimo nerašys, civilinio ieškinio nereiškia (2 t., b.l. 115-116).
Liudytojas V. M. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su žmona V. M. ir dviem vaikais. 2014-06-30, apie 17.00 val., jis grįžo namo minėtu adresu. Namuose buvo jo vaikai ir M. V. kartu su dukra K.. Ji paaiškino, kad ją į jų namus įleido jo vyresnysis sūnus, kad ji bijo savo vyro T. V., kuris liko jų bute. Jo žmona V. grįžo apie 17.30 val. Tą patį vakarą, tai galėjo būti apie 22.30 val., jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino T. V. ir paprašė ateiti pasikalbėti. Jis nuėjo adresu (duomenys neskelbtini), pasėdėjo, jie pakalbėjo, gėrė alkoholio – brendžio. Po kurio laiko atėjo M. ir jo žmona pasiimti kompiuterio ir kitų savo bei dukros K. daiktų. V. M. sėdėjo svetainėje, o M. nuėjo į vaikų kambarį. Kai T. pamatė M. su daiktais, jis pradėjo ją vadinti įvairiais žodžiais, sakė jai, kad jos visai nebūtų namuose, varė ją iš namų, sakė, kad jis ją pasodins, viskas vyko labai greitai. T. V. buvo labai agresyvus, šaukė, rėkė ant M.. Tas konfliktas vyko vaikų kambaryje. Po to jų konfliktas persikėlė į koridorių, jis būdamas svetainėje matė, kaip T. iš M. rankų atėmė kompiuterį, varė ją iš namų, M. iš jų namų pabėgo, iškart išėjo ir jo žmona V. su K.. Kad tą vakarą T. M. suduotų, ją muštų ar stumtų, jis nematė, kadangi viskas vyko jų dukros kambaryje. Po 15 min. V. M. taip pat grįžo į savo namus. Naktį, apie 02.00 val., į buto duris garsiai pradėjo belsti, atrodė, kad su kumščiais, sakė jį įleisti. Tai buvo T. V., jį atpažino iš balso. Tačiau T. V. nebuvo įleistas. Tada T. nuėjo į lauką, į kitą namo pusę, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, stovėjo prie buto balkono. Su juo pro balkoną kalbėjosi žmona V. M., ramino T. žodžiais, sakė jam eiti miegoti. Tačiau T. išdaužė jų buto balkono vieno lango stiklą. Kaip langą daužė T. V., V. M. nematė, tik lauke girdėjo T. V. balsą, kaip jis rėkavo (2 t., b.l. 119).
Liudytojas B. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su garbingo amžiaus motina N. S., žmona ir dukra. Jis tiksliai neatsimena kada, tačiau vasaros metu, tai galėjo būti ir 2014-07-01, nakties metu, jis su šeima namuose miegojo. Apie 02.00 val. pabudo, kadangi išgirdo, kaip dūžta langai, girdėjo kažkokį vyriško balso riksmą. Atsikėlė ir pasižiūrėjo pro langą, kas vyksta. Tuomet jis pamatė, kad sudužęs kaimyno, gyv. (duomenys neskelbtini), balkono langas. Kas daužė langą, jis nematė. Tačiau pro langą matė, kad prie namo iš (duomenys neskelbtini) pusės, vaikščiojo iš matymo pažįstamas kaimynas T. V., kuris gyvena kitoje laiptinėje. Iškarto po to, kai buvo išdaužtas langas, į jo buto duris pradėjo skambėti skambutis. Atidarius buto duris, prie jų stovėjo iš matymo pažįstama kaimynė M. V., kuri prašė ją įleisti trumpam pasėdėti bute, kadangi bijo savo vyro. Moteris atrodė išsigandusi, ji buvo viena, pasakė, kad ne pirmas kartas kai tarp jos su vyru kyla konfliktas. Jis ir jo motina N. S. M. į namus įsileido ir jis nuėjo miegoti. M. liko su jo motina N.. Vėliau iš motinos sužinojo, kad M. V. pas juos buvo apie valandą laiko, po to atvyko policijos pareigūnai (2 t., b.l. 121).
Liudytojas I. Š. parodė, kad 2014-07-01, apie 02.20 val. ėjo iš draugo namo. Jau stovėdamas prie savo namo iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, kitoje gatvės pusėje, priešais esančiame name, (duomenys neskelbtini), išgirdo, kaip dūžta stiklas. Atsisuko pasižiūrėti, kas vyksta, ir pamatė jam nepažįstamą vyrą, kuris stovėjo prie (duomenys neskelbtini) namo, kažką rėkavo. Vyras kažką pasiėmęs mėtė į namo pirmo aukšto langą, metė bent du kartus. Ką tas vyras metė, pasakyti negali, kadangi buvo per toli, nematė. I. Š. paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Vyrą, kuris išdaužė langą, matė tik iš nugaros, jis buvo neaukštas, gal apie 1, 70 cm., apsirengęs tamsiai, vilkėjo striukę, buvo su trumpa plaukų šukuosena, stambesnių pečių, eidamas svirduliavo. Iš to ir iš girdėtos kalbos, kai vyras neaiškiai kažką rėkavo, I. Š. atrodė, kad minėtas vyras buvo neblaivus (2 t., b.l. 120).
Kaltinamasis T. V. parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Pripažįsta, kad 2014-06-30, apie 22 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvo pripuolęs prie žmonos M. V., pradėjo ją purtyti, pastūmė ant lovos, užsimojo jai suduoti. Kaltę pripažįsta pilnai ir dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Po vakare įvykusio konflikto su žmona M. V., buvo įpykęs, piktas ir pasielgė neapgalvotai. Tai yra, norėdamas, kad žmona M. grįžtų namo, nuėjo prie kaimynės V. M. buto durų ir nepagarbiai rėkaudamas, kojomis ir rankomis spardė buto įėjimo duris, reikalavo jas atidaryti, kad žmona išeitų. Buto durų niekam neatidarius, išėjo į lauką, prie buto (duomenys neskelbtini) balkono ir viešoje vietoje iš pykčio vartojo necenzūrinius žodžius, šūkavo. Su kuo išdaužė buto balkono stiklą, neprisimena, atrodo, kad su kumščiu. Tuo metu buvo blaivus. Iškart po to, vėl grįžo prie buto įėjimo durų, šaukė jas atidaryti ir išgirdęs, kad atvažiavo policija, iš įvykio vietos pasišalino, kadangi norėjau išvengti didesnių problemų, nes jam buvo skirtas įpareigojimas nebendrauti su žmona M. V., nesilankyti namuose.
Dėl žmonai M. sukelto fizinio skausmo, nežymiai sutrikdytos sveikatos, nuoširdžiai gailisi, žmonos atsiprašė. Dėl jo padarytų veiksmų žmona jam jau atleido. Nuo tos dienos, kai jis buvo paleistas iš suėmimo, gyvena su žmona kartu, visus klausimus dėl anksčiau kilusių ginčų išsprendė civiline tvarka. Žmona man pretenzijų neturi (3 t., b.l. 50).
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiosios parodymai, liudytojo D. V. parodymai, paties kaltinamojo parodymai) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad 2013-11-04, apie 07.40 val., bute (duomenys neskelbtini), T. V., veikdamas tiesiogine tyčia, pastūmė savo žmoną M. V., kuri atsitrenkė į kambaryje buvusią lyginimo lentą, taip sukeldamas žmonai M. V. stiprų (1 t., b.l. 18-19) fizinį skausmą, tačiau dėl šio įvykio sužalojimai jai nebuvo padaryti (1 t., b.l. 18-19). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. V. pastumdamas M. V., sukėlė M. V. fizinį skausmą. T. V. pavartotas smurtas M. V. atžvilgiu pripažintinas smurtu prieš šeimos narį BK 140 str. 2 d. prasme, kadangi T. V. ir M. V. statusas (jų tarpusavio santykių turinys) nusikaltimo įvykdymo metu yra sutuoktiniai, t.y. juos siejo dvasinis artumas ir jie kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį, buitį. Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas T. V. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis T. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui M. V., todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiojo parodymai, paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad T. V. 2014-02-09, apie 13.30 val., garažų masyve Skersinės g. 41, Vilniuje, prie garažo Nr. 13, veikdamas tiesiogine tyčia, sudavė R. M. smūgius beisbolo lazda, spardė R. M. kojomis, viso suduodamas ir įspirdamas R. M. ne mažiau kaip 15 smūgių į įvairias kūno vietas. Patirtus R. M. sužalojimus (sukėlė fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas dešinio peties sąnario srityje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairio peties-kairio žasto srityje, plačią difuzinę poodinę kraujosruvą kairio žasto – kairės alkūnės ir dilbio srityse, poodines kraujosruvas nugaros kairėje pusėje, krūtinės ląstos kairės pusės X-o šonkaulio lūžį, poodines kraujosruvas abiejų šlaunų ir kairės blauzdos srityse) bei tai, kad sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, patvirtina specialisto išvada Nr. G 592/14(01) (1 t., b.l. 63-64). Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas T. V. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis T. V. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą R. M., todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiojo parodymai, paties kaltinamojo parodymai) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad T. V. suvokdamas, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekdamas, 2014-02-09, apie 13.30 val., garažų masyve, adresu Skersinės g. 41, Vilniuje, prie garažo Nr. 13, panaudodamas smurtą prieš R. M. – suduodamas smūgius lazda ir įspirdamas R. M. ne mažiau kaip smūgių į įvairias kūno vietas, įstūmė R. M. į garažą, pažymėtą numeriu 13, ir minėtame garaže R. M. užrakino, tokiu būdu neteisėtai atėmė R. M. laisvę iki 2014-02-19, 15.20 val., kol R. M. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams išlaužus garažo Nr. 13 duris, buvo išlaisvintas. Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas T. V. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis T. V. panaudodamas smurtą neteisėtai atėmė R. M. laisvę, nesant R. M. pagrobimo kaip įkaito požymių, todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiosios parodymai, liudytojo D. V. parodymai, paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad 2014-06-13, apie 02.20 val., namuose (duomenys neskelbtini), T. V., veikdamas tiesiogine tyčia, įspyrė sutuoktinei M. V. į sėdmenis, dešine ranka sugriebė M. V. už kaklo ir ją smaugė, taip pat sugriebė jai už kairės rankos ir sutuoktinę pastūmė. Patirtus M. V. sužalojimus (nedidelės poodinės kraujosruvos krūtinės kairėje poraktikaulinėje srityje ir kairio žasto viduriniame ir apatiniame trečdaliuose), tai, kad poodinės kraujosruvos savęs pačios žalojimui nebūdingos, bei tai, kad sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, patvirtina specialisto išvada Nr. G 1976/14(01) (2 t., b.l. 70). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis T. V. išvardintais tyčiniais smurtiniais veiksmais nežymiai sužalojo M. V. sveikatą. T. V. pavartotas smurtas M. V. atžvilgiu pripažintinas smurtu prieš šeimos narį BK 140 str. 2 d. prasme, kadangi T. V. ir M. V. statusas (jų tarpusavio santykių turinys) nusikaltimo įvykdymo metu yra sutuoktiniai, t.y. juos siejo dvasinis artumas ir jie kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį, buitį. Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas T. V. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis T. V. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui M. V., todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, teismas konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir patikrinti įrodymai (nukentėjusiosios parodymai, paties kaltinamojo parodymai) iš esmės yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus. Nustatyta, kad 2014-06-30, apie 22.00 val., namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), T. V., veikdamas tiesiogine tyčia, M. V. purtė, pastūmė ant lovos ir tokiais savo veiksmais žmonai M. V. sukėlė fizinį skausmą. T. V. pavartotas smurtas M. V. atžvilgiu pripažintinas smurtu prieš šeimos narį BK 140 str. 2 d. prasme, kadangi T. V. ir M. V. statusas (jų tarpusavio santykių turinys) nusikaltimo įvykdymo metu yra sutuoktiniai, t.y. juos siejo dvasinis artumas ir jie kartu gyveno, tvarkė bendrą ūkį, buitį. Išvardytų faktinių duomenų visuma nustatyta, kad pareikštas kaltinimas T. V. visiškai pasitvirtino. Kaltinamasis T. V. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui M. V., todėl kaltinamojo veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Išnagrinėjęs, patikrinęs ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis, kurie pripažintini įrodymais, teismas konstatuoja, jog šie įrodymai yra nuoseklūs, jie tarpusavyje neprieštarauja, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes ir papildo vieni kitus, todėl teismas jais remiasi ir sprendžia, kad T. V. veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., sudėtis. Pripažįstant nusikaltimo, numatyto BK 284 str. 1 d., padarymo vietą vieša, nurodytina, kad nusikaltimą jis padarė 2014-07-01, apie 02.24 val., laiptinėje prie buto, esančio (duomenys neskelbtini). T. V. kojomis ir rankomis spardė ir daužė V. M. buto įėjimo duris, garsiai rėkdamas reikalavo jas atidaryti, tačiau buto durų niekam neatidarius, T. V. išėjo į lauką prie minėto buto balkono, kur būdamas viešoje vietoje garsiai keikėsi necenzūriniais žodžiais, garsiai rėkavo, grasino išdaužyti visus buto langus ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė minėto buto balkono lango stiklą. Grįžęs atgal prie minėto buto durų, jas spardė ir daužė, reikalaudamas jas atidaryti ir tik V. M. pasakius, kad atvažiavo policija, T. V. pasišalino iš įvykio vietos. Taip elgdamasis, jis suprato, kad tai daro viešoje vietoje, matant ir girdint pašaliniams asmenims, numatė, kad įžūliu elgesiu, grasinimais, vandališkais veiksmais bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai dėl tokių veiksmų patirs neigiamų išgyvenimų, tai yra numatė, kad bus trikdoma įprasta viešoji rimtis bei tvarka ir to siekė. Teismo nuomone, įvertinus tai, kad tokie T. V. veiksmai buvo intensyvūs, atlikti kelis kartus, nukreipti kelių asmenų atžvilgiu, įvairūs, tęsėsi ilgesnį laiką, jie laikytini pakankamai įžūliais ir agresyviais, t.y. trikdančiais visuomenės rimtį, ir pagrindžiančiais išvadą, kad T. V. turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 str. 1 d..
T. V. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus ir neprieštarauja, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausme (3 t., b.l. 140).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.).
Teismas, skirdamas bausmę T. V. už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą (2013-11-04 epizodas), vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas prieš žmoną. T. V. konfliktavo, nes jam žmona pasakė, kad nori su juo išsiskirti, vartojo necenzūrinius žodžius. Pastūmė žmoną, be to, ji atsitrenkė į lyginimo lentą, taigi, žmoną sutrenkė 2 kartus. Sūnus tai matė, mama bėgo pas sūnų ir liepė jam kviesti policiją, tai rodo, kad išsigando ir žmona, ir sūnus. Sūnus gynė mamą. Sūnus teigė, jog konfliktai tarp mamos ir tėčio būna dažni) ir jo pavojingumo laipsnį (sukeltas fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, t.y. mažiau pavojinga BK 140 str. 2 d. numatyta alternatyvi veika, nei nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas silpnesniam, už save asmeniui, moteriai), į kaltininko asmenybę (kaltinamasis T. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 78-81), gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre dėl adaptacijos sutrikimo (3 t., b.l. 90), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (3 t., b.l. 93), į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 89), LITEKO duomenimis, neteistas). Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - T. V. gali būti užtikrintas jam paskiriant BK 140 str. 2 d. numatytą arešto bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę T. V. už BK 138 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (T. V. buvo įpykęs dėl R. M. veiksmų Rusijoje, nes jis vartojo alkoholį ir neatliko patikėtų darbų, darydamas turtinę žalą. Prarado sąmonę R. M.) ir jo pavojingumo laipsnį (baigtas nesunkus nusikaltimas), į kaltininko asmenybę (kaltinamasis T. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 78-81), gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre dėl adaptacijos sutrikimo (3 t., b.l. 90), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (3 t., b.l. 93), į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 89), LITEKO duomenimis, neteistas). Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - T. V. gali būti užtikrintas jam paskiriant BK 138 str. 1 d. numatytą arešto bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę T. V. už BK 146 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (smurtaudamas atėmė nelaisvę, vaikas išgirdo R. M. pagalbos šauksmą), į kaltininko asmenybę (kaltinamasis T. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 78-81), gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre dėl adaptacijos sutrikimo (3 t., b.l. 90), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (3 t., b.l. 93), į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 89), LITEKO duomenimis, neteistas). Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - T. V. gali būti užtikrintas jam paskiriant BK 146 str. 2 d. numatytą arešto bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę T. V. už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą (2014-06-13 epizodas), vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas prieš žmoną. Dukra miegojo, nusikaltimo metu rėkė. Kai žmonai įspyrė, ji atsirėmė rankomis į šalia stovinčią spintą. Taigi, žmoną sutrenkė 2 kartus) ir jo pavojingumo laipsnį (sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai, t.y. pavojingesnė BK 140 str. 2 d. numatyta alternatyvi veika, nei fizinio skausmo sukėlimas, nusikaltimas padarytas silpnesniam už save asmeniui, moteriai), į kaltininko asmenybę (kaltinamasis T. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 78-81), gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre dėl adaptacijos sutrikimo (3 t., b.l. 90), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (3 t., b.l. 93), į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 89), LITEKO duomenimis, neteistas). Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.) (2 t., b.l. 82). Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - T. V. gali būti užtikrintas jam paskiriant BK 140 str. 2 d. numatytą arešto bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę T. V. už BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą (2014-06-30 epizodas), vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (užsimojo ranka suduoti, pasakė, kad žmonai trenks. V. M. matė M. V. gulinčią ant lovos krašto susirietusią, T. V. ją abejomis rankomis smaugė, purtė, išvadino visokiais keiksmažodžiais) ir jo pavojingumo laipsnį (sukeltas fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai, t.y. mažiau pavojinga BK 140 str. 2 d. numatyta alternatyvi veika, nei nežymus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas silpnesniam už save asmeniui, moteriai), į kaltininko asmenybę (kaltinamasis T. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 78-81), gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre dėl adaptacijos sutrikimo (3 t., b.l. 90), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (3 t., b.l. 93), į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 89), LITEKO duomenimis, neteistas). Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - T. V. gali būti užtikrintas jam paskiriant BK 140 str. 2 d. numatytą arešto bausmę.
Teismas, skirdamas bausmę T. V. už BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, vadovaujasi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (nusikaltimą padarė norėdamas, kad žmona grįžtų namo. Pasišalino iš įvykio vietos, iškvietus policiją, nes jam buvo skirtas įpareigojimas nebendrauti su žmona, nesilankyti namuose. M. V. išsigando, kad vyras jos nesurastų ir išėjo iš buto pas kitus kaimynus. I. Š. parodymais, jis buvo neblaivus) ir jo pavojingumo laipsnį (baigtas nesunkus nusikaltimas), į kaltininko asmenybę (kaltinamasis T. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t., b.l. 78-81), gydytas Vilniaus m. psichikos sveikatos centre dėl adaptacijos sutrikimo (3 t., b.l. 90), teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (3 t., b.l. 93), į narkologinę įskaitą neįrašytas (3 t., b.l. 89), LITEKO duomenimis, neteistas). Kaltinamojo T. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas – ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, bet ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas - T. V. gali būti užtikrintas jam paskiriant BK 284 str. 1 d. numatytą arešto bausmę.
Nuo 2013 m. liepos 13 d. įsigaliojo įstatymas Nr. XII-499, kuriuo patvirtintas BK 64¹ straipsnis, numatantis prievolę teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu baudžiamąją bylą išnagrinėjus teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirta arešto bausmė sumažintina trečdaliu ir T. V. skirtina galutinė arešto bausmė. Kartu su bausme taikytina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.
Iš baudžiamosios bylos matyti, jog kaltinamasis T. V. buvo laikinai sulaikytas 2014-06-13, 02.50 val. (2 t., b.l. 81), o paleistas 2014-06-13, 12.37 val. (2 t., b.l. 100) (viena para), laikinai sulaikytas 2014-07-01, 13.40 val. (3 t., b.l. 4). 2014-07-02 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi T. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b.l. 13-15). 2014-08-04 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas T. V. panaikinta, T. V. paleistas į laisvę (3 t., b.l. 37-39). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių, BPK 140 straipsnio 9 dalies nuostatomis, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę.
Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 51) - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - du kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, saugomi byloje (1 t., b.l. 114, 2 t., b.l. 79). Šie daiktai paliktini saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu) (dėl 2013-11-04 epizodo), ir skirti jam 15 parų arešto bausmę. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu), ir skirti jam 30 parų arešto bausmę.
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu), ir skirti jam 25 parų arešto bausmę.
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu) (dėl 2014-06-13 epizodo), ir skirti jam 15 parų arešto bausmę. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu) (dėl 2014-06-30 epizodo), ir skirti jam 15 parų arešto bausmę. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.
T. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi nusikaltimo padarymo metu), ir skirti jam 15 parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 54 paras arešto. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. V. paskirti galutinę 36 parų arešto bausmę. Kartu su bausme taikyti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72(2) str. - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per šešis mėnesius.
Įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime T. V. išbūtą laiką, t. y. 36 paras, į bausmę, ir konstatuoti, jog T. V. bausmę atliko.
T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus, palikti saugoti byloje.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.