Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2011-05-13 · Administracinė byla Nr. I-383-342/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
I-383-342/2011
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
L.Ž.
Atsakovas
Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. I-383-342/2011Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00179-2011-6 Administracinės bylos kategorija 1.9Procesinio sprendimo kategorija 61; 63.3.2., 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė rašytinio proceso tvarka išsprendusi pareiškėjos L.Ž. skundo atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2011-03-30 savavališkos statybos akto Nr. SSA-124 panaikinimo priėmimo klausimą bei prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Statybos valstybinės priežiūros poskyrio vyriausiosios specialistės S.K. 2011-03-30 surašytą savavališkos statybos aktą Nr. SSA-124 , kuriuo pareikalauta sustabdyti garažo, adresu (duomenys neskelbtini) statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką. Nurodo, jog atsakovės 2010-09-08 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100908-0063 dėl to paties garažo tiek Lietuvos Respublikos vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2010-11-16 sprendimu Nr. 3R-269 (2010/03-4R-337), tiek įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-02-17 sprendimu jau yra pripažintas neteisėtu ir naikintinu. Nepaisant šios aplinkybės ir neatsižvelgiant į faktą, kad garažas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, kaip 100 proc. užbaigtas statinys, atsakovė vėl surašė naują 2011-03-30 savavališkos statybos aktą bei reikalavimą nugriauti tą patį garažą tais pačiais pagrindais, kaip ir pirmąjį savavališkos statybos aktą. Prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, nes bandė ginčą spręsti neteismine tvarka, be to, nustatytais terminais kreipėsi į Lietuvos Respublikos vyriausiąją administracinių ginčų komisiją.

Skundą atsisakytina priimti, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai bei praleistas skundo padavimo terminas (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau ABTĮ) 34 straipsnis, 37 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktai).

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis numato, kad administracinis teismas nagrinėja skundus dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta, kad administracinis aktas – tai viešojo administravimo subjekto išleistas nustatytos formos teisės aktas, o ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad individualus teisės aktas – vienkartis teisės taikymo aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų /Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2010, 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-511/2010, 2010 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-354/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-323/2010, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-875/2010 ir kt. (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.)/.

Ginčijamame savavališkos statybos akte užfiksuotos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Jame yra išreikštas tik fakto konstatavimas, kad pareiškėja savavališkai vykdo statybos darbus. Jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų) šiame savavališkos statybos akte nėra. Toks aktas pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Pareiškėjos keliamas ginčas dėl šio akto iš esmės yra ginčas tik dėl fakto, bet ne dėl teisės. Skundžiamas savavališkos statybos aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, jeigu skundžiamas aktas būtų laikytinas administraciniu aktu, sukeliančiu pareiškėjai teisines pasekmes, jis paduotas teismui praleidus įstatymu nustatytą terminą.

Pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą netenkintinas. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai šis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

Pareiškėja skunde nurodo, jog apie priimtą savavališkos statybos aktą sužinojo 2011-04-05 paštu gavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos skyriaus 2011-04-04 raštą Nr. 2D-3833-(16.38) dėl savavališkos statybos akto ir reikalavimo bei kitų dokumentų perdavimo. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių skundžiamo akto įteikimo jai terminą. Skundas teismui pateiktas 2011-05-10, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti.

ABTĮ 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

Teismas laiko, kad pareiškėja skundą į teismą privalėjo ir galėjo paduoti per įstatymo nustatytą terminą, tai yra per vieną mėnesį iki 2011 m. balandžio 30 d. (imtinai), tačiau į Klaipėdos apygardos administracinį teismą kreipėsi 2011-05-10. Pareiškėja teismui nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, kad dėl ginčo išsprendimo kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją. Teismo nuomone, pareiškėjos skunde nurodytos priežastys dėl skundo padavimo minėtai ginčų komisijai nepripažįstamos svarbiomis. Pareiškėja pati laisva valia pasirinko elgesio variantą - kreiptis į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, nors toks apskundimo variantas nebuvo nurodytas skundžiamame akte. Tikėjimasis išspręsti ginčą taikiai (kaip nurodo skunde pareiškėja ji kreipėsi į atsakovę dėl pakartotinio statybos sustabdymo akto surašymo) yra subjektyvaus pobūdžio priežastis, priklausiusi nuo pareiškėjos valios. Būtent pareiškėjos subjektyviai pasirinktas elgesio, ginant pažeistas teises, modelis lėmė termino skundui paduoti praleidimą. Tokia teisminė praktika suformuota ir LVAT 2011-03-10 nutartyje adm. byloje Nr. AS143 – 179/2011. Šiuo atveju objektyvių aplinkybių, dėl kurių praleistas kreipimosi į teismą terminas, nenustatyta.

Teismas įvertinęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėja praleido skundo padavimo terminą be svarbios priežasties.

Įstatymas kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės pažeistos suteikia galimybę kreiptis į teismą, siekiant jas apginti, tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ji nereiškia, jog asmuo bet kuriuo metu gali ją realizuoti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą dėl jų teisinės padėties, bei siekiant, kad faktinės bylos aplinkybės būtų išaiškintos nepraėjus daug laiko po jų įvykimo, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. LR Konstitucijos 28 straipsnis įtvirtinta nuostata, kad “Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus (asmuo) privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų”. ABTĮ 53 straipsnis be šalių procesinių teisių nustato ir pareigą tomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą neatsiejama nuo pareigos tai padaryti pagal visiems privalomas įstatymų nustatytas taisykles. Taip yra siekiama ne tik skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galimai pažeistų teisių gynybą, bet ir garantuoti teisinių santykių stabilumą, kitai teisinio santykio šaliai užtikrinti apibrėžtumą dėl jos teisinės padėties, nustatyti teisines garantijas, būtinas jos įgytų teisių apsaugai. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS146 – 31/2010). Pareiškėja privalėjo aukščiau nurodytų nuostatų laikytis, tačiau esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja šias nuostatas pažeidė.

Esant šioms priežastims, teismas netenkina pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui į teismą paduoti (ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis).

Išdėstytų argumentų pagrindu, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika taikant įstatymus, pareiškėjos skundas dėl savavališkos statybos akto panaikinimo atsisakytinas priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktaii), nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai bei praleistas skundo padavimo teismui terminas.

ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad atsisakius priimti skundą pareiškėjui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis. Pareiškėja 2011-05-10 mokėjimo nurodymu sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį, todėl jis grąžintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 105, 106 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos L.Ž. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl 2011-03-30 savavališkos statybos akto panaikinimo Nr. SSA-124 atsisakyti priimti.

Netenkinti pareiškėjos L.Ž. prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti L.Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieno šimto) Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2011 05 10 valstybei mokėjimo nurodymu Nr. 0000000087.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui paduodant atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė