Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Bronės Vidzėnienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą 2006 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. R. nuteistas :

- pagal BK 178 str. 4 d. ( A. V. turto vagystė), paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - įspėjimą,

- pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 1 d. (M. K. turto vagystė) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 24 str. 4 d., 178 str. 1 d. (Z. K. turto vagystė) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal BK 178 str. 1 d. (S. Š. turto vagystė) – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmės subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Priteista A. V. iš J. R. o jam neturint lėšų, iki jo pilnametystės – subsidiariai iš V. R. ir A. R. 175 Lt turtinei žalai atlyginti.

Priteista solidariai iš A. K., J. R. ir V. M. (J. R. ir V. M. neturint lėšų, iki jų pilnametystės – subsidiariai iš V. R., A. R., V. M. ir A. M.) 175 Lt M. K., 2128 Lt Z. K. ir 700 Lt S. Š. žalai atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti A. K. ir V. M. nuosprendžio apeliacine tvarka neskundžia.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. lapkričio 4 d. apie 18.00 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. ir V. M., J. R. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, o būtent : J. R. iš anksto numačius bendrą tikslą – vagystės būdu pagrobti svetimą turtą, pastebėjus nukentėjusiąją M. K., numačius ją kaip nusikalstamos veikos objektą, tiesiogiai nurodžius bendrininkams kaip asmenį, kuris turi vertingų daiktų, parinkus A. K. nusikaltimo vykdytoju, paskirsčius bendrininkams vaidmenis ir visiems kartu sekant M. K., prie (duomenys neskelbtini), stadiono, A. K. pribėgus prie M. K. už nugaros ir ištraukus nukentėjusiajai iš rankų rankinę, o V. M. pavežus dviračiu A. K. ir taip padėjus pagrobtąjį turtą išvežti iš įvykio vietos po nusikalstamos veikos padarymo, bendrais veiksmais pagrobė M. K. priklausantį turtą bendros 444 Lt vertės;

2005 m. lapkričio 4 d. apie, 18.30 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. ir V. M., J. R. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, o būtent : J. R. iš anksto numačius bendrą tikslą – vagystės būdu pagrobti svetimą turtą, pastebėjus nukentėjusiąją Z. K., numačius ją kaip nusikalstamos veikos objektą, tiesiogiai nurodžius bendrininkams kaip asmenį, kuris turi vertingų daiktų, parinkus A. K. nusikaltimo vykdytoju, paskirsčius bendrininkams vaidmenis ir visiems kartu sekant Z. K., prie Tulpių gatvės 11 namo, A. K. pribėgus Z. K. iš nugaros ir ištraukus nukentėjusiajai iš rankų rankinę, J. R. ir V. M. stebint aplinką ir sudarant sąlygas A. K. jaustis saugiai nusikalstamos veikos padarymo metu, bendrais veiksmais pagrobė svetimą Z. K. priklausantį turtą bendros 965 Lt vertės;

2005 m. lapkričio 8 d., apie 19.00 val., Panevėžyje, prie Parko-Kosmonautų gatvių sankryžos, veikdamas bendrininkų grupėje su A. K. ir V. M., J. R. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, o būtent : J. R. iš anksto numačius bendrą tikslą – vagystės būdu pagrobti svetimą turtą, pastebėjus nukentėjusiąją S. Š., numačius ją kaip nusikalstamos veikos objektą, tiesiogiai nurodžius bendrininkams kaip asmenį, kuris turi vertingų daiktų, paskirsčius bendrininkams vaidmenis ir visiems kartu važiuojant dviračiais ir sekant S. Š., prie Parko-Kosmonautų gatvių sankryžos, apsupo S. Š. iš abiejų šonų, A. K. ir V. M. stumtelėjus S. Š. ir nukreipus jos dėmesį, ištraukė nukentėjusiajai iš rankų rankinę, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą S. Š. priklausantį turtą bendros 700 Lt vertės;

2005 m. lapkričio 31 d., apie 19.15 val., Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) namo, pagrobė A. V. priklausantį turtą bendros 261 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. R. prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skunde nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino iš dalies, tačiau dabar prisipažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs. Teigia vogęs dėl sunkios šeimos materialinės padėties. Prašo atsižvelgti į tai, kad anksčiau nebuvo teistas, iki suėmimo mokėsi Panevėžio jaunimo mokykloje, nori tęsti mokslą ir dirbti, atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis J. R. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismas paskyrė bausmes, kurios atitinka BK sankcijoje nustatytas ribas, savo dydžiu ir rūšimi nėra aiškiai per griežta, tačiau nepagrįstai nepritaikė baudžiamojo įstatymo normos(BK 75 straipsnio), esant pagrindui ją taikyti, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo.

J. R., nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas nepilnamečiu. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai reglamentuoti BK XI skyriaus nuostatomis. Šio skyriaus 91 str. 1 d. nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje numatytais ypatumais, o 3 d. nustatyta, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. J. R. buvo teisiamas pirmą kartą už baudžiamojo nusižengimo ir nesunkių nusikaltimų padarymą, tačiau teismas nuosprendyje nurodė išsamius motyvus, kuriais vadovaudamasis padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimo bausmę, todėl BK 91 str. 3 d. reikalavimų nepažeidė. Skirdamas bausmes, teismas įvertino J. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį – jis padarė tris tyčinius nesunkius, savanaudiškus, baigtus nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, visomis veikomis kėsinosi į nuosavybę. Apelianto padaryti nusikaltimai nebuvo padaryti atsitiktinai, o buvo suplanuoti iš anksto. Šiems nusikaltimams įvykdyti J. R. subūrė kitus bendrininkus, paskirstė jiems vaidmenis ir davė konkrečius nurodymus, taip sujungdamas ir nukreipdamas nusikaltimų vykdytojų pastangas įvykdyti nusikaltimus, todėl jo veiksmai tarp kitų bendrininkų buvo pavojingiausi. Teismas J. R. M. K. ir Z. K. turto vagystės epizoduose pripažino nusikalstamų veikų organizatoriumi ir skyrė jam griežtesnę bausmę nei S. Š. turto vagystės epizode, kuriame jis atliko vykdytojo vaidmenį. Teismas įvertino apelianto asmenybę : iš mokymosi įstaigos parteiktoje charakteristikoje jis apibūdinamas neigiamai (2 t., 82 b.l.), 2005-09-09 įrašytas į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., 85 b.l.). Tačiau teismas nepagrįstai pripažino, kad J. R. visus tris nusikaltimus padarė esant jo atsakomybę sunkinančiai aplinkybei - bendrininkų grupėje. BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje byloje epizoduose dėl M. K. ir Z. K. turto vagysčių J. R. veika kvalifikuota kaip vagysčių organizatoriaus, kitų šiuose nusikaltimuose dalyvavusių asmenų: A. K. – kaip vagysčių vykdytojo, V. M. – kaip padėjėjo įvykdyti vagystes. Epizode dėl S. Š. turto vagystės J. R. pripažintas nusikaltimo vykdytoju, o A. K. ir V. M. – padėjėjais. Kadangi visuose trijuose vagysčių epizoduose nebuvo nustatyta dviejų nusikaltimo vykdytojų, J. R. nepagrįstai inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas bendrininkų grupėje. Todėl iš teismo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina J. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad BK 24 str. 4 d., 178 str. 1 d. (M. K. turto vagystė), BK 24 str. 4 d., 178 str. 1 d. Z. K. turto vagystė) ir BK 178 str. 1 d. (S. Š. turto vagystė) numatytas veikas jis padarė bendrininkų grupėje. Tačiau šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas, atsižvelgiant į J. R. padarytų nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą, jo asmenybę ir kitas bylos aplinkybes, nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti jam paskirtas bausmes, kadangi jos ir taip paskirtos mažesnės negu BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kiti nuteistieji šioje byloje - A. K. ir V. M. - neskundžia nuosprendžio apeliacine tvarka, tačiau, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas jie padarė bendrininkų grupėje, o jiems paskirtos bausmės nemažintinos dėl tų pačių motyvų kaip ir J. R..

Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors teismas nuosprendyje konstatavo, kad J. R. prisipažino padaręs S. Š. ir A. V. turto vagystes, tačiau pagrįstai jo prisipažinimo nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kai jis ikiteisminio bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savanoriškai pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, be to, pripažįstant kaltininko veikoje esant BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą aplinkybę, būtina nustatyti jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos. J. R. viso proceso metu neigė buvęs vagysčių iniciatoriumi ir jas organizavęs, nors tai nustatyta kitų nuteistųjų parodymais J. R. parodymai S. Š. ir A. V. turto vagystės epizoduose nebuvo nuoseklūs : ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, jis neigė ištraukęs nukentėjusiosios S. Š. rankinę (2 t., 57-60; 67-71 b.l.), šį faktą pripažino tik teisminio nagrinėjimo metu, pirmosios apklausos metu parodė nepagrobęs A. V. maišelio su daiktais (2 t., 48-50 b.l.), nors vėlesnėse apklausose to nebeneigė. Proceso metu jis asmeniškai neatlygino nei dalies nukentėjusiesiems padarytos žalos (nukentėjusiajam A. V. trečdalį žalos atlygino J. R. motina V. R. (1 t., 90 b.l.) ir jų neatsiprašė, todėl paskutinio žodžio metu jo išreikštas gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų vertintinas kaip formalus. Nors J. R. skunde nurodo visiškai pripažįstantis savo kaltę, tačiau, priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo prisipažinimas apeliacinėje instancijoje negali būti laikomas savanorišku, nes nuteistasis prisipažįsta tikėdamasis, jog bus paskirta švelnesnė bausmė, todėl jam taikyti BK 59 str. 1 d. 2 p. nuostatas nėra pagrindo.

2005-06-16 Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimo Nr. 25 „Dėl teismų praktikos atidedant paskirtų bausmių vykdymą“ 1 punkte nurodyta, kad esant visoms sąlygoms taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, teismas turi apsvarstyti, ar galima pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja ne tik esant BK 92 str. 1 dalyje nustatytoms sąlygoms, bet ir nustačius pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmos instancijos nuosprendžiu paskirta J. R. bausmė atitiko BK 92 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau teismas nesvarstė, ar gali būti pasiekti bausmės tikslai netaikant J. R. realios bausmės. Nustatyta, kad J. R. charakterizuojamas blogai, 29 kartus pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės nustatytas sąlygas, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir 3 nesunkius nusikaltimus(BK 11 str.), tačiau nusikalto būdamas 15 metų amžiaus, teisiamas pirmą kartą, nebaustas(nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad baustas, nes pagal ATPK 181 str. 1 d., 2 d., tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams bausta jo motina V. R. (2 t., 85 b.l.), įrašytas ne į policijos įskaitą, kaip nurodyta nuosprendyje, bet į policiją dominančių vaikų apskaitą (2 t., 85 b.l.), nusikalstamų veikų padarymo metu mokėsi, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės, o atidedant jos vykdymą, skiriant auklėjimo priemonės ir per tą laiką kontroliuojant jo elgesį, t.y. yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnio1,2 d.d. ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodė J. R. padarytos A. V. turto vagystės datą – 2005 m. lapkričio 31 d., nors iš kaltinamojo akto ir kitos bylos medžiagos matyti, kad ši nusikalstama veika padaryta 2005 m. spalio 31 d. (3 t., 121-130 b.l., 1 t., 82, 85 b.l., 2 t., 67-71 b.l.), todėl apylinkės teismas turi apsvarstyti, ar tai rašybos klaida ir pasitvirtinus ištaisyti vadovaujantis BPK 361 str. numatyta tvarka..

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1,2 dalimis 2006 m. lapkričio 22 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu J. R. paskirtos 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams. Vadovaujantis BK 87 straipsniu apriboti jo elgesį 12 mėnesių, įpareigojant per šį laiką tęsti mokslą, būti namuose nuo 19 iki 7 valandos, uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą, J. R. paleisti iš suėmimo teismo salėje;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies J. R. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d., 178 str. 1 d. (M. K. ir Z. K. turto vagysčių epizoduose) ir BK 178 str. 1 d. (S. Š. turto vagystės epizode), jis padarė bendrininkų grupėje;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomos dalies A. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. (M. K. ir Z. K. turto vagysčių epizoduose) ir BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (S. Š. turto vagystės epizode), jis padarė bendrininkų grupėje;

pašalinti iš nuosprendžio aprašomos dalies V. M. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (M. K., Z. K. ir S. Š. turto vagysčių epizoduose) jis padarė bendrininkų grupėje.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.