- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-06-08
- Bylos Nr.
- N-575-1168-07
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 10 d. nutarties R. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas 2006 m. lapkričio 17 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. V. dėl ATPK 145 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2006 m. lapkričio 17 d. apie 9.05 val. Panevėžio rajone, kelio Panevėžys-Šiauliai 15 kilometre vairavo traktorių, vilko dvi priekabas, bendras junginio ilgis 22,6 m., neturėdamas leidimo. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 250 punkto reikalavimą.
Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimu R. V. pagal ATPK 145 str. 2 d. paskirta 250 Lt bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad jokio KET pažeidimo nepadarė ir yra nubaustas nepagrįstai. Nurodė, kad vežė traktoriumi ir dviem priekabom cukrinius runkelius į Panevėžio cukraus fabriką. Magistralėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pagal Susisiekimo ministerijos 2002 m. vasario 18 d. įsakymą Nr. 3-66 transporto priemonei leidžiamas maksimalus 12 metrų ilgis, priekabos ilgis taip pat gali būti 12 metrų, bendras 24 metrų ilgis. Jo vairuojamas traktorius nėra 12 metrų ilgio, todėl tą trūkumą kompensavo priekaba ir bendro 24 metrų ilgio neviršijo. Įstatymas nedraudžia vairuoti traktoriaus su dviem priekabom. Surašant ATP protokolą, policijos pareigūnai išmatavo traktoriaus ir priekabų ilgį, jis buvo 22,6 metro. Jis dalyvavo traktoriaus ir priekabų matavime, sutiko su tuo ir pasirašė bei parašė, kad neturėjo leidimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. skundo nepatenkinti. Teismas nurodė, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Pačioje teisės normoje numatyta, kad už šį pažeidimą atsako transporto priemonės vairuotojas. Iš byloje esančio ATP protokolo matyti, kad R. V. vairavo traktorių ir vilko dvi priekabas, bendras junginio ilgis 22,6 m, neturėdamas leidimo. Kaip nurodė posėdžio metu pats R. V. , jo vairuojamo traktoriaus bei dviejų priekabų ilgis policijos pareigūnų rulete buvo išmatuotas teisingai, jis neturėjo leidimo, tai patvirtino atitinkamu įrašu ir ATP protokole. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, leidimai reikalingi visoms kelių transporto priemonėms, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Lietuvos Respublikos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2 straipsnio 10 punkte apibrėžta transporto priemonės sąvoką – tai mechanizmas ar jų junginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti, o Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliai įstatymo 2 straipsnio 31 punkte nurodyta, kad transporto priemonė – įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka apima taip pat traktorius ir savaeiges mašinas bei mechanizmus. Todėl teismas konstatavo, kad R. V. , vairuodamas traktorių ir vilkdamas dvi priekabas, kai bendras junginio ilgis viršijo nustatytą leistiną dydį be reikiamo leidimo, pažeidė KET 250 punkto reikalavimus. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota, jam skirta administracinė nuobauda nėra aiškiai per griežta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartį ir bylą nutraukti. Apelianto nuomone, teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Paaiškina, kad jis vairavo traktorių, prie kurio buvo prikabintos priekabos. Šio junginio bendras ilgis - 22,6 m. Pažymi, kad tiek KET 44 p., tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 31 p. aiškiai apibrėžia, jog transporto priemonė yra įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius. Iš to seka, jog traktorius pagal teisės aktus apibūdinamas kaip transporto priemonė. Pagal susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymą Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“, leidimai yra reikalingi visoms kelių transporto priemonėms, kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Kadangi traktorius yra priskiriamas prie motorinių transporto priemonių, tai vadovaujantis aukščiau paminėtu teisės aktu, maksimalus leidžiamas šios transporto priemonės matmuo, ilgis (metrais) - 12,00 m. Taip pat remiantis šiuo aktu, maksimalus leidžiamas priekabos ilgis - taip pat 12,00 m. Tai iš viso leistinas šių transporto priemonių, kitaip tariant transporto priemonių junginio ilgis tam, jog nebūtų reikalingas leidimas, turi būti ne didesnis nei 24 m. Šiuo atveju traktoriaus ir priekabų junginio ilgis nesiekė 24 m ir viso sudarė tik 22,6 m, todėl ir neviršijo Susisiekimo ministerijos nustatytų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, maksimalių leistinų ilgių. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas. Susisiekimo ministerija leistiną 18,75 m ilgį yra nustačiusi ne transporto priemonei su priekaba, o autotraukiniui (automobiliui su priekaba). Tačiau traktorius nėra automobilis. Esant transporto priemonių junginiui, t.y. traktoriui ir priekabai, turi būti taikomas ne susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 1.4 p., o šio teisės akto 1.1 ir 1.2 punktai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismai teisingai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė teisės normas ir priėjo pagrįstą išvadą, kad R. V. padarė ATPK 145 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą.
Apeliantas nurodo, kad susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 vartojamą sąvoką „autotraukinys“ aiškinant kartu su Kelių eismo taisyklėse bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme vartojamomis sąvokomis „automobilis“ bei „transporto priemonė“, galima daryti išvadą, kad autotraukiniui nepriskiriami traktoriai su priekabomis. Tačiau apeliacinės instancijos vertina, kad Kelių eismo taisyklėse, Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme ir susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ vartojamos sąvokos („automobilis“, „transporto priemonė“, „autotraukinys“ bei „transporto priemonių junginys“) nėra tarpusavyje suderintos ir nėra tikslios. Todėl šių sąvokų gramatinis aiškinimas, neatsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, negali būti laikomas teisingu.
Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ preambulėje nurodyta, kad šis įsakymas yra priimtas siekiant įgyvendinti 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvą 96/53/EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis, ir 2002 m. vasario 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/7/EB, iš dalies keičiančią Tarybos direktyvą 96/53/ EB, nustatančią tam tikrų Bendrijoje naudojamų kelių transporto priemonių maksimalius leistinus matmenis vidaus ir tarptautinio vežimo sąlygomis bei maksimalią leistiną masę tarptautinio vežimo sąlygomis. Tai reiškia, kad aiškinant susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 nustatytą teisinį reglamentavimą turi būti atsižvelgiama į tai, kaip maksimalūs leistini transporto priemonių matmenys yra apibrėžiamos minėtoje direktyvoje.
1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB 2 straipsnyje nurodoma, kad „transporto priemonių junginys“ reiškia arba: autotraukinį, kurį sudaro su priekaba sukabinta motorinė transporto priemonė, arba sujungtą transporto priemonę, kurią sudaro su puspriekabe sukabinta motorinė transporto priemonė, „motorinė transporto priemonė“ reiškia bet kurią variklio varomą savaeigę keliu važiuojančią transporto priemonę. Taigi, pagal paminėtas taisykles „autotraukinys“ reiškia bet kokios transporto priemonės (tame tarpe ir traktoriaus) junginį su priekaba. Pažymėtina, kad tiek susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakyme Nr. 3-66, tiek ir 1996 m. liepos 25 d. Tarybos direktyvos 96/53/EB direktyvos I priede nurodyta, kad maksimalus autotraukinio ilgis - 18,75 m.
Byloje nustatyta, kad apeliantas neturėdamas leidimo vairavo traktorių, sukabintą su dviem priekabomis, ir tokio autotraukinio ilgis buvo 22,6 m. Todėl R. V. veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 145 str. 2 d.
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. V. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 10 d. nutartį ir Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio 2006 m. gruodžio 6 d. nutarimą palikti nepakeistus.
Nutartis neskundžiama.