Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-132-312/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-03-02
Bylos Nr.: 1-132-312/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-02-5-00200-2022-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Kaltinamasis: R. S.
Advokatai: Linas Stanislovas Bagdonas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-132-312/2023Teisminio proceso Nr. 1-02-5-00200-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.9.8; 1.2.28.2.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

sekretoriaujant Violetai Budžienei,dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei,gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vieną nepilnametį vaiką, nedirbantis, 9 klasių išsilavinimo, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – ir BK) 292 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis R. S. dėl savanaudiškų paskatų, gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai valstybės sieną perėjusius bei nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčius užsieniečius.

Kaltinamasis R. S. už pažadėtą 1000 eurų piniginį atlygį, automobiliu „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2022 m., rugsėjo 3 d., iš anksto, telefonu, susitaręs su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, neteisėtai iš savanaudiškų paskatų, susitarę paimti ir gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2022 m. rugsėjo 3 d., 02.25 val., iš ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos vietos nuo pasienio ruožo važiavo bei sustojo Ignalinos raj., Rimšės sen., Baraukos k. prieigose, tarp Baraukų k. ir Meikštų k., Mokyklos g., kelyje Meikštai – Kazimieravas, kelio Nr. 1420 pirmajame kilometre, kur į savo vairuojamą automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įsisodino aštuonis neteisėtai valstybės sieną perėjusius bei nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius, prisistačiusius Irano Islamo Respublikos piliečius: A. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. K., gim. (duomenys neskelbtini), S. P., gim. (duomenys neskelbtini), M. R., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir F. S., gim. (duomenys neskelbtini), R. S. kartu su aštuoniais neteisėtai valstybės sieną perėjusiais asmenimis 2022 m. rugsėjo 3 d., buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnų.

Kaltinamasis R. S. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. rugsėjo 2 d. per Telegram gavo pranešimą iš jam mažai pažįstamo asmens, prisistačiusiu vardo R., su kuriuo susipažino prieš du metus Vokietijoje. Jis (kaltinamasis) užsiima automobilių bei kitų transporto priemonių pirkimu ir pardavimu, Vokietijoje su minėtu vyru pasikeitė telefono numeriais. Vyras pranešime pasiūlė užsidirbti bei paaiškino, kad reikės Lietuvos teritorijoje pervežti grupę pabėgėlių, tačiau iš kokios valstybės, neminėjo. Juos liepė nuvežti iki sienos su Lenkija. Už tai pažadėjo 1000 eurų užmokestį ir jis (kaltinamasis) su pasiūlymu sutiko, nes tuo metu jo turtinė padėtis buvo gana sunki. Kaip bus atsiskaitoma, nesitarė, bet jam parašė, jog šiuo klausimu dar gaus nurodymus. Iš savo pažįstamo pasiskolino automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, į kurį telpa daugiau žmonių, negu į lengvąjį. Vyras atsiuntė koordinates ir jis (kaltinamasis) 2022 m. rugpjūčio 2 d., apie 22 valandą, pagal navigaciją iš Latvijos, Rygos nuvyko į nurodytą vietą. Valstybės sieną kirto neprivažiavus Daugpilio miesto Latvijoje. Nepamena, koks tai buvo pasienio punktas. Kiek kilometrų įvažiavęs į Lietuvą vyko iki navigacijoje nurodytą vietą, tiksliai pasakyti negali, bet galėjo būti apie 30 kilometrų. Kuomet sustojo nurodytoje vietoje, į automobilį sulipo žmonės. Kiek jų buvo, iš pradžių nematė ir tik vėliau sužinojo, jog buvo aštuoni žmonės. Su jais nieko nekalbėjo. Tik sulipus žmonėms ir dar nepradėjus važiuoti, prie jo privažiavo pasieniečių automobilis. Pasieniečiai pateikė dokumentus ir paprašė atidaryti automobilį. Automobilyje pamatė žmones, jį (kaltinamąjį) sulaikė. Kadangi buvo naktis, vietos gerai nematė, pamena, kad buvo kažkoks keliukas tarp dviejų nedidelių vietovių, kaimo pavadinimo nežino. Jis nesiorientavo, kurioje yra vietoje, bet suprato, kad tai Lietuvos teritorija. Automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ priklauso jo pažįstamam iš Rygos. Automobilį jam paskolino. Įvažiavęs į Lietuvą, su R. nebuvo susisiekęs. Neįtarė, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Kai vyras paminėjo, kad tai pabėgėliai, jis pagalvojo, jog tai pabėgėliai iš Ukrainos, ir tik kuomet pamatė tamsaus gymio žmones, suprato, jog tai nelegalu. Iki suėmimo oficialiai niekur nedirbo, užsiėmė automobilių pirkimu-pardavimu. Pinigų R. jam nesumokėjo, žadėjo 1000 eurų sumokėti po nelegalų pervežimo - už 8 pervežtus asmenis - 800 eurų ir 200 eurų už degalus. Degalus automobiliui pirko už savo lėšas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, pažada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Jis augina 2003 metais gimusį vaiką, žmona dirba. Šiuo metu tiksliai visų aplinkybių neprisimena, palaiko savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir prašo jais vadovautis.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 69-73, 103-105), kaltinamasis be aukščiau aptartų aplinkybių, parodė, kad įtarimas kuo yra įtariamas jam buvo įteiktas pirminės apklausos metu. Tuo metu neprisipažino dėl nusikalstamos veikos kuo yra įtarimas, Tačiau šiuo metu nurimus emocijoms, stresui prisipažįsta viskuo kuo yra įtariamas. Gyvena Latvijoje kartu su žmona ir jų bendru sūnumi gim. (duomenys neskelbtini). Savo šalyje pastaruoju metu yra nedirbantis. Automobilis Mercedes-Benz Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jo labai geram pažįstamam vardu I. 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 16.00 val., paskambino savo pažįstamam I. ir paprašė paskolinti jam automobilį. Šis sutiko ir leido pasiimti automobilį iš saugomos aikštelės. Rakteliai buvo automobilyje. Iš I. automobilį skolinosi ne pirmą kartą, juo važiuoja į Vokietiją pirkti ir parsivežti vandens motociklus. Važinėdamas į Vokietiją, prieš dvejus metus susipažino su Latvijos piliečiu, vardu R., su kuriuo bendraudavo dėl vandens motociklų pirkimo ir pardavimo. Jie kartas nuo karto susirašydavo, tačiau paskutinį kartą jis jį matė gal prieš 1,5 metų. 2022 m. rugsėjo 2 d., prieš pietus jam paskambino R., kuris pasiteiravo kaip sekasi, pasikalbėjo apie asmeninius reikalus, R. paklausė ar jis (kaltinamasis) kur nors dirba. Paaiškinus, kad niekur nedirba, R. pasiūlė užsidirbti. Pasiteiravus ką reikės daryti, R. papasakojo, kad reikia nuvažiuoti iki Lietuvos, jis atsiųstų tikslias koordinates (duomenys neskelbtini), kur reikės nuvažiuoti ir paimti pabėgėlius - 8-9 žmonės (tikslaus skaičiaus pats nežinojo). R. pasakė, kad visus šiuos žmonės reikėtų nuvežti iki Lenkijos valstybės sienos ir paleisti. Už tai jam sumokės 1000 Eur. Jis sutiko. Tą pačią dieną susisekė su pažįstamu dėl automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį pasiskolino. Kurą automobiliui pirko už savo lėšas, R. jokio išankstinio mokėjimo jam nebuvo padaręs, jokių pinigų jis negavo, kadangi jam turėjo būti sumokėta nuvežus asmenis prie Lietuvos - Lenkijos valstybės sienos. Iš namų jis išvyko 2022 m. rugsėjo 2 d., apie 22.00 val., visos kelionės metu su R. bendravo telefonu per programą Telegram. Visą laiką palaikė ryšį, kadangi R. koregavo laiką tam, kad pabėgėliams nereikėtų laukti ir tik automobiliui privažiavus į nurodytą vietą, pagal gautas koordinates (duomenys neskelbtini), žmonės galėtų iš karto sulipti į mašiną ir iš karto galima būtų važiuoti toliau. Važiuodamas pagal nuorodą, kurią rodė navigacija, važiavo pro Daugpilį. Navigacija rodė važiuoti tiesiai ir kirsti valstybės sieną iš Latvijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. Įvažiavus į Lietuvą, paskambino R. ir, pasakė, kad važiuoti liko nebetoli. R. atsiuntė nuotrauką, kurioje buvo matomas vaizdas iš viršaus, tikslios vietos koordinatės – (duomenys neskelbtini), matomas miškas ir pagrindinis kelias pavadinimu Mokyklos gatvė. Apytiksliai miško vidinėje dalyje pažymėtas tikslas - raudonai, kur nurodytos koordinatės (duomenys neskelbtini) ir raudonos spalvos rodykle nurodyta į pagrindinį kelią, išeinantį iš miško į Mokyklos gatvę, kur jis turėjo sustoti ir į automobilį atėjo minėti asmenys. Jam atvažiavus bei sustojus kelyje Meikštai – Kazimieravas, sustojo ir stovėjo kelio kelkraštyje. Automobilis buvo neužrakintas, tuo metu kol jis stovėjo, atsidarė automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šoninės durys ir į mašiną pradėjo lipti žmonės. Kai šie buvo automobilyje, pamatė, kad jie nėra europiečiai, buvo tamsesnio gymio. Kai žmonės sulipo į mašiną, iš karto iš priešpriešinės eismo juostos važiavo automobilis. Jam sustojus, priėjo mergina, prisistačiusi pasienio pareigūne, bei paprašė pateikti dokumentus. Pateikus dokumentus, kitas pareigūnas paprašė atidaryti automobilio duris ir parodyti automobilio saloną. Automobilio viduje pamatė gulinčius aštuonis tamsaus gymio žmones. Po to pareigūnai jį sulaikė. Už darbą jokio atlygio negavo.

Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais.

Liudytojas K. M., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 112-115) parodė, kad yra Irano Islamo Respublikos pilietis. Savo šalyje gyveno Irane kartu su savo šeima – žmona ir vaikais. 2018 metais nusprendė vykti į Turkiją ieškoti darbo. Iš Turkijos kelis kartus bandė patekti į Graikiją, tačiau niekada nepavyko. Per pažįstamus susirado vedlį, kuris pasiūlė už 8000 Eur padėti patekti į Vokietiją. Vedlys pasiūlė vykti per Rusiją į Baltarusiją ir iš Baltarusijos į Europą. Kelionė iš Turkijos iki Baltarusijos truko apie 30-35 dienas, kadangi visą laiką keliavo sunkvežimiais, sunkvežimiai būdavo keičiami kas kelias dienas, todėl kelionė buvo labai sunki. Kelionės metu vis prisijungdavo kiti jam nepažįstami žmonės, kurie turėdami savo problemų, taip pat bandė patekti į Europą. Jokių koordinačių jis negaudavo, kadangi sunkvežimis atveždavo į sutartas jam nežinomas vietas, kur juos visus persodindavo vėl į kitą sunkvežimį, ir taip būdavo kas kelias dienas. Būdavo, kad juos atveždavo į butą, kur jie nakvodavo. Po kurio laiko atvažiuodavo vėl kitas sunkvežimis, kuris juos paimdavo ir veždavo toliau. Visą laiką keliavo vienas kartu su kitais žmonėmis, tačiau jis jų nepažinojo. Kartais būdavo tokių dienų, kad iš jų atimdavo telefonus, tam, kad jie niekam nieko nepraneštų. Atvykus į Baltarusiją, juos atvežė į nuosavą namą, kur jau buvo ir kitų žmonių. Šiame name jis susipažino su S. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini) (su kuriais buvo sulaikytas įvykio dieną). Po kelių dienų atvažiavo automobilis, kuris juos visus tris vežė tiesiai link Lietuvos Respublikos valstybės sienos. Kelionės metu prie jų prisijungdavo dar kiti žmonės, kurie taip pat buvo sulaikyti įvykio dieną. Iš viso susirinko aštuoni asmenys (6 vyrai ir 2 moterys). Privažiavus prie valstybės sienos, vairuotojas liepė eiti tiesiai per mišką, kur pro išpjautą tvoroje skylę jie galės kirsti valstybės sieną į Lietuvą. Po to jie turėjo važiuoti iki Vilniaus. Jiems visiems atėjus prie tvoros, ėjo palei ją, ieškodami skylės. Visą laiką stengėsi, kad niekas jų nepastebėtų. Radę perpjautą metalinę tvorą, kirto valstybės sieną ir taip atsirado Lietuvoje. Lietuvos miškuose jie pasiklydo, praleido apie 6 paras, nebeturėjo ką valgyti, sušalo, kadangi kelias dienas lijo. 2022 m. rugsėjo 3 d. naktį pamatė kelią, todėl nusprendė eiti ir bandyti sustabdyti bet kokį automobilį, kuriuo galėtų išvažiuoti. Einant link kelio, pamatė stovintį automobilį. Pribėgus prie jo, kažkuris atidarė automobilio duris, jie visi sulipo į mašiną ir pradėjo prašyti vairuotojo pagalbos, maisto. Vairuotojas tuo metu įjungė mašinoje šviesą ir kažką sakė, jis nesuprato, bet matė, kad šis buvo išsigandęs. Buvo labai tamsu, negalėjo įžiūrėti, kaip atrodė vairuotojas, bet matė, kad jis aukštas ir stambus. Jiems sulipus į mašiną, tuo pačiu metu privažiavo policijos pareigūnai, juos surado ir sulaikė. Vairuotojas jų niekur nevežė, jie atsitiktinai atbėgo pas jį į automobilį ir paprašė pagalbos. Su vairuotoju jokių išankstinių susitarimų dėl jų pervežimo nebuvo.

Liudytojas S. P., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 118-121), parodė, kad jis yra Irano Islamo Respublikos pilietis, jis gyveno Irane kartu su savo šeima. Irane dirbo ligoninėje gydytojo pagalbininku – slaugytoju. Prasidėjus Covid-19 pandemijai, Irane sumažėjo atlyginimai, iraniečiai išėjo streikuoti prieš valdžią, po ko jie buvo sulaikyti. Irane pareigūnai pradėjo visus streikuojančius darbuotojus persekioti, todėl S. P. brolis pasiūlė pagalbą bėgti į kitą šalį, kur jam būtų saugiau. Jo brolis internetu bei per pažįstamus surado žmogų – vedlį, kuris padeda keliauti į Europą. Kaina žmogui – 8000 dolerių. Visą laiką su vedliu bendravo S. P. tėvas per nuotolį, o brolis liko Irane. 2022 metų vasarą nusprendė vykti į Turkiją. Keliavo sunkvežimiu, panašiu į konteinerį. Jis nežinojo, per kokias šalis keliavo. Baltarusijoje jis buvo atvežtas į nuosavą namą, kur jau buvo ir kitų žmonių. Šiame name jis susipažino su K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini). Su šiais asmenimis jis buvo sulaikytas įvykio dieną. Jie ten gyveno, jiems buvo nupirktas maistas. Po kelių dienų atvažiavo automobilis, kuris juos visus tris iš šio namo vežė tiesiai link Lietuvos Respublikos sienos. Kelionės metu vis surinkdavo ir kitus žmonės, kurie taip pat buvo sulaikyti įvykio dieną. Pakeliui buvo 8 žmonės (6 vyrai ir 2 moterys). Kai juos visus surinko ir kai atvažiavo iki valstybės sienos, vairuotojas ranka parodė tiesiai, sakydamas eiti per mišką, ten yra Lietuva. Baltarusijos pareigūnai juos pamatė ir pasakė, kad kirstų valstybės sieną kitur, o ne čia, kur tuo metu jie buvo. Jie visą laiką ėjo šalia tvoros, ieškodami tos vietos, kur būtų galima pereiti, kadangi visur tvora buvo metalinė ir uždaryta, tačiau po kurio laiko rado perpjautą tvorą ir perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Lietuvos miškuose jie pasiklydo, praleido apie 6 paras, nebeturėjo ką valgyti ir gerti, buvo šalta, kadangi kelias dienas lijo. Jų visų ištekliai baigėsi ir jie galvojo, kad mirs. 2022 m. rugsėjo 3 d. naktį, jie, būdami miške, kalbėjo, kad jiems reikia sustabdyti automobilį, nesvarbu kokį, kad gautų pagalbą. Naktį, būdami miške, jie pamatė kelią, nusprendė eiti link jo ir bandyti sustabdyti bet kokį automobilį, kuris galėtų jiems pagelbėti. Eidami link kelio, jie pamatė lėtai važiuojantį automobilį ir pradėjo bėgti link jo, tikėdamiesi gauti pagalbą maistu ar pavėžėjimu. Keli vyrai pradėjo bėgti link automobilio ir vienas iš jų atidarė automobilio duris, tada jie visi sulipo į mašiną. Jie pradėjo vairuotojo prašyti pagalbos, maisto. Vairuotojas įjungė mašinoje šviesą ir kažką sakė, jam (S. P.) atrodė, kad vairuotojas keikėsi. Jis nesuprato, bet matė, kad jis buvo išsigandęs. Jiems visiems tuo metu nebuvo svarbu, koks automobilis sustos, tiesiog skubiai reikėjo maisto ir pagalbos, kad jie galėtų išgyventi. Tuo metu jie visi jau buvo išsekę, pavargę, nusilpę ir pan. Buvo labai tamsu, jis negalėjo įžiūrėti kaip vairuotojas atrodė, bet matė, kad jis yra aukštas ir stambus. Vairuotojas jų niekur nevežė, jie atsitiktinai atbėgo pas jį į mašiną ir prašė pagalbos. Su šiuo vairuotoju nebuvo jokių išankstinių susitarimų, kad jis turėtų juos kažkur gabenti. Kai jie visi buvo automobilyje, atvažiavo policija. Jie jau iš toliau matė kito automobilio šviesas, kai bėgo iš miško į šį automobilį, kuriame juos rado policija. Įtarė, kad tai buvo policija, kadangi pareigūnai atėjo ir per porą minučių juos visus sulaikė.

Liudytojas M. R., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 124-127, 135-137, 142-144) parodė, kad jis yra Irano Islamo Respublikos pilietis, gyveno Irane kartu su savo šeima, yra nevedęs. Iš Irano išvyko daugiau negu prieš mėnesį. Irane dirbo automobilio mechaniku. Jis pakeitė savo tikėjimą iš islamo į krikščionybę, dėl to Irane jam kilo labai didelis pavojus gyvybei. Kelionės tikslas turėjo būti Švedija. Už jo kelionę bei finansinius dalykus buvo atsakingas jo tėvas. Jis internete rado vedlį kuris jam galėjo padėti. Vedlys paklausė, ar jis (M. R.) moka naudotis žemėlapiu bei koordinatėmis, šis atsakė, kad nemoka, todėl jis jam pasakė, kad ras žmogų – vairuotoją, kuris atvažiuos ir jį nuveš visur, kur reikės. Vedliui, kuris padeda keliauti į Europą, turi būti sumokėta, kaina už vieną žmogų yra 8000 Eur. Šią sumą M. R. tėvas jau buvo sumokėjęs organizatoriui, kadangi iš karto buvo pasakyta, jog reikia susimokėti ir tik tada galima pradėti kelionę. Važiuojant automobiliu, keitėsi automobilio vairuotojai bei patys vežėjai, t. y. ir paskutinis, kuris buvo Baltarusijoje, jį atvežė į kažkokią vietą, namą, kur paėmęs jo telefoną ištrynė viską, ką jame turėjo – visus susirašinėjimus su vedliu ir visą kitą informaciją. Būdamas tame name, M. R. jautėsi blogai, kadangi viskas buvo labai griežtai. Jis vis paklausdavo žmogaus, esančio tame name kaip savininko, kur jie yra, kadangi tame name buvo ir kitų nelegalių žmonių, taip pat norėjusių patekti į Europą. Tačiau namo savininkas sakydavo tik tai, kad jie yra Baltarusijoje. Jeigu paklausdavo adreso, savininkas jam liepdavo užsičiaupti ir neklausinėti. Iš jų būdavo paimti telefonai, kad niekas negalėtų su niekuo susisiekti. Šiame name, Baltarusijoje, jis susipažino su K. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. P., gim. (duomenys neskelbtini). Su šiais asmenimis jis buvo sulaikytas įvykio dieną. Po kelių dienų atvažiavo automobilis, kuris juos visus tris iš šio namo vežė tiesiai link Lietuvos Respublikos sienos. Kiti asmenys liko tame name, jis nežino, kodėl. Kelionės metu buvo surenkami ir kiti žmonės, kurie taip pat buvo sulaikyti įvykio dieną. Kai juos visus surinko, bendrai gavosi 8 žmonės (6 vyrai ir 2 moterys). Atvažiavus iki valstybės sienos, vairuotojas ranka parodė tiesiai, sakydamas, kad jie eitų per mišką, ten yra Lietuva, nurodė eiti visada tiesiai ir jie atsiras Lietuvos sostinėje Vilniuje. Jie perėjo valstybės sieną, kuri buvo metalinė. Tačiau ji buvo perpjauta, todėl jiems buvo lengva kirsti valstybės sieną. Miške, jau Lietuvos valstybėje, jie buvo apie 6 paras. Jie pasiklydo, buvo labai šalta, lijo, jie buvo peršlapę, pilnai nusilpę, todėl jiems reikėjo pagalbos. Jiems pasibaigė maistas ir vanduo, todėl jie galvojo, kad mirs. 2022 m. rugsėjo 3 d. naktį, jiems būnant miške, kalbėjo, kad jiems reikia sustabdyti pati pirmą pasitaikiusį automobilį, kad gautų pagalbą, paprašytų maisto ir vandens. Būdami naktį miške, jie pamatė kelią, nusprendė eiti link jo ir bandyti sustabdyti automobilį. Eidami link kelio, pamatė lėtai važiuojantį atsitiktinį automobilį ir pradėjo bėgti link jo, tikėdamiesi gauti pagalbą maistu ar bent jau pavėžėjimu. Keli vyrai pradėjo bėgti link automobilio, kuris stovėjo kelkraštyje. Vienas iš jų atidarė automobilio duris ir jie visi sulipo į mašiną. Jie pradėjo prašyti vairuotojo pagalbos, angliškai sakydami „food“, „ water“, o vairuotojas tuo metu įjungė mašinoje šviesą ir kažką sakė, matė, kad jis yra labai išsigandęs. Vairuotojas buvo aukštas, stambus bei trumpais plaukais. Šis vairuotojas jų niekur nevežė, jis pasitaikė atsitiktinai. Su šiuo vairuotoju nebuvo jokių išankstinių susitarimų, kad jis turėtų juos kažkur gabenti. Kai jie visi buvo automobilyje, per kelias minutes atvažiavo ir policija. Jie jau iš toliau matė kito automobilio šviesas, kai bėgo iš miško į automobilį, kuriame juos rado policija. Pareigūnai atėjo, atidarė automobilio šoninės duris ir pamatė juos visus gulinčius automobilio viduje. Policijos pareigūnai juos visus sulaikė. Vairuotojas buvo tas pats asmuo, su kuriuo juos pareigūnai atvežė į punktą (rinktinę).

Liudytoja F. S., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 130-133) parodė, kad ji yra Irano Islamo Respublikos pilietė. Irane ji gyveno kartu su savo vyru, vaikų jie neturėjo, ji nedirbo. Prieš mėnesį jos tėvas rado vedlį, kuris atvažiavo automobiliu ir juos su vyru iš namų nuvežė iki Turkijos. F. S. su vyru Turkijoje apsipirko maisto, rūbų, visko, ko reiktų į kelionę. Tada jie nuėjo atsitiktinai iki pirmo sutikto sunkvežimio vairuotojo ir paprašė, kad juos pavežtų iki Baltarusijos. Jis sutiko, pasodino juos pas save į sunkvežimio konteinerį, kuriame buvo dar keli jiems nežinomi žmonės. Jiems bevažiuojant iki Baltarusijos, į mašina įlipdavo dar nežinomų žmonių, kuriuos visus atvežė į Baltarusiją. Per kokias šalis keliavo, ji nematė ir nežino. Jos su vyru galutinis tikslas turėjo būti Vokietija. Kai jie atvyko iki Baltarusijos, vairuotojas juos visus paleido kažkur miškuose. Toliau jie ėjo pėsčiomis, naudojosi „Google“ žemėlapiu, jokio vedlio jie neturėjo. Jų buvo 5 žmonės, kurie su ja buvo sulaikyti tą pačią įvykio dieną. Jie visi ėjo, kol jų nepastebėjo Baltarusijos Respublikos pareigūnai. Kai buvo pastebėti pareigūnų, jie juos visus penkis sulaikė, atvežė iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir paleido, sakydami eiti ten, parodydami tiesiai link Lietuvos. Jie eidami sutiko dar tris vyrus, kurie prisijungė prie jų (jie taip pat buvo sulaikyti įvykio dieną kartu su jais, bendrai buvo sulaikyti 8 žmonės). Jie visi visą laiką ėjo šalia tvoros, ieškodami tos vietos, kur būtų galima pereiti, kadangi visur tvora buvo metalinė ir uždaryta. Tačiau po kurio laiko rado perpjautą tvorą ir perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Lietuvos miškuose jie pasiklydo, praleido apie 5 paras, nebeturėjo maisto ir vandens, buvo šalta, kadangi kelias dienas lijo. Jų visų ištekliai baigėsi. Jie galvojo, kad mirs. 2022 m. rugsėjo 3 d. naktį, būdami miške, kalbėjo, kad jiems reikia sustabdyti automobilį, nesvarbu kokį, kad gautų pagalbą. Būdami naktį miške, jie pamatė kelią ir nusprendė eiti link jo ir bandyti sustabdyti bet kokį automobilį, kuris galėtų jiems pagelbėti, ar bent jau pavežti kažkur, kur būtų galima gauti kokio nors maisto. Jiems nebuvo svarbu, koks automobilis sustos, nes tuo metu jie visi buvo išsekę. Eidami link kelio, pamatė lėtai važiuojantį automobilį ir pradėjo link jo bėgti, siekdami jį sustabdyti. Iš jų keli vyrai pradėjo bėgti link automobilio ir vienas iš jų atidarė automobilio duris. Automobilis sustojo ir jie visi sulipo į mašiną. Jie pradėjo prašyti vairuotojo prašyti pagalbos, maisto. Šis vairuotojas jų niekur nevežė, jie atsitiktinai atbėgo pas jį į mašiną, prašydami pagalbos. Su šiuo vairuotoju nebuvo jokių išankstinių susitarimų, kad jis turėtų juos kažkur gabenti. Matėsi, kad vairuotojas išsigando ir prašė jų išlipti iš jo automobilio. Buvo labai tamsu ir ji negalėjo įžiūrėti, kaip atrodė vairuotojas, bet matė, kad jis aukštas ir stambus (labiau matė jį tada, kai pareigūnai juos vežė į rinktinę). Kai jie visi buvo automobilyje, labai greitai, per kelias minutes atvažiavo policija ir juos visus sulaikė.

Liudytoja S. K., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 136-139) parodė, kad ji yra Irano Islamo Respublikos pilietė. Irane gyveno kartu su savo šeima, su savo vaikais A. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Irane nereguliariai dirbo pardavėja grožio salone. Irane jai ir jos šeimai gresia pavojus gyvybei, kadangi pakeitė savo tikėjimą. Jos vyras liko Irane, kadangi jam nebuvo galimybių išvykti, todėl ji ir jos du sūnūs nusprendė palikti Iraną trise. Jie per pažįstamus surado žmogų, kuris organizavo jų kelionę iš Irano į Turkiją ir iš Turkijos į Baltarusiją. Jie išvyko prieš mėnesį. Galutinis jų su vaikais tikslas turėjo būti Vokietija. Vedlio ji gyvai nėra mačiusi. Jiems vedlį padėjo surasti pažįstami, kurie jau šio vedlio paslaugomis yra pasinaudoję ir išvykę į Europą. Už žmogų reikėjo sumokėti 9000 Eur. Jie visus pinigus jau sumokėjo, todėl jie pinigų daugiau nebeturi. Vedlys suorganizavo automobilį, kuris atvyko ir juos nuvežė į Turkiją. Visos kelionės metu jai ir vaikams buvo užrištos akys, nieko nematė. Kai atvyko į Turkiją, jie buvo persodinti į kitą furgoną, jų akys taip pat buvo užrištos. Per kokias šalis kartu su vaikais keliavo, nežino ir nematė. Tačiau kai atvyko į Baltarusiją, juos vairuotojas paleido miške. Jie vaikščiojo miškuose, ieškodami kelio. Toliau jie ėjo pėsčiomis, naudodamiesi „Google“ žemėlapiu, jokio vedlio jie neturėjo. Buvo taip, kad jie jau vieną kartą bandė kirsti valstybės sieną, tačiau Lietuvos pareigūnai jų neįleido į Lietuvą ir nurodė grįžti atgal į Baltarusiją. Vėliau jie visą laiką buvo Baltarusijos miškuose ir neseniai, prieš savaitę, visiškai atsitiktinai sutiko žmones, su kuriais jie įvykio dieną buvo sulaikyti. Jų iš viso buvo 8 žmonės. Jie visi visą laiką ėjo šalia tvoros, ieškodami tos vietos, kur būtų galima pereiti, kadangi visur tvora buvo metalinė ir uždaryta. Po kurio laiko rado perpjautą tvorą ir perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Lietuvos miškuose jie pasiklydo, praleido dar apie 5 paras, nebeturėjo maisto ir vandens, buvo šalta, kadangi kelias dienas lijo. Jų visų ištekliai baigėsi. 2022 m. rugsėjo 3 d. naktį, būdami miške, kalbėjo, kad jiems reikia sustabdyti automobilį, nesvarbu kokį, kad gautų pagalbą. Būdami naktį miške, jie pamatė kelią, panašų į automagistralę, ir nusprendė eiti link kelio ir bandyti sustabdyti bet kokį automobilį, kuris galėtų jiems pagelbėti. Jiems tuo metu nebuvo svarbu, koks automobilis sustos, nes tuo metu jie visi buvo jau išsekę. Vienas iš jų ėjo stabdyti automobilio, kadangi jie visi pasirodyti negalėjo, nes niekas nebūtų sustojęs. Automobiliui sustojus, jie visi vienu metu pradėjo bėgti link sustabdyto automobilio, atidarė automobilio duris, sulipo į mašiną. Vairuotojo pradėjo prašyti pagalbos, maisto bei vandens. Šis vairuotojas jų niekur nevežė, jie atsitiktai atbėgo pas jį į mašiną, prašydami pagalbos. Šis vairuotojas jiems pasitaikė atsitiktinai. Su šiuo vairuotoju nebuvo jokių išankstinių susitarimų, kad jis turėtų juos kažkur gabenti. Matėsi, kad vairuotojas išsigando, prašė jų išlipti iš jo automobilio. Buvo labai tamsu, ji negalėjo įžiūrėti, kaip atrodė vairuotojas. Jiems visiems būnant automobilyje, labai greitai, per kelias minutes atvažiavo policijos pareigūnai, atidarė automobilį ir juos visus sulaikė.

Liudytojas A. K., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 142-143, 146-149) parodė, kad jis yra Irano Islamo Respublikos pilietis. Irane gyveno kartu su savo šeima – tėčiu, mama S. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir broliu A. M. K., gim. (duomenys neskelbtini). Jis Irane baigė studijas ir dirbo apsaugos darbuotoju. Jo tėvas liko Irane, kadangi jam nebuvo galimybių išvykti. Jie nusprendė palikti Iraną trise – jis, mama ir brolis, ir išvyko prieš mėnesį. Galutinis jų tikslas turėjo būti Vokietija. Jie kartu su tėvais per pažįstamus surado žmogų, kuris organizavo jų visų kelionę iš Irano į Turkiją ir iš Turkijos į Baltarusiją. Vedlio jie gyvai nematė. Jiems vedlį padėjo surasti pažįstami, kurie jau šio vedlio paslaugomis yra pasinaudoję ir išvykę į Europą. Už žmogų reikėjo sumokėti 9000 Eur. Jie visus pinigus už save jau sumokėjo. Todėl jie pinigų daugiau nebeturi. Vedlys suorganizavo automobilį, kuris atvyko ir juos nuvežė į Turkiją. Visos kelionės metu jam ir mamai su broliu visą laiką buvo užrištos akys, jie nieko nematė. Kai atvyko į Turkiją, jie buvo persodinti į kitą furgoną, jų akys taip pat buvo užrištos. Jis nežino ir nematė, per kokias šalis jie keliavo. Tačiau, kai atvyko į Baltarusiją, juos vairuotojas paleido miške. Toliau jie ėjo pėsčiomis, naudodamiesi „Google“ žemėlapiu, jokio vedlio jie neturėjo. Jie jau vieną kartą bandė kirsti valstybės sieną, tačiau Lietuvos pareigūnai jų neįleido į Lietuvą ir nurodė jiems grįžti atgal į Baltarusiją. Vėliau jie visą laiką buvo Baltarusijos miškuose ir neseniai, prieš savaitę, visiškai atsitiktinai sutiko žmones, su kuriais jie įvykio dieną buvo sulaikyti. Jų iš viso buvo 8 žmonės. Jie visi visą laiką ėjo šalia tvoros, ieškodami tos vietos, kur būtų galimą pereiti, kadangi visur tvora buvo metalinė ir uždaryta. Po kurio laiko rado perpjauta tvorą ir perėjo valstybės sieną iš Baltarusijos į Lietuvą. Lietuvos miškuose jie pasiklydo, praleido dar apie 5 paras, nebeturėjo ką valgyti, buvo šalta. 2022 m. rugsėjo 3 d. naktį jiems būnant miške, jie pamatė kelią, panašų į automagistralę, nusprendė eiti link kelio ir bandyti sustabdyti bet kokį automobilį, kuris galėtų jiems pagelbėti. Jiems tuo metu nebebuvo svarbu, koks automobilis sustos, nes tuo metu jie visi buvo jau išsekę. Vienas iš jų ėjo stabdyti automobilio, kadangi jie visi pasirodyti negalėjo, nes jiems niekas nebūtų sustojęs. Sustojus automobiliui, jie visi vienu metu pradėjo bėgti link automobilio, atidarė automobilio duris, sulipo į mašiną. Pradėjo prašyti vairuotojo pagalbos, maisto bei vandens. Vairuotojas prašė jų išlipti iš jo automobilio. Šis vairuotojas jų niekur nevežė, jie atsitiktai atbėgo pas jį į mašiną, prašydami pagalbos. Šis vairuotojas jiems pasitaikė atsitiktinai. Su šiuo vairuotoju nebuvo jokių išankstinių susitarimų, kad jis turėtų juos kažkur gabenti. Buvo labai tamsu, negalėjo įžiūrėti, kaip atrodė vairuotojas. Kai jie visi buvo automobilyje, labai greitai, per kelias minutes atvažiavo policija, pareigūnai atidarė automobilio duris ir juos visus sulaikė. Automobilis iš vietos pajudėjęs nebuvo.

2022 m. rugsėjo 5 d. liudytojas A. K. papildomos apklausos metu parodė, kad jis lieka prie savo ankščiau duotų parodymų. Liudytojas norėjo papildyti savo apklausą tuo, kad prieš einant ant kelio ieškoti pagalbos, jie visi 8 asmenys gyveno miške, pasidarė stovyklavietę. Ten buvo jų asmeninių daiktų, rūbų, maisto kai kurių likučiai ir kitos asmens higienos priemonės. Kaip jau minėjo ankstesnėje apklausoje, jie miškuose gyveno apie 5-6 paras, todėl ir buvo jų padarytos savadarbės stovyklavietes, ten jie kurdavo ir laužus, siekdami susišildyti. Valstybės sieną kirto iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką. 2022 m. rugsėjo 3 d., įvykio dieną, kai jie buvo miške, savo stovyklavietėje, kuprinės ir visi daiktai buvo palikti ten, kadangi įvykio dieną jie niekur toliau nesiruošė važiuoti ir manė, kad liks dar porai naktų toje pačioje stovyklavietėje. Jie ėjo link kelio stabdyti kokį nors atsitiktinį automobilį, kuris suteiktų jiems pagalbą (maisto ir vandens), todėl kai kurie daiktai liko ten stovyklavietėje. Liudytojas nurodė, kad telefonas „iPhone 11“, (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Pareigūnai jį rado stovyklavietėje, o ne prie jo, kai buvo sulaikytas, kadangi jis liko su jo asmeniniais daiktais minėtoje stovyklavietėje. Taip pat stovyklavietėje buvo rasta radijo stotelė, liudytojas nurodė, kad ji nėra nei jo, nei jo grupės, su kuria buvo sulaikytas įvykio dieną, asmenų. Jie, gyvendami miške, buvo sutikę kitą grupę, kurioje buvo vaikas, kuris būtent turėjo radijo stotelę, skirtą klausyti radijo bangomis transliuojamas programas (muziką, žinias ir pan). Po apklausos ikiteisminio tyrimo vyresnioji tyrėja K. B. liudytojui A. K. parodė rastą radijo ryšio stotelę, kuri buvo rasta panaudojus tarnybinį šunį minėtoje stovyklavietėje įvykio dieną. Uždavus klausimą liudytojui, ar tai yra ta pati radijo stotelė, su kuria žaidė jo minėtas vaikas, šis atsakė, kad tai yra ta pati radijo ryšio stotele, su kuria žaidė minėtos grupės vaikas. Tą grupę jie buvo sutikę seniau ir jis nežino, kur ji dabar.

Liudytoja T. B., duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 158-161) parodė, kad R. S. ji artimai nepažįsta, nebendrauja, jį žino iš matymo, kadangi ankščiau gyveno tame pačiame rajone, žino, kad jis turi šeimą. Paskutinį kartą jį gyvai matė mieste, po Covid pandemijos, tikriausiai prieš metus, tiksliai neprisimena, pasisveikino ir tiek. Automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su Estijos Respublikos registracija priklauso I. R. (I. R.), gim. (duomenys neskelbtini). T. B. automobilio savininką I. R. pažįsta jau daug metų, kadangi jis ankščiau buvo vienas iš akcininkų akcinėje bendrovėje „A.“, kurioje ji dabar dirba. Šiai dienai jis jau yra pensininkas. I. R. visada gyveno Rusijoje, jis turi Rusijos pilietybę. Šiai dienai dėl savo amžiaus jis pats atvykti dėl automobilio negali. T. B. visą laiką turėjo jo įgaliojimą ir pakartotinai 2017 metų sausio 12 d. jai buvo padarytas įgaliojimas, patvirtintas notaro, kad ji galėtų jį atstovauti ir už jį tvarkyti visus susijusius reikalus. 2022 m. rugsėjo 18 d., T. B. gavo SMS žinutę į telefoną, kad automobilis yra sulaikytas, reikia kreiptis į prokuratūrą. Tada ji pradėjo visur skambinėti ir ieškoti, kaip ir ką daryti. Ji paskambino I. ir pranešė, kad automobilis yra sulaikytas Lietuvoje. Ji pasiteiravo I. R., kas nutiko, kam automobilis buvo duotas, šis jai atsakė, kad paskolino automobilį naudotis R., jie sudarė nuomos sutartį ir viskas. Nei ji, nei I. R. nežino, kokiu tikslu buvo nuomojamas šitas automobilis. Ji parašė prašymą dėl automobilio grąžinimo, po ko prokurorė išnagrinėjo jos prašymą ir leido atsiimti automobilį.

Kaltinamojo kaltė taip pat įrodyta bylos rašytine medžiaga.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos specialisto 2022 m. rugsėjo 3 d. tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 11) nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., apie 01.55 val., Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu, Ignalinos raj., Rimšės sen., Meikštų k. prieigose, pagal tarnybinę užduotį Nr. 20220902-2/5, kartu su jaunesniąja specialiste A. D. ir jaunesniuoju specialistu A. S. buvo vykdoma sargybos rūšis ,,Mobilus patrulis“. Apie 02.15 val., gautas pranešimas iš gretimos sargybos, kad į pasienio ruožą atvykta transporto priemonė - mikroautobusas. Apie 02.20 val., minėta transporto priemonė atvyko bei sustojo Ignalinos raj., Rimšės sen., Baraukos k. prieigose, tarp Baraukų k. ir Meikštų k. Mokyklos g., kelyje Meikštai – Kazimieravas, kelio Nr. 1420, pirmajame kilometre. Apie 02.25 val., privažiavus prie minėtos transporto priemonės nustatyta, kad transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Estijos Respublikos registracija), vairavo Latvijos Respublikos gyventojas R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo su savimi turėjo Latvijos Respublikos išduotus dokumentus - LVA nepiliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), LVA asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir LVA vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės dokumentų vairuotojas nepateikė. 02.25 val., R. S. vairuojamoje transporto priemonėje „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo aštuoni Irano Islamo Respublikos piliečiai (iš jų žodžių) be asmens tapatybės dokumentų.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos specialistės 2022-09-10 tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 13-15) nurodoma, kad 2022 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos veikimo teritorijoje prevencinių saugumo priemonių plano „Filtras – C“ metu, Ignalinos raj., Rimšės sen., Meikštų k. prieigose, pagal tarnybinę užduotį Nr. 20220902-2/5, kartu su jaunesniuoju specialistu D. S. ir jaunesniuoju specialistu A. S. vykdė mobilų patrulį. 02.25 val., gautas pranešimas iš gretimos sargybos, kad kelyje Meikštai – Kazimieravas, kelio Nr. 1420, pastebėjo transporto priemonę, mikroautobusą tamsintais galiniais langais, kuris judėjo nuo Kazimieravo kaimo, Meikštų kaimo link. Puškų pasienio užkardos budėtojų nurodymu vyko patikrinti sargybos pastebėtos transporto priemonės. Anksčiau minėtą transporto priemonę pastebėjo sustojusią Ignalinos raj., Rimšės sen., Baraukos k. prieigose, tarp Baraukų k. ir Meikštų k., Mokyklos g., kelyje Meikštai – Kazimieravas, pirmajame kilometre. Privažiavus prie transporto priemonės nustatyta, kad tai automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Estijos Respublikos registracija), transporto priemonę vairavo Latvijos Respublikos gyventojas R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo su savimi turėjo Latvijos Respublikos išduotus dokumentus: LVA nepiliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), LVA asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir LVA vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini). Transporto priemonės dokumentų vairuotojas nepateikė. R. S. vairuojamoje transporto priemonėje „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo aštuoni Irano Islamo Respublikos piliečiai (iš jų žodžių) be asmens tapatybės dokumentų. Dėl nusikalstomos veikos požymių pagal BK 292 straipsnio 1 dalį vairuotojui buvo panaudota spec. priemonė – antrankiai, judėjimo laisvei apriboti. Transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter“, R. S. ir aštuoni Irano Islamo Respublikos piliečiai pristatyti į Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardą. Tolimesnėje įvykių eigoje grįžo į sulaikymo vietą, kur pėdsekystei ir daiktų paieškai panaudojo tarnybinį šunį Ilda Saulės Vilkas. Tarnybinis šuo nuo sulaikytos transporto priemonės stovėjimo vietos aptiko žvyrkelyje aiškiai matomus asmenų pėdsakus ir pradėjo sekti jais, maždaug už 50 metrų nuo kelio aptiko neteisėtų migrantų kuprines, mobilųjį telefoną ir radijo stotelę. Sekant toliau pėdomis, už 1,5 km rado dar vietą neteisėtų migrantų stovyklavietę, kurioje buvo maisto likučių, kuprinių ir asmens higienos priemonių. Rasti daiktai pristatyti į Puškų pasienio užkardą. Tai pasitvirtina Tarnybinio šuns panaudojimo aktu (t. 1, b. l. 23-25).

2022 m. rugsėjo 3 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 16-22) pasitvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 3 d., laikotarpiu nuo 04.35 val., iki 05.10 val., apžiūrėjus įvykio vietą (koordinatės (duomenys neskelbtini)), kuri yra Ignalinos r. sav., Rimšės sen., tarp Baraukų ir Meikštų kaimų, kelyje Meikštai – Kazimieravas, kelio Nr. 1420 pirmajame kilometre (nuo Meikštų k.) nustatyta, kad kelio kelkraštyje, priekiu į Meikštų k. pusę, stovi mėlynos spalvos mikroautobusas „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (Estijos Respublikos registracija). Vairuotojo mikroautobuse nėra (jis buvo sulaikytas ir saugomas tarnybiniame automobilyje). Mikroautobuso viduje, ant galinių keleivių sėdynių sėdi du asmenys, bagažo skyriuje, ant grindų, guli šeši asmenys. Iš jų žodžių - visi Irano Islamo Respublikos piliečiai (iš viso 8 Irano Islamo Respublikos piliečiai). Ant vairuotojo sėdynės guli mikroautobuso užvedimo raktas. Pasukus raktą degimo spynelėje, mikroautobusas užsivedė.

2022 m. rugsėjo 9 d. apžiūros protokolu, fotonuotraukomis (t. 1, b. l. 31-37) pasitvirtina, kad 2022 m. rugsėjo 6 d., apžiūrėjus automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, modelis „Sprinter 311 CDI“, nustatyta, kad automobilo pagaminimo metai yra 2010 m., valstybinio numerio ženklas – (duomenys neskelbtini), automobilio kėbulo tipas - Kombi. „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra mėlynos spalvos, automobilio VIN numeris (duomenys neskelbtini). Ant automobilio matosi smulkūs įbrėžimai., skilęs priekinio lango stiklas, yra priekinio bamperio, dešinės pusės defektas. Automobilio priekyje yra papildomi apšvietimai - žibintų įrengimas. Automobilio viduje yra trys vietos (vairuotojo ir dvi keleivio). Automobilio galiniai langai tamsinti. Automobilio viduje yra įrengtas pakėlimo takas pritaikytas neįgaliesiems asmenims, t. y. už įrangos matosi tuščia erdvė, sėdynių automobilio viduje nėra. Apžiūrėjus automobilį, nieko ikiteisminiam tyrimui reikšmingo nerasta ir nepaimta. Apžiūros metu automobilis buvo nufotografuotas bei sudaryta foto lentelė. Po apžiūros automobilis priduotas saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos PR Puškų PU (Ignalinos) skyriui (t. 1, b. l. 28)

Pagal 2022 m. rugsėjo 15 d. apžiūros protokolą (t. 1, b. l. 38-40) buvo apžiūrėtas automobilio registracijos liudijimas. Apžiūros metu nustatyta, kad tai yra Estijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas transporto priemonei „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), liudijimo averso pusėje, viršutinėje dalyje dešinėje pusėje yra nurodyti automobilio duomenys (valstybinis numeris, markė, kėbulo numeris), taip pat išspausdinti transporto priemonės savininko I. R. duomenys. Kairiajame dokumento blanko krašte yra nurodyta dokumento numeris (duomenys neskelbtini).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. rugsėjo 6 d. nutarimu (t. 1, b. l. 41) transporto priemonė perduota saugoti į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos logistikos skyrių (kvitas B Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 52)).

Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą (t. 1, b. l. 53) automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“ (2000 – 2020), vertė 2022 m. rugsėjo 15 dienai yra 7760 Eur.

Kaip matyti iš 2022 m. rugsėjo 15 d. telefono apžiūros protokolo, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 86-91) bei 2022 m. spalio 21 d. daiktų apžiūros protokolo, fotonuotraukų (t. 1, b. l. 92-106) buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 8“. Apžiūros metu nustatyta, jos tai yra mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 8“, kurio (duomenys neskelbtini), paimtas 2022 m. rugsėjo 3 d. asmens kratos metu iš R. S. Telefonas baltos spalvos, įdėtas į dėklą-knygutę. Telefonas užrakintas, atrakinimo kodas – (duomenys neskelbtini) (kodą pateikė advokatas Linas Stanislovas Bagdonas). Atrakinus telefoną, matomas bendras meniu vaizdas. Patikrinus telefone esančią galeriją, matomos bendros nuotraukos, viena iš nuotraukų, kur yra žemėlapis – navigacija, Latvija ir Lietuva, kur pažymėta „Mano vietos būsena“ (esanti Latvijoje) ir tikslas, kur nurodytos koordinatės (duomenys neskelbtini) (esančios Lietuvoje) kur tiksliai važiuoti. Rodoma kelionė automobiliu, trukmė 3 val. 53 min., kelionės atstumas 307 km., nuotrauka telefone buvo atidaryta rugsėjo 2 dieną, 20 val. 10 min. Sekančioje nuotraukoje nufotografuota transporto priemonė „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šio automobilio nuotrauka telefone yra daryta rugsėjo 2 dieną, 20 val. 14 min. Patikrinus telefone esančią programą „Telegram“, kuri yra užrakinta, kodas – (duomenys neskelbtini), matomas bendravimas su „K. S.“, kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kur matoma viena žinutė 2021 m. gruodžio 31 d., 17.36 min., pasveikinimas su Naujaisiais metais (ankščiau iki šios SMS žinutės jokio bendravimo programoje nėra) ir daugiau iki rugsėjo 2 dienos bendrauta nebuvo. Matomas įeinantis skambutis tik rugsėjo 2 dienos, 20 val. 13 min., ir atsiųsta automobilio nuotrauka. Po gautos automobilio nuotraukos yra du išeinantys skambučiai - 20 val. 16 min., pokalbio trukmė - 1 minutę, sekantis skambutis yra išeinantis - 20 val. 31 min., pokalbis trunka 12 sekundžių. Po pokalbių yra matoma, kad „K. S.“ atsiunčia automobilio registracijos dokumento nuotrauką, darytą telefone 20 val. 33 min. (Estijos Respublikos registracijos liudijimas). Po gautos dokumento nuotraukos yra išeinantis skambutis 20 val. 35 min., pokalbio trukmė 38 sekundės ir paskutinis įeinantis skambutis iš „K. S.“ 21 val. 22 min., pokalbio trukmė 32 sekundės. Sekanti nuotrauka yra daryta po vidurnakčio rugsėjo 3 dieną, 00 val. 19 min., matoma navigacijos maršruto padaryta nuotrauka, matoma nuoroda kur važiuoti - kilometrų P73 ir už 34 km. pasukti į dešinę iki galutinio tikslo liko važiuoti 1 val. 53 min., 138 km., ir apytiksliai nurodytas laikas kada turėtų būti pasiektas galutinio maršruto tikslas - 02 val. 11 min.. Sekanti telefone matoma nuotrauka yra Google Map, kuri daryta vidurnakčio metu rugsėjo 3 dieną, 02 val. 05 min., nuotraukoje yra matomas vaizdas iš viršaus, tikslios vietos koordinatės (duomenys neskelbtini), matomas miškas ir pagrindinis kelias pavadinimu Mokyklos gatvė. Apytiksliai miško vidinėje dalyje pažymėtas tikslas - raudonai, kur nurodytos koordinatės (duomenys neskelbtini) ir raudonos spalvos rodyklė, nurodyta į pagrindinį kelią, išeinantį iš miško į Mokyklos g. Toliau patikrinus telefone esančius išeinančius ir įeinančius skambučius pastebima, kad paskutinis išeinantis skambutis bei pokalbis įvyko su adresatu „D.“, kur kontakte uždėta moteriška nuotrauka, kurios telefono numeris (duomenys neskelbtini), pokalbis buvo 2022 m. rugsėjo 2 dieną, 22 val. 28 min., pokalbio trukmė 1 minutė. Sekantis adresatas „B.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo bendrauta paskutinį kartą 2022 m. rugsėjo 2 dieną, 21 val. 25 min. Patikrinus programą „WhatsApp“ ir „Viber“ matomos senesnės pokalbio datos, kurios nėra susijusios su ikiteisminiu tyrimu.

2022-10-05 gautas T. B. prašymas – pareiškimas, dėl automobilio grąžinimo. (t. 1, b. l. 51-70).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnyje numatyta veika – tai neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtas valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes R. S. veika atitinka šiuos baudžiamojo kodekso bendrosios ir specialiosios dalies straipsniuose nurodytus požymius, nes jis savo veiksmais tiesiogiai realizavo konkretaus nusikaltimo – neteisėto užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos teritoriją – objektyviuosius požymius.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio prasme, nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio gabenimu per Lietuvos Respublikos teritoriją laikomi bet kokie veiksmai, kuriais nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintis užsienietis neteisėtai transportuojamas bet kokiu būdu Lietuvos teritorijoje. Kaip matyti iš anksčiau aptartų liudytojų A. K., K. M., S. K., S. P., M. R. ir F. S. parodymų, kaltinamojo gabenti asmenys neturėjo nei galiojančių kelionės dokumentų, nei dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką. Apie tai žinojo ir kaltinamasis, tą jis patvirtino ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, nurodydamas, jog jis turėjo gabenti užsieniečius pabėgėlius per Lietuvos teritoriją iki Lenkijos valstybės sienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje ir siekia tai daryti.

Kvalifikuojant kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad jis inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų arba, kad ji sukėlė pavojų asmens gyvybei. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis buvo sutaręs su jam pažįstamu vyriškiu, vardu R., jog už kiekvieną nelegaliai per valstybės sieną pervestą asmenį bus sumokėta 1000 eurų – 800 eurų už 8 asmenis ir 200 eurų už kurą. Buvo sutarta, kad bus atsiskaityta už užsieniečių gabenimą per Lietuvos Respublikos teritoriją iki Lenkijos valstybės sienos užsieniečius nuvežus į sutartą vietą.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi esminės reikšmės ta aplinkybė, kad už neteisėtą žmonių gabenimą jam (pagal jo duotus parodymus) nebuvo sumokėta pažadėta pinigų suma. Kad sutartų pinigų kaltinamasis negavo, nepaneigia jo savanaudiškų paskatų. Todėl teismas aplinkybę, kad kaltinamasis veikė iš savanaudiškų paskatų, laiko įrodyta.

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamojo kaltės formos ir rūšies, apkaltinamąjį nuosprendį grindžia paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kuriuose jis nuosekliai tvirtino, kad žinojo apie tai, jog gabens per Lietuvos Respublikos valstybės teritoriją pabėgėlius, t. y. asmenis, neturinčius galiojančių kelionės dokumentų, jog už šią veiką jam bus sumokėta iš anksto aptarta pinigų suma ir norėjo taip veikti, jis suvokė veiksmų neteisėtumą. Tokiu būdu, teismo manymu, visi anksčiau išdėstyti argumentai, vertinant juos kaip vieningą visumą, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis R. S. nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. jis suvokė, kad dėl savanaudiškų paskatų, neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės terioriją gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius A. K., A. M. K., K. M., S. K., S. P., M. R., A. R. ir F. S. ir norėjo taip veikti, todėl R. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmes kaltinamajam, atsižvelgiama į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį, sunkumą ir pavojingumą visuomenei, jo atliktus nusikalstamus veiksmus padarant nusikaltimą, atsižvelgtina į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę. R. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), už kurį įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, duomenų apie jam taikytas administracines poveikio priemones byloje nėra, į narkologo įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse nesigydęs, yra vedęs, augina nepilnametį vaiką. Pasižada ateityje nebenusikalsti. Visos šios aplinkybės švelnina jo teisinę padėtį ir mažina jo pavojingumą visuomenei. Todėl atsižvelgiant į paminėtų aplinkybių visumą, R. S. skirtina reali baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimas baudžiamojo įstatymo už šį nusikaltimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, R. S. atžvilgiu taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatos ir paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. kovo 2 d. (šešis mėnesius) (t. 2, b. l. 12-13, 40-41, 49-52, 81-83, 125-126, 181-183). Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, kaltinamojo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į jam paskirtąją bausmę, todėl pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktį, jis laikytinas pilnai atlikusiu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę. Kardomoji priemonė kaltinamajam naikintina ir jis paleistinas iš suėmimo, paskelbus nuosprendį.

Dėl transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo

BK 72 straipsnyje yra įtvirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Nagrinėjamu atveju darant nusikaltimą kaip priemonė buvo panaudotas automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad minėta transporto priemonė priklauso I. R. (t. 1, b. l. 40). Šioje byloje nenustatyti BK 72 straipsnio 4 dalies 1 – 4 punktuose nurodyti pagrindai konfiskuoti kaltininkui nepriklausantį turtą. Be to, Valstybės sienos apsaugos tarnybsos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarimu (t. 1, b. l. 73) automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo nuspręsta grąžinti jo teisėtam savininkui arba jo įgaliotai atstovei. 2022 m. lapkričio 7 d. pakvitavimu (t. 1, b. l. 77) automobilis yra grąžintas įgaliotai atstovei T. B. Spręsdamas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies, suteikiančios teismui galimybę iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, teismas atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo poziciją, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Šioje byloje yra nustatyta, kad nusikaltimo priemonės – automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rinkos kaina pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą (t. 1, b. l. 53) yra 7 760 Eur. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad konfiskuotino turto vertės išieškojimas iš R. S. yra tinkama ir būtina, o taip pat proporcinga priemonė baudžiamajame įstatyme numatytiems tikslams pasiekti, todėl iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 7 760 Eur.

Nustatyta, kad R. S., darydamas nusikaltamą veiką, naudojosi mobiliojo ryšio telefonu „iPhone 8“ (duomenys neskelbtini) (saugomas prie baudžiamosios bylos), todėl telefonas, kaip nusikaltimo priemonė, konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. trimis mėnesiais ir paskirti R. S. galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2022 m. rugsėjo 3 d. iki 2023 m. kovo 2 d. (šešis mėnesius) (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „a“ papunktis, 66 straipsnio 1 dalis) ir laikyti jį pilnai atlikusiu nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kardomąją priemonę kaltinamajam R. S. – suėmimą panaikinti ir paleisti jį iš suėmimo, paskelbus nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz Sprinter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 7 760 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų). Daiktinį įrodymą - mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 8“ (duomenys neskelbtini) (saugomą prie baudžiamosios bylos) konfiskuoti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė