Kauno apygardos teismo nutartis

2009-09-15 · Byla Nr. 1Sk-378

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-15
Bylos Nr.
1Sk-378
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. F.
Advokatai
Albertas Trumpulis
1Sk-378/09(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir A. U., sekretoriaujant Rūtai Baltušnikaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui Albertui Trumpuliui, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. F. gynėjo-advokato Alberto Trumpulio skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009-08-19 nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų teikimas dėl D. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. F. Kauno miesto apylinkės teismo 2007-03-30 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 148 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, pagal LR BK 150 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 metams, pagal BK 145 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 154 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 dalimis paskirtos bausmės subendrintos su 2006-12-11 Prienų rajono apylinkės teismo bei 2007-03-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiais jam paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta- laisvės atėmimas 9 metams.

Bausmės pradžia 2006-05-15, bausmės pabaiga 2015-05-15. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje.

Šalies argumentai

Marijampolės pataisos namų administracija teikimu kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą dėl nuteistojo D. F. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2009-08-19 nutartimi teikimą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad dar nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad nuteistąjį jau įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės bet prižiūrimą.

Gynėjas skunde prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir D. F. lygtinai paleisti iš pataisos namų. Nurodo, kad yra formalus pagrindas paleisti nuteistąjį iš bausmės atlikimo vietos ir visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad jo negalima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Anot gynėjo, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, įstatymas įpareigoja teismą visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę ir pataisos namų administracijos nuomonė nėra pakankamas pagrindas teikimo netenkinti.

Gynėjas nurodo, kad D. F. pavojingumas visuomenei yra išnykęs ir bausmės tikslai gali būti pasiekti lygtinai jį paleidus iš pataisos namų, nes D. F. charakterizuojamas teigiamai, skatintas penkis kartus, drausmės nepažeidinėjo, dirba, neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, gailisi. Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, kad D. F. yra pusiausviros nervų sistemos,jo elgesį įtakoja racionalus, loginis mąstymas, nuteistojo nuostatos tvirtos, jis nelinkęs pasiduoti kitų įtakai, jo aukštas aspiracijų lygis. Išėjęs į laisvę anksčiau laiko planuoja dirbti, negatyvių nuostatų neturi, pasižymi gera savivoka ir savitvarda, padarytą nusikaltimą vertina neigiamai ir gailisi. Stresinėse situacijose nuteistojo elgesys adekvatus, drausmingas. Jis teisingai orientuotas savyje, vietoje, laike, impulsų kontrolė pakankama, socialiai aktyvus.

Be viso to, D,F. yra vedęs, turi dukrą, kuria, būdamas laisvėje, rūpinosi, išlaikė visą šeimą. Dukra rūpinasi ir būdamas pataisos namuose, pastoviai siunčia jai pinigus, socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, jį pastoviai lanko motina su dukra bei žmona, kuri sutinka, kad jis apsigyventų pas ją.. Gynėjo įsitikinimu, teismo teiginys, jog psichologinės tarnybos išvada apie nuteistąjį yra neigiama, nepatvirtinta išvadoje aprašytomis nuteistojo savybėmis. Iš psichologinės tarnybos išvados galima spręsti, kad jo integracija į visuomenę galima ir jį galima lygtinai paleisti.

Prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Gynėjo skundas atmestinas.

Bausmė yra už nusikalstamą veiką skiriama valstybės prievartos priemonė. Jos paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (LR BK 41 str.).

Įstatymų leidėjas nustatė galimybę bausmę pataisos įstaigose atliekantiems asmenims būti paleistiems lygtinai iš pataisos įstaigų. Tokia galimybė reglamentuota LR BVK 157 str., kuriame nurodyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų tik tie asmenys, kuriuos įmanoma toliau taisyti neizoliuotus nuo visuomenės.

Įstatymų leidėjas, teismams nustatydamas pareigą nuspręsti, kurie asmenys yra verti būti toliau taisomi neizoliuoti, tiesiogiai nenurodė, kokie duomenys leidžia daryti išvadą, kad asmuo pasitaisė tiek, jog gali toliau būti taisomas laisvėje.Kolegijos įsitikinimu, lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos reikia laikyti priemone nuteistajam pataisyti, kuri gali būti taikoma atsižvelgus ne tik į jo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, kitas svarbias aplinkybes.

Visiškai pagrįstos gynėjo nurodytos aplinkybės-kad bausmės atlikimo metu D. F. nepadarė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų pažeidimų, buvo skatintas 4 kartus už gerą elgesį ir darbą, dalyvavimą visuomeninėje veikloje, mokėsi bei dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius su dukra bei žmona. Šios aplinkybės, be jokios abejonės, turi reikšmės svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.

Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos klausimą, būtina atsižvelgti ne tik į gynėjo skunde nurodytas ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes bei jo elgesį pataisos namuose, bet ir į nuteistojo asmenybę, neatliktos jam paskirtos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Nors D. F. formaliai ir atitinka LR BVK 157 str. numatytus lygtinio paleidimo kriterijus – yra atlikęs 1/3 paskirtos bausmės ir yra pripažinęs tėvystę vaikui iki 7 metų, tačiau tai negali būti besąlyginiu pagrindu paleisti jį lygtinai iš pataisos namų.

Be apylinkės teismo nutartyje pagrįstai nurodytų motyvų, yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą-kad eilę nusikalstamų veikų padaręs asmuo būtų tinkamai nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį ir jis ateityje laikytųsi įstatymų bei vėl nenusikalstų. Priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo, būtina užtikrinti ir teisingumo principo įgyvendinimą baudžiamajame procese, nes tik tuomet gali būti įgyvendinta bausmės paskirtis apibrėžta LR BK 41 str. 2 d. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius skatinantis laikytis įstatymų.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kad D. F. praeityje jau buvo teistas tris kartus ir jam kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos namų. Tačiau teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino-toliau daro nusikalstamas veikas, kurios vis sunkėja. Šiuo metu D. F. nuteistas ir subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už eilę sunkių nusikaltimų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, kitus-nesunkius ir apysunkius nusikaltimus.Vien tik nuteistojo pataisos namų teigiama charakteristika, darbas ar dalyvavimas nuteistųjų socialinės reabilitacijos programose nėra pakankamas pagrindas manyti, kad jis pasitaisė tiek, jog gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Tik formalus atitikimas LR BVK 157 str. reikalavimams neleidžia daryti išvadą, kad atlikus tokią dalį bausmės jau yra pasiekti jos tikslai. Negalima nekreipti dėmesio ir į tai, kad net pataisos namų administracija netarpininkauja dėl D. F. lygtinio paleidimo.

Dėl pagalbos vaiko išlaikymui skundo teiginiai neatitinka tikrovės. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. F. yra faktinėje santuokoje ne su dukters motina, o su kita moterimi, kuriai jis ir teikia materialinę pagalba, visiškai neremdamas materialiai savo mažametės dukters. Vaiko mama taip pat neigia tėvo pagalbą išlaikant vaiką, o iš pažymos apie siunčiamus pinigus matyti, jog nuteistasis pinigų vaiko išlaikymui nesiuntė.Skundo teiginiai dėl pagalbos vaiko išlaikymui yra atmestini kaip neatitinkantys tikrovės.

Apylinkės teismas, atmesdamas teikimą dėl lygtinio paleidimo, tinkamai vertino visas aplinkybes ir pagrįstai netaikė D. F. lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Kolegijos įsitikinimu, jau šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, o būtų nusižengta teisingumo principo įgyvendinimui.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

Nuteistojo D. F. gynėjo-advokato Alberto Trumpulio skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys