Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolė Asta Stanišauskaitė, A. P., A. P..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininkės turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.

5. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis).

6. Vadovaujantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis įtvirtina sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe.

7. Pagal CK 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

8. CPK 667 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

9. Iš pareiškėjos pareiškimo ir jo priedų, taip pat antstolės Astos Stanišauskaitės teismui pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 0177/25/00413, 0177/25/00925, 0177/25/00951 medžiagos nustatyta, kad antstolė Asta Stanišauskaitė vykdo skolos išieškojimą iš skolininko A. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) naudai pagal VMI išduotus sprendimus: 2025 m. vasario 12 d. Nr. (23.31-08) 483-21956 (dėl 136,57 Eur skolos, 22,00 Eur žyminio mokesčio (skola) ir 3,27 Eur palūkanų išieškojimo), 2025 m. balandžio 23 d. Nr. (23.31-08) 483-61304 (dėl 60,00 Eur skolos išieškojimo) ir 2025 m. balandžio 24 d. Nr. (23.31-08) 483-63326 (dėl 40,00 Eur skolos išieškojimo). Antstolė nustatė, kad skolininko santuoka (duomenys neskelbtini) įregistruota su A. P. Vedybų sutarčių registro duomenimis, skolininkas ir jo sutuoktinė nėra sudarę vedybų sutarties. Atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, antstolė areštavo skolininko sąskaitas, taip pat 2025 m. kovo 3 d. turto arešto aktu, kuris buvo patikslintas 2025 m. gegužės 9 d., 2025 m. gegužės 12 d., 2025 m. gegužės 14 d., areštavo skolininkui asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: 1) ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini); 2) sutuoktinės A. P. gaunamą darbo užmokestį ir /ar jam prilyginamas pajamas iš UAB „A“ ir UAB „B“; 3) pinigines lėšas, esančias ir / ar patenkančias į sutuoktinės A. P. vardu atidarytas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Revolut Bank“, ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. 2025 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S-25-177-20865, antstolė pasiūlė skolininkui ir jo sutuoktinei per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos (2025 m. gegužės 9 d.) pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Minėtas antstolės patvarkymas skolininkui buvo išsiųstas registruota pašto siunta (duomenys neskelbtini). Antstolė, negavusi sutikimo dėl turto dalies nustatymo, 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu išieškotojams VMI ir UAB „PRO INVEST GROUP“ pasiūlė kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

10. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad antstolė tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnyje įtvirtintą pareigą dėl pasiūlymo skolininkui pačiam nuspręsti dėl bendro turto pasidalijimo, tačiau skolininkas (ir jo sutuoktinė) šia teise nepasinaudojo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjos prašymą, vadovaujantis CPK 667 straipsniu, yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

11. Kaip minėta, vadovaujantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 2 dalimi preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios; nuo šios prezumpcijos nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnis).

12. Nustatyta, kad santuoka tarp A. P. ir A. P. sudaryta (duomenys neskelbtini); vedybų sutartis, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, nesudaryta. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, skolininkas su sutuoktine santuokos nėra nutraukę. Nesant sudarytos vedybų sutarties bei nesant nutrauktai santuokai, sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

13. Turtas, kuriame galima nustatyti skolininko dalį – A. P. gaunamas darbo užmokestis iš UAB „A“ ir UAB „B“, 1/2 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių, kad minėtas turtas yra A. P. asmeninė nuosavybė, į bylą nepateikta.

14. Pagal CK 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

15. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017).

17. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

18. Teismas neturi duomenų apie sutuoktiniams nustatytus sveikatos sutrikimus ir/ar kitas ypatingas aplinkybes, todėl nukrypti nuo lygių dalių principo nėra pagrindo. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad skolininkas ir A. P. yra sutuoktiniai, kurie vedybų sutarties nėra sudarę, skolininkas turto, kurio pakaktų skolai sumokėti neturi, o skolininkui kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), A. P. gaunamas darbo užmokestis iš UAB „A“ ir UAB „B“, todėl minėtas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. P. ir A. P. nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktai), kuriuose skolininko ir jo sutuoktinės dalys yra lygios. Duomenų, liudijančių, kad skolininkas A. P. turėtų pakankamai asmeninio turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas šiose vykdomosiose bylose Nr. 0177/25/00413, 0177/25/00925, 0177/25/00951, nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą ir nustato, kad skolininkui A. P. priklauso ½ dalis: 1) 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) sutuoktinės A. P. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini); 3) sutuoktinės A. P. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), į kurį gali būti nukreiptas skolos išieškojimas (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnio 1 dalis).

20. Atkreiptinas dėmesys, jog nustačius turto, esančio bendroje jungtinėje nuosavybėje, dalį, nereiškia, jog išieškojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o išieškojimas iš nustatyto skolininko turto (tame tarpe ir piniginių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje) galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 ir 667 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinių nuosavybėje priklauso ½ dalis šio turto:

1) sutuoktinės A. P. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „A“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini);

2) sutuoktinės A. P. gaunamo darbo užmokesčio iš UAB „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini);

3) 1/2 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.