Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant :

prokurorei Nidai Grunskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio pagal verslo liudijimą, nevedusio, teisto,

skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. nutarties, kuria buvo pratęstas jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Skundžiama apylinkės teismo nutartimi S. M. buvo pratęstas suėmimo terminas 2 mėnesiams Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus nusikaltimus.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pagal BK 147 str. 1 d. S. M. įtariamas tuo, kad iki 2012 m. birželio 18 d., tiksliau nenustatytu laiku, Panevėžyje, veikdamas kartu su E. B. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, bendrai sutarę užverbuoti bei pelnytis iš asmens prostitucijos, nuomojame bute pasinaudojus O. D. pažeidžiamumu (pragyvenimo šaltinio neturėjimu ir sunkia materialine padėtimi) ir panaudojant apgaulę, įtikino ir taip užverbavo O. D. vykti į užsienį dirbti prostitute, ją pusnuogę fotografavo, vežė pas gydytojus patikrinti, ar ji neserga venerinėmis ligomis, po ko, turėdamas tikslą O. D. išvežti į užsienį ir pelnytis iš prostitucijos, laikė ją nelaisvėje išnuomotuose butuose iki 2012 m. birželio 19 d., kol ji buvo išlaisvinta policijos pareigūnų.

Įtariamasis neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tačiau baudžiamojoje byloje surinkti duomenys – įtariamojo E. B., nukentėjusiosios O. D., liudytojų S. J., A. P., T. M. parodymai, tarnybiniai pranešimai, slapto sekimo protokolas, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolai, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti, apžiūros protokolai bei kiti byloje esantys duomenys leidžia teigti, jog ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti įtarimą S. M..

BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais kardomoji priemonė gali būti paskirta, o taip pat pratęstas jos terminas, jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir padaryti naują BPK 122 str. 4 d. nurodytą nusikaltimą. Vertinant tokio manymo pagrįstumą būtina atsižvelgti į duomenis apie įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, ankstesnį teistumą, įtarimo sunkumą, ryšius užsienyje, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus bei kitus duomenis.

Suimtojo skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, be jokių abejonių yra labai svarbi sprendžiant suėmimo taikymo klausimą. Tačiau ne mažiau svarbiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad S. M. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato žymiai griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę ir kuris numatytas BPK 122 str. 4 d. Suimtajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu apylinkės teismas jau buvo paskelbęs jam apkaltinamąjį nuosprendį už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą (šis nuosprendis įsiteisėjo po šioje byloje jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo). Nors S. M. nurodo, kad turėjo verslo liudijimą, dirbo ir užsidirbo pakankamai santaupų, kurios leido jam pragyventi, tačiau skundą nagrinėjančiam teismui prokurorės pateikta 2012-07-24 pažyma patvirtina, kad jo pajamos nuo 2010-10-12 iki 2012-03-01 neviršijo 450 Lt. Tai reiškia, kad jo legalios pajamos tikrai nebuvo pakankamos jam pragyventi, o kartu rodo, kad kitą dalį lėšų pragyvenimui jis galėjo gauti iš nusikalstamų veiklų.

Be to, S. M. nevedęs, jis nėra sukūręs savo šeimos, todėl kaip pilnametis asmuo nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais. Suimtajam inkriminuojama nusikalstama veika betarpiškai susijusi su asmens gabenimu į užsienį, be to, pats įtariamasis apylinkės teismo posėdžio metu patvirtino, kad užsienyje gyvena jo giminės, kas rodo, jog įtariamasis ten turi pakankamai tvirtų ryšių. Jam inkriminuojamame nusikaltime S. M. įtariamas dalyvavęs tiesiogiai ir betarpiškai pats. Visos šios aplinkybės, o taip pat bausmės už S. M. inkriminuojamą nusikaltimą sunkumas, suteikia tvirtą pagrindą manyti, kad, būdamas laisvėje, įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir daryti naujus, BPK 122 str. 4 d. numatytus, nusikaltimus.

BPK 119 str. nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos šalia kitų pagrindų, siekiant užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes (S. M. ryšius užsienyje, realios darbinės veiklos nevykdymą, jam inkriminuojamo nusikaltimo savanaudišką pobūdį ir kt.) darytina išvada, jog priešingai, nei teigiama skunde, dabartinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje užtikrinti, kad įtariamasis dalyvautų procese ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, galima įtariamajam taikant tik pačią griežčiausią kardomąją priemonę, todėl suėmimo taikymas S. M. aukščiau nurodytu pagrindu buvo pratęstas pagrįstai, nepažeidžiant BPK 122 str. 7 d. reikalavimo.

Kaip pagrįstai nurodoma skunde, sutinkamai su Nutarimo 4 p. reikalavimais, teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Tai teismą padaryti, be kita ko, įpareigoja ir BPK 121 str. 2 d. Minėta nuostata dėl duomenų pakankamumo reiškia, kad byloje turi būti pakankamai duomenų apie tai, ką įtariamasis galėjo būti padaręs, t. y. duomenų apie pačią nusikalstamą veiką. Patikrinęs ikiteisminio tyrimo medžiagą skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad tokių duomenų byloje nagrinėjamu atveju yra pakankamai, o vykdydamas minėtų teisės normų reikalavimus apylinkės teismas konstatavo tokių duomenų buvimą ir iš dalies nutartyje įvardijo juos. Taigi, apylinkės teismas teisingai nutartyje iš esmės nurodė, kad byloje pakanka duomenų įtarti, jog S. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikaltimą, todėl įtariamasis nepagrįstai abejoja tokių duomenų pakankamumu.

Suimtasis skunde prašo patikrinti, ar byloje yra pakankamai duomenų, rodančių, jog jis galėjo padaryti BK 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką. Tačiau tokių duomenų byloje nėra, nes S. M. įtariamas padaręs ne jo nurodytą, o BK 147 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Atkreipiamas suimtojo dėmesys į tai, kad Nutarimo 3 p. iš esmės įtvirtinti reikalavimai, keliami ne teismo nutarčiai dėl suėmimo paskyrimo (jo termino pratęsimo ar nustatymo), o prokuroro pareiškimui dėl to. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl suėmimo taikymo, patikrina ne prokuroro pareiškimo, o skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Reikalavimai, keliami teismo nutarčiai, įtvirtinti BPK 125 str. Matyti, kad apylinkės teismo nutartis iš esmės atitinka BPK 125 str. keliamus reikalavimus, o vien tai, kad, suimtojo manymu, prokuroro pareiškime nepakanka kokių nors duomenų ar motyvų, savaime nedaro skundžiamos teismo nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Taigi, suimtojo skundas šioje dalyje visiškai nepagrįstas, todėl jis atmetamas.

S. M. skunde tvirtina, kad vietoje suėmimo jam gali būti paskirta švelnesnė kardomoji priemonė – užstatas. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, skundą nagrinėjančio teismo manymu, šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis joms keliamų tikslų pasiekti negalima. Be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro prerogatyva. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. nustatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nustatytas 2 mėnesių terminas neviršija BPK 127 str. 1 d. nustatyto maksimalaus termino, todėl keisti įtariamajam taikomą suėmimą kita kardomąja priemone pagrindo nėra.

Atsižvelgęs į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, skirtingai, nei mano suimtasis, yra teisėta ir pagrįsta, pratęsiant suėmimo terminą nei BPK 11 str. įtvirtintas proporcingumo principas, nei kiti BPK reikalavimai nepažeisti, kardomoji priemonė pagrįstai įtariamajam pratęsta esant pagrindams, numatytiems BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p., kurie šiai dienai patvirtinti byloje surinktais faktiniais duomenimis, todėl S. M. skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 str., teismas

NUTARĖ:

Įtariamojo S. M. skundą atmesti.

Ši nutartis neskundžiama.