Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorių Adreta Limited, Araminta Trading Corp., Avalon Overseas Services Corp., Castellum LTD, Dalston Invest & Co, S.A., Evanshire LTD, Goldmax Projects LLP, Innovative Industries S.A., Largomark Enterprises Corp., A. N., Outsource Management Corp., Profitrade PLC., Unicredit S.P.A. ir A. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1826-254/2014 pagal kreditorių Adreta Limited, Araminta Trading Corp., Avalon Overseas Services Corp., Castellum LTD, Dalston Invest & Co, S.A., Evanshire LTD, Goldmax Projects LLP, Innovative Industries S.A., Largomark Enterprises Corp., A. N., Outsource Management Corp., Profitrade PLC., Unicredit S.P.A. ir A. Z. skundą atsakovui bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditoriai Adreta Limited, Araminta Trading Corp., Avalon Overseas Services Corp., Castellum LTD, Dalston Invest & Co, S.A., Evanshire LTD, Goldmax Projects LLP, Innovative Industries S.A., Largomark Enterprises Corp., A. N., Outsource Management Corp., Profitrade PLC., Unicredit S.P.A. ir A. Z. kreipėsi į teismą su skundu atsakovui BAB Ūkio bankui, prašydami panaikinti 2014 m. kovo 18 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto išrinkimo; įpareigoti atsakovo bankroto administratorių sušaukti pakartotinį kreditorių susirinkimą dėl komiteto išrinkimo.

Nurodė, kad skundą pateikę kreditoriai yra BAB Ūkio banko ketvirtos eilės kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi. Nesutinka su 2014 m. kovo 18 d. pirmajame kreditorių susirinkime priimtu nutarimu, priimtu trečiu darbotvarkės klausimu, į komitetą išrinkti septynis asmenis: Š. K. (darbuotojų atstovas), UAB „Lifodas“ (ketvirtos eilės kreditorių atstovas) ir penkis VĮ Indėlių ir investicijų draudimo atstovus. Pareiškėjai mano, kad toks nutarimas priimtas pažeidžiant teisės normas bei formuojamą teismų praktiką. Nutarimas priimtas kreditoriaus VĮ Indėlių ir investicijų draudimo, turinčio 56 proc. balsų, balsais. Iš septynių komiteto narių penki nariai bus VĮ Indėlių ir investicijų draudimo atstovai, todėl turės absoliučią daugumą, balsuojant dėl nutarimų. Kadangi kreditorių komiteto rinkimo tvarkos nei Įmonių bankroto įstatymas (tolia – ĮBĮ), nei Bankų įstatymas nereglamentuoja, t. y. šioje srityje egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, todėl, pagal teisės analogiją, renkant komitetą mutatis mutandis turėtų būti taikomos Akcinių bendrovių įstatymas (toliau – ABĮ) nuostatos dėl kolegialaus valdymo organo rinkimo tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Kreditoriai Adreta Limited, Araminta Trading Corp., Avalon Overseas Services Corp., Castellum LTD, Dalston Invest & Co, S.A., Evanshire LTD, Goldmax Projects LLP, Innovative Industries S.A., Largomark Enterprises Corp., A. N., Outsource Management Corp., Profitrade PLC., Unicredit S.P.A. ir A. Z. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį ir kreditorių skundą tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Kreditorių komitete turi būti užtikrintas teisingas visų kreditorių interesų atstovavimo principas. Nepaisant esminės VĮ Indėlių ir investicijų draudimo įtakos formuojant kreditorių komitetą, kitų kreditorių galimybė dalyvauti sprendžiant esminius su bankrutuojančio banko valdymu susijusius klausimus, neturi būti atimta. Priimtas nutarimas lėmė, kad penki iš septynių komiteto narių yra VĮ Indėlių ir investicijų draudimo atstovai. Toks atstovavimas neatitinka teisingo visų kreditorių interesų atstovavimo principo. Įvertinus kreditorių komiteto kompetenciją bei galią, priimant sprendimus faktiškai visais bankrutuojančio banko veiklos klausimais (administratoriaus ataskaitų tvirtinimas, turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymas, atsiskaitymo su kreditoriais planų tvirtinimas ir kt.), skundų teikimas, kaip vienintelė kreditorių interesų gynybos priemonė, neatitiktų proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, sąlygotų papildomas kreditorių ir teismo darbo sąnaudas. Ketvirtos eilės kreditoriai, kuriuos atstovauja komitete tik vienas narys, yra blogesnėje padėtyje.Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl to, kad teisinės spragos, renkant kreditorių komitetą, nėra. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo dėl komiteto sudėties, jo išrinkimo kriterijų nustatymas teismų praktikoje yra būtinas. Kreditoriai siūlė pagal analogiją taikyti ABĮ nuostatas dėl kolegialaus akcinės bendrovės valdymo organo rinkimo tvarkos.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai taikė teismų praktiką ir, vadovaudamasis ja bei teisės aktais, priėmė teisingą sprendimą.Nei Bankų įstatyme, nei ĮBĮ nėra draudžiama, kad tas pats kreditorius turėtų komitete kelis atstovus. Nepagrįsti skundo argumentai, kad esant tokiai kreditorių komiteto sudėčiai nebus atstovaujami skirtingų eilių kreditorių interesai. Kreditorių komiteto sudėtyje ketvirta kreditorių eilė turi savo atstovą, todėl nėra pagrindo teigti, kad šios eilės kreditorių interesai bus pažeisti.Nesutinka dėl teisinio reguliavimo spragos, renkant kreditorių komitetą. Bankų įstatymas ir ĮBĮ nustato tam tikrus reikalavimus kreditorių komiteto sudėčiai, pvz., nustatyti minimalūs ir maksimalūs narių skaičiai, privalomas VĮ Indėlių ir investicijų draudimo dalyvavimas ir pan., tačiau tai, ko įstatymo leidėjas nenustatė, palikta kreditorių susirinkimo valiai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta panaikinti BAB Ūkio banko 2014 m. kovo 18 d. vykusio pirmojo kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, teismas bankroto bylose privalo veikti aktyviai ex officio, nes įvertinus įmonių bankroto instituto esmę, tikslus bei paskirtį, galima spręsti, jog bankroto procese siekiama apsaugoti ne tik finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, bet ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, ir tai lemia viešojo intereso egzistavimą šios kategorijos bylose, todėl teismas, nagrinėdamas kreditoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo ar kreditorių komiteto priimtų nutarimų teisėtumo, privalo patikrinti ar jie priimti nepažeidžiant įstatymų nustatytos jų procedūrinės priėmimo tvarkos bei įvertinti ar priimtas nutarimas (nutarimai) ir jo galimos pasekmės nepažeis visų (dalies) įmonės kreditorių bei bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės interesų.

Banko bankroto procedūras reglamentuoja Bankų įstatymas (toliau – BĮ), Finansinių įstaigų įstatymas (toliau – FĮĮ) ir ĮBĮ, jeigu BĮ bei FĮĮ nenustato kitaip (BĮ 83 str.). BĮ 85 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu banko, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių pagal teismo patvirtintą sąrašą yra daugiau kaip 50, visas ĮBĮ nustatytas kreditorių susirinkimo teises, išskyrus teisę sudaryti ir keisti kreditorių komitetą, turi tik kreditorių komitetas. Pagal BĮ 85 straipsnio 6 dalį ir ĮBĮ 25 straipsnio 1 dalį kreditorių komitetas sudaromas iš ne mažiau kaip penkių ir ne daugiau kaip penkiolikos narių. Vienas iš kreditorių komiteto narių turi būti valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas (BĮ 85 str. 6 d.) bei asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe (ĮBĮ 25 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad 2014 m. kovo 18 d. buvo sušauktas pirmasis BAB Ūkio banko kreditorių susirinkimas. Iš byloje esančio susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkime dalyvavo ir savo nuomonę žodžiu ar raštu dėl kiekvieno nutarimo išreiškė kreditoriai, kurių teismo patvirtintų finansinių reikalavimų suma sudarė 1 212 936 505,68 Lt (77,241 proc. kreditorių). Minėta, jog ginčijamu trečiu darbotvarkės klausimu buvo renkamas BAB Ūkio banko kreditorių komitetas. Kreditorių susirinkimui buvo pateikti keturi alternatyvūs pasiūlymai dėl komiteto narių, tačiau balsų dauguma (63,528 proc. „už“) nutarta į BAB Ūkio banko kreditorių komitetą išrinkti šiuos septynis narius: darbuotojų atstovą Š. K., penkis VĮ Indėlių ir investicijų draudimo įgaliotus atstovus ir UAB „Lifodas“ įgaliotą atstovą.

Taigi procedūrinių pažeidimų, priimant skundžiamą nutarimą dėl kreditorių komiteto narių išrinkimo (kaip, beje, priimant ir kitus nutarimus), apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliantai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo atmestas jų skundas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu, teigia, jog situacija, kai penki iš septynių komiteto narių yra VĮ Indėlių ir investicijų draudimo atstovai, neatitinka teisingo visų kreditorių atstovavimo principo, o ketvirtos eilės kreditorių, atstovaujamų komitete tik vieno nario, padėtis bus blogesnė. Nurodė, kad skundų teikimas neatitiks proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, sąlygos papildomas kreditorių ir teismo darbo sąnaudas.

Pažymėtina, kad ginčijamo nutarimo priėmimo momentu galiojusios ĮBĮ bei BĮ redakcijos normose nebuvo nustatyta nei didžiausio leistino vieno kreditoriaus atstovų skaičiaus kreditorių komitete, nei draudimo vienam kreditoriui turėti daugiau kaip vieną atstovą kreditorių komitete, todėl tai, kad kreditoriai nusprendė į komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus, savaime nepažeidžia ĮBĮ bei BĮ nuostatų ir nedaro skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo negaliojančiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jei kreditoriai nusprendžia į komitetą išrinkti kelis vieno kreditoriaus atstovus, tai jų valios reikalas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2012). Nagrinėjamu atveju apeliantai, reikalaudami panaikinti skundžiamą nutarimą, nenurodė kokiu būdu būtent toks kreditorių komiteto narių išrinkimas pažeidė jų ar kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus (CPK 178 str.). Apeliantų argumentai dėl galimų teisminių ginčų ateityje bei netinkamo visų kreditorių interesų atstovavimo paremti tik prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo naikinti ginčijamo nutarimo. Tai, kad penki iš septynių komiteto narių yra vieno kreditoriaus (šiuo atveju VĮ Indėlių ir investicijų draudimo) atstovai, nereiškia, jog ateityje priimant nutarimus jie atstovaus ne visų kreditorių, o tik išimtinai savo interesus. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantų argumentus, jog į komitetą išrinkus kelis vieno kreditoriaus atstovus, yra pažeidžiamos kitų kreditorių teisės (CPK 185 str.).

Pažymėtina, jog remiantis ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalimi, apie priimtus nutarimus kreditorių komitetas privalo kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informuoti visus kreditorius. Taigi apeliantai, susipažinę su komiteto priimtais nutarimais ir su jais nesutikdami, turės teisę juos apskųsti teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.), kuris ir įvertins, ar priimtas nutarimas nepažeidžia visų (dalies) įmonės kreditorių interesų.

Apeliantai teigia, kad kreditorių komiteto rinkimo tvarkos nereglamentuoja nei ĮBĮ, nei BĮ. Tai yra teisinio reguliavimo spraga, ir pagal teisės analogiją, renkant komitetą turėtų būti taikomos ABĮ nuostatos dėl kolegialaus valdymo organo rinkimo tvarkos. Su tokiu skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ĮBĮ ir BĮ nustato tik kai kuriuos reikalavimus kreditorių komiteto sudėčiai, t. y. nustatytas minimalus ir maksimalus narių skaičius, privalomas VĮ Indėlių ir investicijų draudimo bei asmens, kuris būtų įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, dalyvavimas, tačiau visa kita yra palikta kreditorių susirinkimo valiai, todėl taikyti ABĮ nuostatas, reglamentuojančias kolegialaus valdymo organo rinkimo tvarką, renkant kreditorių komiteto narius, nėra pagrindo, nes kreditorių komitetui ir akcinės bendrovės valdymo organams, jų parinkimui taikytini skirtingi kriterijai ir tikslai.

Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad pirmojo BAB Ūkio banko kreditorių susirinkimo nutarimai, taip pat ir trečiu darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas dėl komiteto narių išrinkimo, priimti nepažeidžiant procedūrinės jų (nutarimų) priėmimo tvarkos, yra teisėti, neprieštarauja ĮBĮ ir BĮ nuostatoms bei nepažeidžia visų (dalies) kreditorių ar bankrutuojančio banko interesų. Kitokių teiginių (išskyrus argumentus dėl galimų teisminių ginčų, galbūt netinkamo visų kreditorių interesų atstovavimo), dėl kurių skundžiamas nutarimas galėtų būti pripažintas neteisėtu ir panaikintas, apeliantai iš esmės nenurodė.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais ir naikinti ar keisti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.