Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzoninės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nurodė, kad 2024-08-12 apie 15.27 val. važiavo su savo automobiliu „Volvo V70” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), pas draugą sutaisyti automobilio padangos ir netyčia įvažiavo į jo kieme ((duomenys neskelbtini)) esančios tvoros vartus, todėl jo draugė iškvietė policiją. Vairavo automobilį būdamas girtas, nes iki šio įvykio dvi dienas vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. vyną, degtinę. Automobilyje buvo vienas. Iki šio įvykio jis apie penkis metus nevartojo alkoholinių gėrimų. Vairuotojo teises turėjo. Dėl šio įvykio labai gailisi (e. b. l. 69-72). ?

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Andriaus Kraujalio tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, pagal požymius nusikalstomos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalį matyti, kad 2024-08-11 apie 15 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), M. J., gim. 1972-09-29, įvažiavo į I. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausančią tvorą, taip padarė eismo įvykį, taip pat pažeisdamas Kelių eismo taisyklių patvirtintų 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį mėlynos spalvos automobilį „Volvo V70” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini). 2024-08-12 15 val. 48 min. patikrinus vairuotojo blaivumą, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510” Nr. ARKB-0126, buvo nustatytas 2,58 promilės girtumas, 16 val. 11 min. atlikus antrą pūtimą buvo nustatytas 2,82 promilės girtumas. Vairuotojas su pažeidimu sutiko. Automobilis „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21?(e. b. l. 1-8).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėjo Andriaus Kraujalio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2024-08-12 apie 15.24 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtoju buvo gautas pranešimas ROIK: 0124000501459. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad automobilį „Volvo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo neblaivus vairuotojas M. J. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), kuriam įvykio vietoje alkotesteriu „Drager” pirmu tikrinimu nustatytas 2,58 promilės neblaivumas, antru – 2,82 promilės neblaivumas. Kaip paaiškėjo, automobilio vairuotojas vairuodamas automobilį ir sukdamas į dešinę pusę esantį gyvenamojo namo kiemo keliuką, nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atstumo, dėl ko atsitrenkė į kieme, adresu (duomenys neskelbtini), esančius tvoros vartus. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintas automobilis ir tvoros vartai. Įvykio vietoje buvo apklausta liudytoja I. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini). Taip pat įformintas eismo įvykis ROIK: 07-24-9627812 (e. b. l. 14-15).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini) bei automobilio apžiūra. Apžiūrint kiemo aukščiau nurodytu adresu teritoriją, matomas asfaltuotą įvažiavimas į namo Nr. 4 kiemą, pačiame įvažiavime matomas stovintis mėlynos spalvos automobilis „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi priekiu į kiemo teritoriją, galu į (duomenys neskelbtini) pusę, automobilio kėbulas remiasi į juodos spalvos metalinę tvorą. Apžiūrint minėtą automobilį iš išorės ir visų pusių matomi apgadinimai, tai yra apgadintas priekinis bamperis, apgadintas karės pusės priekinis ratas, apgadintos kairės pusės priekinės ir galinės durys (apibraižytos), visas automobilio kėbulas padengtas purvu-dulkėmis. Apžiūrint minėto automobilio saloną daugiau apgadinimų nenustatyta. Po apžiūros automobilis „Volvo V70” valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra priverstinai paimtas ir nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią Vilniuje, Minsko pl. 21. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (e. b. l. 9-11).

Iš byloje esančio 2024-08-12 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad patikrinimo metu M. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę: eiti tiesia linija – pėda po pėda negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., atlikus tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510” ARKB 0126 patikros sertifikatas Nr. 2070584, pirmojo tikrinimo metu 15.48 val. nustatytas 2,58 promilės girtumas, antrojo tikrinimo metu 16.11 val. nustatytas 2.82 promilės girtumas (e. b. l. 32).

Iš byloje esančio 2024-08-12 15.48 val. alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510”, patikros sertifikatas Nr. 2070584, matyti, kad M. J. nustatytas 2,58 ‰ (promilės) girtumas.

Iš byloje esančio 2024-08-12 16.11 val. alkoholio matuoklio „Draeger Alcotest 7510”, patikros sertifikatas Nr. 2070584, matyti, kad M. J. nustatytas 2.82 ‰ (promilės) girtumas (e. b. l. 29-31).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja I. M. parodė, kad 2024-08-12 apie 13 val. 20 min. būdama savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gulėjo lovoje ir išgirdo atvažiuojančios mašinos garsą ir iš karto duslų trenksmą, lyg kažkas būtų atsitrenkęs. Priėjo prie lango ir pamatė, kad mėlynos spalvos automobilis „Volvo” atsitrenkė į jos kiemo tvoros metalinius vartus, kurie buvo uždaryti. Ji nieko nelaukusi nuėjo iš namų į kiemą ir priėjo prie automobilio „Volvo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo atsitrenkęs į minėtus tvoros vertus. Pamatė, kad už automobilio vairo sėdėjo M. J., jis gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaip ir ji ir toje pačioje (duomenys neskelbtini), tikslaus namo numerio nežino). Ji paprašė M. J., kad patrauktų savo automobilį „Volvo”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuo tvoros vartų, tačiau jis ne tai kad atbuline eiga pavažiuotų automobiliu, o pavažiavo automobiliu į priekį ir taip apgadino dar labiau metalinės tvoros vartus. Bendraudama su juo suprato, kad galimai M. J. yra neblaivus, nes mašinos salono viduje gulėjo vienas plastikinis butelis su užrašu „Tėviškės alus”, kuris buvo nugertas. Ji nuėjo į namus, pasiėmė telefoną ir iškvietė policijos pagalbą, nes kilo įtarimas jog M. J. vairavo automobilį neblaivus ir dėl to atsitrenkė į jos tvoros vartus. Eismo įvykio metu jai apgadino juodos spalvos metalinius tvoros vartus (e. b. l. 12-13). ?

Iš byloje esančio VĮ „Regitra” duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, transporto priemonės – automobilio „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), savininkas yra M. J., gimęs (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 37).

Pagal VšĮ „Emprekis” duomenis nustatyta, kad lengvojo automobilio „Volvo V70” , dyzelinas, pasirinkti metai 1998, kaina su PVM – 1 340 Eur (e. b. l. 55).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, jog M. J. nustatytu laiku ir vietoje vairavo minėtą transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas.

Pats kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, visiškai pripažino savo kaltę padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Jis pripažino, kad 2024-08-12 apie 15.24 val., vairavo automobilį „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, padarė eismo įvykį. Automobilis priklauso jam. Kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojos I. M. parodymais bei kiti byloje esantys surinkti įrodymais – alkotesterio duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu. Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad M. J. vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 2.58 prom. neblaivumas. M. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausme (b. l. 126-128).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikaltimo padarymo aplinkybes, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į jo pasekmes, nustatyto neblaivumo sunkumą, į kaltinamojo asmenybę ir šeimyninę padėtį. M. J. baustas administracine tvarka (e. b. l. 50-51), neturi galiojančių nuobaudų, neteistas (e. b. l. 48-49), dirbantis (e. b. l. 56-57). Išdėstytos aplinkybės bei jo sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – areštą.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

V. Dėl bausmės vykdymo atidėjimo

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis M. J. nėra baustas arešto bausme, o įvertinus anksčiau aptartus jo nusikaltimą ir asmenybę apibūdinančius duomenis, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, savo veiksmus vertina kritiškai, gailisi dėl nusikaltimo padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus kaltinamojo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo, o realaus arešto bausmės grėsmė yra pakankama sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais, nustatant, kad M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. Visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį privalo neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei M. J. uždraudžiant nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

VI. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam M. J. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.58 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais M. J. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl jo aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju M. J. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog M. J., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 3 metus naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2024-08-21.

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. M. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso M. J., todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą M. J. į automobilį „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

M. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

M. J. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai VĮ „Regitra”.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti bausmę – areštą 45 paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu M. J. (M. J.) skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti areštą 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-2263 redakcija) paskirto 30 parų arešto vykdymą atidėti 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, be intensyvios priežiūros su įpareigojimais bei draudimais, t. y., nustatant, kad: 1) M. J. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu privalo būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi; 2) visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį privalo neišvykti iš gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei 3) M. J. uždraudžiant nurodytu laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims alkoholį bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu M. J. (M. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo datos, t. y. nuo 2024-08-21.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti automobilį „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą skirtą M. J. (M. J.) į automobilį „Volvo V70”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), palikti nepakeistą iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

M. J. (M. J.) paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

M. J. (M. J.) vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti išdavusiai institucijai VĮ „Regitra”.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.