Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (apeliantų) A. B. ir V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. B. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

8. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama laikantis specialių įstatymo nustatytų reikalavimų. Kai asmuo, pateikdamas teismui pareiškimą netinkamai įgyvendina savo procesines teises, teismas atsisako jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

9. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 straipsnio 1 dalį (redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441)), sutuoktinių bendru sutikimu santuoka gali būti nutraukta, jeigu yra visos sekančios sąlygos: 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Kai yra visos šios nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. Trečioji šio straipsnio dalis yra specialioji norma pirmos ir antros dalies atžvilgiu.

10. Teikdami teismui prašymą dėl santuokos nutraukimo, pareiškėjai nurodė, kad bendro ūkio neveda bei negyvena santuokinio gyvenimo keturis mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjų pozicija, kad jų prašymas neatitinka CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

11. Iš CK 3.51 straipsnio 3 dalies formuluotės matyti, kad joje nurodytos sąlygos yra kumuliatyvios, tai reiškia, kad notarine tvarka santuoka bendru sutarimu gali būti nutraukiama, kai egzistuoja visos nustatytos sąlygos, tarp jų ir ta, kad pareiškėjai turi netvarkyti bendro ūkio ir negyventi santuokinio gyvenimo daugiau nei metus. Vien tik tai, kad šalys neturi nepilnamečių vaikų (t. y. išpildoma viena sąlyga), nereiškia, kad santuokos nutraukimas turi būti nutraukiamas notarine tvarka. Sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.54¹ straipsnio 1 dalis). Santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas atitinka šiame kodekse nustatytas sąlygas (CK 3.54² straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visoms CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytoms sąlygoms, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.

12. Iš to seka, kad nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų santuokos nutraukimui notarine tvarka –bendro ūkio netvarkymo ir santuokinio gyvenimo negyvenimo daugiau nei metus – pareiškėjai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu.

13. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas (137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas perduotinas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 10 d. nutartį ir pareiškėjų A. B. ir V. B. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.