Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo G. J. gynėjo skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-317/2022 G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), M. N., E. M., J. J., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą palaikyti savo ir bendrininkų autoritetą tarp nusikalstamo pasaulio atstovų ir nubausti K. B. už šio autoriteto nepaisymą, nustatytų taisyklių bei drausmės nesilaikymą, ketinimą nusikaltimus daryti kitos Kauno mieste veikiančios nusikalstamos grupuotės sudėtyje, organizavo neteisėtą K. B. laisvės atėmimą panaudojant smurtą, nesunkų K. B. sveikatos sutrikdymą kankinant ir itin žiauriai, neturėdamas leidimo disponavo šaunamaisiais ginklais, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat G. J. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupe su T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J., D. Č., A. O., R. J., T. G., E. M., M. L., E. M. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), G. S. (kuriam ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos) ir A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą įtvirtinti ir palaikyti savo autoritetą tarp Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų, nubausti M. P. ir R. M. už G. J. giminaičio sumušimą ir nesiskaitymą su G. J., T. G., G. Ž., G. B., R. B., A. J. bei D. Č. kaip grupuotės lyderių pozicijomis Kauno nusikalstamame pasaulyje, organizavo pasikėsinimą sunkiai sutrikdyti R. M. sveikatą visuotinai pavojingu būdu ir sunkų M. P. sveikatos sutrikdymą visuotinai pavojingu būdu, šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, laikymą, gabenimą ir realizavimą, jų kontrabandą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktuose, 253 straipsnio 1 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Be to, G. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas organizuota grupe su T. G., D. Č., A. G., E. M., E. M., A. Z. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu), organizavo A. P. turto bei dokumentų grobimą panaudojant fizinį smurtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka G. J. 2018 m. balandžio 17 d. buvo laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi G. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo, Vilniaus apygardos teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas.

Sprendžiant iš kaltinamojo akto, G. J. inkriminuoti nusikaltimai padaryti 2010–2011 metais. Nors nutartyje pabrėžiama, kad G. J. kaltinamas įvykdęs penkis apysunkius, du sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus, tačiau iš esmės jam inkriminuotos veikos susijusios su trimis byloje nagrinėjamais epizodais. Be to, šioje byloje G. J. nėra kaltinamas vertęsis nusikalstama veikla po tų trijų epizodų, dėl kurių jis ir teisiamas. Turint omenyje itin ilgą laiko tarpą, prabėgusį nuo šioje byloje nagrinėjamų veikų įvykdymo, puikiai besiklostantį resocializacijos procesą, vargu ar būtų pagrindas net ir pripažinus kaltinamąjį kaltu skirti jam griežtas laisvės atėmimo bausmes. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad kardomosioms priemonėms keliami tikslai teismo nagrinėjamoje byloje gali būti pasiekti pritaikius kaltinamajam švelnesnes už kardomąjį kalinimą procesines prievartos priemones.

Gynėjas nurodo, kad teismo minimi kaltinamojo ryšiai užsienyje yra tokio abstraktaus pobūdžio, kad net ir iš nutarties sunku būtų atspėti, kaip kaltinamasis galėtų jais pasinaudoti, jog taptų nepasiekiamas Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, ypač turint galvoje jo sunkią onkologinę ligą, kuri bet kuriuo metu gali paūmėti. Nutartyje rašoma apie nusikalstamo susivienijimo veiklą, kuri apėmė Norvegijos Karalystę, Airijos Respubliką, R. F., Ukrainos Respubliką, tačiau byla, kurioje priimta skundžiama nutartis, neturi nieko bendro nei su paminėtomis užsienio valstybėmis, nei su nusikalstamu susivienijimu. Be to, baudžiamojo proceso įstatymuose pabrėžiama, kad sprendžiant kardomosios priemonės klausimą svarbūs būtent to asmens, kurio kardomosios priemonės klausimas nagrinėjamas konkrečioje byloje, ryšiai, o ne kitų asmenų sąsajos su užsienio valstybėmis.

Nepagrįstas ir teismo manymas, kad G. J. gali daryti naujus nusikaltimus. Nutartyje, kaip ir anksčiau, pažymima, kad kaltinamasis teistas už dar 1961 m. BK numatytą chuliganizmą. Gynėjo nuomone, prieš akcentuojant tą teistumą teismui derėjo atkreipti dėmesį, kad G. J. yra gimęs 1975 m., šiuo metu jam keturiasdešimt šešeri metai, todėl vargu ar yra pagrindas procesiniame dokumente minėti nepilnamečio teistumą. Kauno apygardos teismas 2011-04-29 nuosprendžiu G. J. pripažino kaltu pagal BK 181 straipsnio 1 dalį ir nuteisė laisvės atėmimu trejiems metams, tačiau realiai atlikti bausmę jam nereikėjo, nes apygardos teismas paskirtos bausmės vykdymą atidėjo trejiems metams. Gynėjas pažymi, kad kaltinamasis iki sulaikymo dirbo ir turėjo lėšų pragyvenimui. Baudžiamojoje byloje nėra nei nukentėjusiųjų, nei liudytojų parodymų dėl kurių būtų galima manyti, kad kaltinamasis ketina daryti naujus nusikaltimus.

Gynėjo neįtikina ir teismo motyvas tęsti suėmimo terminą dėl to, jog buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 23-1-00696-10, iš kurio atskirta ši nagrinėjama byla. Kita vertus, tas tyrimas baigtas ir byla buvo perduota teismui, tačiau pirmosios instancijos teismas nutarė bylą grąžinti prokurorui, kad šis ištaisytų kaltinamojo akto trūkumus. Kadangi prokuroras nutartį apskundė, bylą turėtų nagrinėti apeliacinės instancijos teismas. Dėl to šiuo metu negalima prognozuoti tos bylos baigties, o juo labiau to, koks sprendimas laukia G. J.. Dėl to vargu ar teisinga remiantis tuo tyrimu ar baudžiamąja byla daryti kaltinamajam nepalankias išvadas. Sprendimas iš to tyrimo atskirti tyrimą, kuris po to tapo šia baudžiamąja byla, rodo, kad ji nėra tampriai susijusi su kita byla. Beje, tame tyrime G. J. nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė, o šioje byloje nesprendžiami klausimai nei dėl šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo, nei dėl disponavimo labai dideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais.

Gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2009 m. G. J. buvo diagnozuota sunki onkologinė liga, o vėliau jam buvo pašalintas vienas plautis. Akivaizdu, jog tokia liga sergančio žmogaus darbinės galimybės buvo labai ribotos. Dar daugiau, net ir iš kaltinamojo akto matosi, kad nė viena G. J. inkriminuota nusikalstama veika neatnešė ir negalėjo atnešti jokios turtinės naudos. Dėl to išvada apie galimai G. J. gaunamas pajamas iš nusikalstamos veiklos prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems faktiniams duomenims. Tiesa, ir šiuo atveju teismas remiasi kita baudžiamąja byla, bet, kaip jau buvo pažymėta, toje byloje G. J. nepaskirta jokia procesinės prievartos priemonė, dėl to vargu ar teisinga remtis kažkokia informacija, kuri nesusijusi su konkrečia byla, kurioje ir pratęstas suėmimo terminas. Gynėjo nuomone, nei Kauno TI, kuriame dabar kalinamas G. J., sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai, nei laisvės atėmimo vietų ligoninės specialistai, nei specializuotos sveikatos priežiūros įstaigos medikai negali nieko pakeisti iš esmės ir atstatyti normalią jo ginamojo kvėpavimo funkciją.

Procesinių įstatymų prasme daugiau nei ketveri metai kardomojo kalinimo neviršija maksimalaus suėmimo termino, tačiau žmogiškumo prasme toks kalinimas yra nepateisinamas, kadangi sunkaus ligonio laikymas kalinimo įstaigoje tarnauja ne BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimui, bet, be jokios abejonės, sukelia pastarajam kančias. Gynėjo nuomone, liga, kuria serga G. J., eliminuoja net menkiausią tikimybę, jog parinkus švelnesnę už suėmimą kardomąją priemonę kaltinamasis pabėgtų ir pasislėptų.

7. Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo gynėjo skundą atmesti.

11. Kaltinamajam G. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Be kitų jam inkriminuotų nusikaltimų G. J. kaltinamas galimai padaręs labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 2 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, už kuriuos įstatymai numato labai griežtas laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje jau pats pareikštų kaltinimų sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokią praktiką formuoja ir EŽTT dėl galimai padarytų nusikaltimų sunkumo įtakos suėmimo termino tęsimui. Sprendime byloje Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją EŽTT konstatavo, kad suėmimas negali būti tęsiamas tik abstrakčiai remiantis nusikaltimų sunkumu, tačiau tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą toliau asmenį laikyti suimtą. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos duomenų matyti, kad G. J. galimai nusikalto veikdamas organizuota grupe, inkriminuotos veikos buvo iš anksto suplanuotos ir gerai organizuotos, galimai jis buvo nusikalstamų veikų organizatorius, dalis inkriminuotų nusikalstamų veikų galimai padaryta Nyderlandų Karalystėje, kas leidžia spręsti, jog kaltinamasis gali turėti ryšių užsienyje. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo klausimą, įvertino, kad kaltinamasis G. J. yra saistomas tam tikrais socialiniais, ekonominiais ryšiais su Lietuvos Respublika (iki suėmimo dirbo, vedęs, turi vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą), tačiau teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad kaltinamojo turimi ryšiai Lietuvoje nėra pabėgimo tikimybę eliminuojantis faktorius, nes vertinant jo pasislėpimo riziką būtina pastebėti, kad galimai jo padarytų nusikaltimų aplinkybės leidžia spręsti, jog G. J. turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobūdį, jam gresia griežta bausmė. Kita vertus, skunde akcentuojami ryšiai nesulaikė kaltinamojo nuo šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotų galimai padarytų nusikalstamų veiksmų, beje, nuo tokio galimai neteisėto elgesio kaltinamojo nesulaikė ir gynėjo skunde akcentuojama G. J. sveikatos būklė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas šias aplinkybes, sutinka su skundžiamos teismo nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, G. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs G. J. kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Kaip jau minėta šioje nutartyje, kaltinamojo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto gerai suplanuoti ir organizuoti, padaryti veikiant organizuota grupe, kaltinamojo vaidmuo juose galimai buvo aktyvus. Priešingai negu teigiama skunde, vertinant pakartotinio G. J. nusikalstamumo tikimybę, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kitame ikiteisminiame tyrime G. J. įtariamas dar sunkesnių nusikalstamų veikų padarymu, nuo 2010 m. spalio mėn. iki 2017 m. vasario mėn. niekur nedirbo, o kitame ikiteisminiame tyrime G. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai susijusios su savanaudiškumu, turtinės naudos siekimu. Visa tai rodo, kad kaltinamasis galėjo pragyvenimui gauti lėšų iš nelegalių veiklų. Sprendžiant dėl kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo tolimesnio taikymo, duomenys iš kito ikiteisminio tyrimo įvertinti visų baudžiamojoje byloje surinktų duomenų kontekste, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad šioje byloje jie nevertintini. Skunde teigiama, kad kaltinamasis negalėjo dirbti dėl ligos, tačiau kaip jau minėta, kaltinamajam diagnozuota liga nesulaikė jo nuo galimai jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Nors G. J. ankstesni teistumai išnykę, tačiau šią aplinkybę įvertinus kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų G. J. neigiamai charakterizuojančių aplinkybių kontekste (inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, duomenys dėl kito G. J. atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ir kt.) darytina išvada, kad kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog G. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Gynėjas skunde daug dėmesio skiria kaltinamojo sveikatos būklei, tačiau kaip jau minėta aukštesniojo teismo ankstesnėse nutartyse baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo sveikatos būklė būtų itin bloga. Jokių naujų duomenų, patvirtinančių, kad šiuo metu kaltinamojo G. J. sveikatos būklė būtų pablogėjusi ar jam nesuteikiama reikalinga medicininė pagalba, skundą nagrinėjančiam teismui nepateikta. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, jog G. J. sveikatos profilaktiniai tyrimai atliekami laiku ir išsamiai, jam teikiama reikalinga medicininė pagalba ir šiuo metu jokių papildomų reikšmingų sveikatos sutrikimų jam nenustatyta.

14. Vis dėlto, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kaltinamajam G. J. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas jau daugiau negu ketverius metus, vertinant šioje baudžiamojoje byloje jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, yra neproporcinga nei kardomųjų priemonių tikslų aspektu, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintų pamatinių žmogaus teisių aspektu. Nors ši byla yra didelės apimties – ją sudaro daugiau kaip 80 tomų, nusikalstamų veikų padarymu yra kaltinami 17 asmenų, nagrinėjamos veikos, kurios galimai buvo įvykdytos veikiant organizuota grupe, ir ne tik Lietuvos Respublikoje, tačiau, kaip matyti iš ankstesnių apygardos teismo nutarčių ir iš skundžiamos nutarties, pratęsiant suėmimo terminą ypač akcentuojama aplinkybė, kad kitame ikiteisminiame tyrime, kuris šiuo metu jau yra irgi perduotas teismui su kaltinamuoju aktu, G. J. kaltinamas dar sunkesnių nusikaltimų, galinčių užtraukti net laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, padarymu. Pažymėtina, kad toje pagrindinėje byloje G. J. jokia kardomoji priemonė nėra paskirta. EŽTT daugumoje savo sprendimų yra konstatavęs, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas be išimties kiekvieną kartą sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą. Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad taikomo suėmimo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, toks ilgas suėmimo termino tęsimas jau gali suponuoti išankstinę nuomonę dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo.

15. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę ne tik, kad jo bylą lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas, bet ir kad ta byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. BPK 241 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisiamojo posėdžio pirmininkas imasi visų įstatymų numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. Tačiau jis taip pat šalina iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su byla ir kas nepagrįstai užtęsia bylos nagrinėjimą. Tuo tarpu BPK 242¹ straipsnio 1 dalyje jau tiesiogiai nurodoma apie tai, jog teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką, ir turi siekti, kad byla būtų išnagrinėta darant kiek įmanoma mažiau teisiamojo posėdžio pertraukų.

16. Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-19-317/2022, kurioje priimta skundžiama teismo nutartis pratęsti suėmimo terminą G. J., matosi, kad jos nagrinėjimo terminas užsitęsė per ilgai ir teismas nesiėmė visų organizacinių priemonių jos išnagrinėjimui per kuo trumpesnį laiką. Galima sutikti, kad ši išskirtoji byla irgi didelės apimties, joje kaltinama daug asmenų, kita vertus, kaltinamasis aktas šioje išskirtoje byloje surašytas 2019 m. spalio mėn., per tą laiką byla ne tik nebuvo išnagrinėta, bet, pagal jos duomenis, joje jau planuojami būsimi teismo posėdžiai net iki 2022 m. spalio mėn. Pirmosios instancijos teismas turi apsvarstyti visas galimybes šią bylą išnagrinėti greičiau, svarstyti ir bylų išskyrimo klausimą. Tuo tarpu kaltinamajam G. J. nuo 2018 m. balandžio 17 d. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas būtent dėl užsitęsusio šios bylos nagrinėjimo jau tapo neproporcinga, nepateisinama ir esmingai pažeidžianti įstatymo garantuojamas kaltinamojo teises.

17. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad ir ankstesnėse teismo nutartyse, kuriomis būdavo pratęsiamas ne tik G. J., bet ir kitų kaltinamų asmenų šioje byloje suėmimo terminas, būdavo minimas kitas ikiteisminis tyrimas dar didesnės apimties baudžiamojoje byloje, kurioje G. J. ir kiti asmenys įtariami dar sunkesniais nusikaltimais, už kuriuos jiems gresia netgi laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Svarbu pažymėti, kad šis ikiteisminis tyrimas šiuo metu jau užbaigtas ir byla su kaltinamuoju aktu perduota Kauno apygardos teismui. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartį perduoti šią bylą prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi ši byla, kurioje G. J. pareikšti dar sunkesni kaltinimai, šiuo metu yra Kauno apygardos teismo žinioje. Dar kartą pažymėtina, kad šioje, vadinamoje pagrindine, baudžiamojoje byloje G. J. nepaskirta iš viso jokia kardomoji priemonė. Teisėjų kolegija šiuo atveju nedėsto jokios nuomonės dėl kardomųjų priemonių taikymo kitoje byloje. Kita vertus, kolegija pažymi, kad griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo taikymas, ir ypač tokį ilgą laiką, išskirtoje byloje, tuo siekiant užtikrinti BPK 119 straipsnyje nustatytus tikslus kitoje byloje, kurioje tie patys asmenys kaltinami sunkesnių nusikaltimų padarymu, negali būti pateisinamas.

18. Apie tai, kodėl kaltinamojo G. J. gynėjo skundas tenkinamas tik iš dalies ir kodėl G. J. pratęsto suėmimo terminas trumpinamas iki konkretaus laikotarpio, šioje nutartyje teisėjų kolegija jau pasisakė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kaltinamojo G. J. gynėjo skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi kaltinamajam G. J. 3 (trims) mėnesiams pratęstą suėmimo terminą pakeisti ir sutrumpinti jį iki 1 (vieno) mėnesio, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 17 d.

Ši teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.