Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Nataljos Zelionkienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių už valstybės išperkamą turtą atkūrimo būdo – atlyginimo pinigais būdo ir dydžio.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo ir pretendentės A. K. (mirusi) subjektinės teisės į nuosavybės teisių atkūrimą ir dėl to, jog žemės grąžinti natūra buvusioje vietoje nėra galimybės.

Bylos duomenys patvirtino, jog pretendentai atkurti nuosavybės teises yra buvusios žemės savininkės A. K. mirusio sūnaus Z. K. žmona A. K. ir jo sūnus pareiškėjas Z. K., kurie turi teisę atkurti nuosavybės teises į A. K. iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą – 0,2605 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas Z. K. ir jo motina A. K., mirusi (duomenys neskelbtini) ir kurios įpėdinis pagal įstatymą yra pareiškėjas, siekė, kad jiems nuosavybės teisės į išlikusį iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos natūra. Pareiškėjas Z. K. 1992 m. sausio 27 d. pirminiame prašyme nurodė, kad nuosavybės teises pageidauja atkurti natūra ir savo valios dėl nuosavybės atkūrimo būdo nekeitė iki 2007 m. balandžio 22 d.

Pareiškėjui Z. K. priklauso atkurti nuosavybės teises į A. K. iki nacionalizacijos valdytą 0,2605 ha žemės dalį – 0,1303 ha žemės. Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 8S-66-(14.8.3) jam nuosavybės teisės atkurtos į 0,1303 ha žemės atlyginant pinigais.

Pretendentė A. K., mirusi (duomenys neskelbtini)., 1992 m. sausio 27 d. pirminiame prašyme taip pat buvo nurodžiusi nuosavybės teisių atkūrimo būdą natūra ir savo valios nebuvo pakeitusi. Pretendentei A. K. priklausė atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią žemės sklypo dalį – 0,1302 ha, kadangi jai nuosavybės teisės į 0,1042 ha žemės buvo atkurtos Kauno apskrities valdytojo 1995 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. 908 ir 1995 m. rugsėjo 8 d. sprendimu Nr. 16 bei Kauno apskrities viršininko 1998 m. rugpjūčio 6 d. įsakymu Nr. 01-4809. Skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 8S-67-(14.8.3) jai atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės A. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,0260 ha žemės, atlyginant pinigais – 578 Eur.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja; 2) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.); 3) perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono miestus ir Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojusi iki 2012 m. lapkričio 22 d., numatė terminą, iki kurio pabaigos pilietis gali pareikšti arba pakeisti valią dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą turtą. Pagal minėtą Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą privalėjo parinkti institucija, vykdžiusi nuosavybės teisių atkūrimą.

Nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo nauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais (2012 m. lapkričio 8 d. Įstatymo Nr. XI-2404 redakcija), kuri jau nebenumatė piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimais buvo nustatyti dar kiti terminai piliečiams, pateikusiems prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., tačiau atsakovė vadovavosi pareiškėjo valia dėl nuosavybės atkūrimo būdo, nurodyta pareiškėjo Z. K. 2007 m. balandžio 22 d. prašyme gauti lygiavertį žemės sklypą Kaune, ir administraciniais aktais įrašė pareiškėją į sąrašus piliečių naujam žemės sklypui gauti Kauno mieste.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje bei Atkūrimo tvarkos 38 punkte reglamentuota, kad jeigu mieste naujų žemės sklypų yra tiek, kad visiems piliečiams, turintiems teisę pagal šį įstatymą šiame mieste atkurti nuosavybės teises, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus, būtų galima perduoti neatlygintinai nuosavybėn po naują žemės sklypą, tačiau šie piliečiai Vyriausybės nustatyta tvarka kviečiami rinktis iš šiame mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyksta (išskyrus neatvykimą dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių) rinktis arba atvykę per vieną mėnesį nuo kvietime nurodytos datos nepasirenka iš siūlomų naujų žemės sklypų, arba jiems naujų žemės sklypų perduoti neatlygintinai nuosavybėn nėra galimybių dėl laisvos žemės fondo žemės šiame mieste trūkumo, naujų žemės sklypų nepasirinkusiems ar (ir) negavusiems neatlygintinai nuosavybėn piliečiams nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais. Piliečiams, kurie esant išvardytoms sąlygoms nepasirinko ar (ir) negavo neatlygintinai nuosavybėn šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytų naujų žemės sklypų, kompensuojama vidutinė Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo atitinkamame mieste vertės pinigų suma, kurią nustato Vyriausybė.

Kauno miesto skyriaus raštai patvirtina, jog pareiškėjas Z. K. 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 8SD-2552-(14.8.94), 2017 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. 8SD-4677-(14.8.94), 2017 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. 8SD-6553-(14.8.94), 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. 8SD-1148-(14.8.94), 2018 m. spalio 8 d. raštu Nr. 8SD-5017-(14.8.94), 2019 m. vasario 28 d. raštu Nr. 8SD-1100-(14.8.94), 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. 8SD-4381-(14.8.94) buvo kviečiamas pasirinkti perduodamą neatlygintinai nuosavybėn konkretų naują žemės sklypą individualiai statybai ir kitai paskirčiai, tačiau pareiškėjas nevyko į susirinkimus ir nepasirinko žemės sklypo, taip pat neinformavo atsakovės apie neatvykimo priežastis. Pažymėtina ir tai, jog 2018 m. spalio 8 d. raštas Nr. 8SD-5017-(14.8.94) apie 2018 m. lapkričio 20 d. 9.00 val. įvyksiantį posėdį dėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo pareiškėjui Z. K. buvo įteiktas asmeniškai 2018 m. spalio 10 d., analogiško pobūdžio 2019 m. rugsėjo 3 d. raštas Nr. 8SD-4381-(14.8.94) apie 2019 m. spalio 10 d. 9.00 val. įvyksianti posėdį taip pat buvo įteiktas pareiškėjui Z. K. asmeniškai 2019 m. rugsėjo 13 d. Taigi, pareiškėjas Z. K. apie posėdžius dėl konkretaus žemės sklypo individualiai statybai pasirinkimo žinojo ir į juos neatvyko be pateisinamos priežasties.

Nagrinėjamo ginčo atveju nėra jokio teisinio pagrindo, numatyto Atkūrimo įstatyme ir Atkūrimo tvarkoje, nuosavybės teises pareiškėjui atkurti kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje numatytais būdais, kadangi pareiškėjas Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Atkūrimo tvarkos 38 punkte nustatyta tvarka kviečiamas rinktis iš Kauno mieste suformuotų naujų žemės sklypų, kvietime nurodytu laiku neatvyko rinktis lygiaverčio naujo žemės sklypo ir nepateisino neatvykimo. Pagal minėto Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje ir Atkūrimo tvarkos 38 punkte numatytas sąlygas, jam nuosavybės teisės už valstybės išperkamą turtą buvo atkurtos atlyginant pinigais.

Pretendentė A. K., mirusi (duomenys neskelbtini)., kurios įpėdinis pagal įstatymą yra pareiškėjas Z. K., pirminiame 1992 m. sausio 27 d. prašyme nurodytos valios atkurti nuosavybės teises natūra nebuvo pakeitusi iki pat savo mirties.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Atsakovė, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai skundžiamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. sausio 30 d. sprendimu Nr. 8S-67-(14.8.3) atkūrė nuosavybės teises A. K. atlyginant pinigais, nesant galimybės nuosavybės teises atkurti jos nurodytu būdu natūra.

Žemės sklypo atitinkamame mieste vidutinė vertė (pinigų suma) nustatoma vadovaujantis Žemės sklypo mieste, už kurį kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako jam perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, vidutinės vertės nustatymo ir kompensacijos mokėjimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. lapkričio 9 d. nutarimu Nr. 1243 (toliau – ir Tvarka). Šios Tvarkos 1 punkte nustatyta, kad visuose miestuose žemės sklypo, už kurį piliečiui kompensuojama pinigais, jeigu pilietis atsisako arba esant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje išvardytoms sąlygoms negauna perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai, kompensuojama vidutinė žemės sklypo tame mieste vertė. Tvarkos 2 punkte nurodyta, jog šios Tvarkos 1 punkte nurodyto žemės sklypo 1 aro vidutinę vertę (indeksuotą koeficientu 1,6) sudaro: Vilniuje, Kaune – 222,43 euro; Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje ir Marijampolėje – 166,82 euro; kituose miestuose, kuriuose gyvena daugiau kaip 30 tūkstančių gyventojų, ir rajonų centruose – 139,02 euro; miestuose, kuriuose gyvena nuo 10 tūkstančių iki 30 tūkstančių gyventojų, – 111,21 euro; miestuose, kuriuose gyvena iki 10 tūkstančių gyventojų, – 83,41 euro.

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog atlyginant už negrąžintą valstybės išperkamą turtą pinigais yra kompensuojama vidutinė žemės sklypo tame mieste vertė. Jokie teisės aktai nenumato galimybės nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą procese apskaičiuoti kompensaciją pinigais už negrąžintiną valstybės išperkamą žemę rinkos verte taip, kaip pageidauja pareiškėjas.

Pažymėtina, jog Atkūrimo įstatymas numato ribotą restituciją, tai yra nustato specialią atkūrimo tvarką, pagal kurią gali būti atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra ar kompensuojant už valstybės išperkamą turtą, todėl išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimui nuosavybės teisių atkūrimo procese netaikomi rinkos vertės metodai.

Konstitucinis Teismas 2003 m. kovo 4 d. nutarime konstatavo, kad sprendžiant, ar kompensacija už natūra negrąžinamą išlikusį nekilnojamąjį turtą yra teisinga, atsižvelgtina ne tik į negrąžinamo natūra turto dabartinę rinkos vertę, bet ir šio turto vertę tuo metu, kai jis buvo neteisėtai nacionalizuotas ar kitais neteisėtais būdais nusavintas, taip pat į šio turto kokybės ir vertės pokyčius. Valstybė negali nustatyti tokių kompensavimo būdų ir dydžių, kurie visuomenei ir valstybei būtų finansiškai nepakeliami, dėl jų visuomenei tektų neproporcingai didelė finansinė našta, galėtų kilti socialinė įtampa ir priešprieša. Priešingu atveju būtų pažeistas konstitucinis darnios ir teisingos visuomenės imperatyvas.

Nagrinėjamo ginčo atveju nuosavybės teisių atkūrimas negali būti įgyvendintas pareiškėjo pageidaujamu būdu atlyginant pinigais už valstybės išperkamą žemę rinkos verte.

Skundžiamais sprendimais nustatytas kompensacijos dydis už valstybės išperkamą žemę yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti skundžiamų sprendimų ir įpareigoti atsakovę atkurti nuosavybės teises į žemę pareiškėjams kitais Atkūrimo įstatyme 16 straipsnio 9 dalyje numatytais būdais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.