- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-31
- Bylos Nr.
- 1S-356-511/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eligijus Gladutis
teismo posėdyje išnagrinėjęs E. J. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarties, kuria trims mėnesiams iki 2014-06-05 pratęstas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2013-09-05 nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas E. J. turtui – statiniui, registro Nr. , adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 pastatui, unikalus Nr., pastatui, unikalus Nr., unikalus Nr., pastatui, unikalus Nr., 1/2 kitiems statiniams, unikalus Nr., butui, registro Nr., unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobiliui, „BMW 323“, VIN kodas , valst.Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „BMW 530“, VIN kodas , valst.Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „BMW 630“, VIN kodas , valst.Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Panevėžio apskrities VPK ONTB atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-1-0332-12 dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR LR BK 181 str. 1 d., 3 d. 216 str.
Įtariama, kad V. J., G. J., G. R., galimai kartu su A. K., J. Ž., grasindami susidorojimu, reikalauja pinigų – 150000 Lt. Taip pat įtariama, kad V. J. kartu su sūnumi G. J., K. K., V. Ž., A. Č., A. T., galimai veikdami organizuotoje grupėje, dalyvauja turto pardavimuose iš varžytynių bei galimai naudodami psichinę prievartą kitų varžytynių dalyvių atžvilgiu, reikalauja sumokėti jiems nustatyto dydžio pinigines sumas už tai, kad jie varžytynių metu tyčia dirbtinai nesukeltų parduodamo turto kainos ir varžytynių dalyviai galėtų už minimalią kainą įsigyti norimą varžytynėse parduodamą turtą.
Byloje V. J. pareikšti įtarimai pagal LR BK 24 str. 4 d., 181 str. 3 d., 24 str. 4 d., 181 str. 1 d., 216 str.
Byloje esant duomenų, kad V. J. už galimai iš nusikalstamos veikos gautus pinigus įgyja įvairų turtą kurį registruoja kitų žmonių vardu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą bei galimus civilinius ieškinius, Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras 2013-09-05 nutarimu laikinai apribojo nuosavybės teisę E. J. turtui – statiniui, registro Nr., adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 pastatui, unikalus Nr., pastatui, unikalus Nr., unikalus Nr., pastatui, unikalus Nr., 1/2 kitiems statiniams, unikalus Nr., butui, registro Nr., unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), automobiliui, „BMW 323“, VIN kodas, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „BMW 530“, VIN kodas, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „BMW 630“, VIN kodas, valst.Nr. (duomenys neskelbtini).
Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi trims mėnesiams iki 2014-06-05 pratęstas Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro 2013-09-05 nutarimu paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas E. J. turtui – statiniui, registro Nr., adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 pastatui, unikalus Nr., pastatui, unikalus Nr., unikalus Nr., pastatui, unikalus Nr., 1/2 kitiems statiniams, unikalus Nr., butui, registro Nr., unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini), automobiliui, „BMVV 323“, VIN kodas, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) automobiliui „BMW 530“, VIN kodas, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui „BMW 630“, VIN kodas, valst.Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
E. J. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį ir priimti naują sprendimą - atsisakyti tenkinti prokuroro A. N. prašymą pratęsti trims mėnesiams E. J. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Netenkinant šio prašymo prašo atsisakyti pratęsti laikiną jos nuosavybės teisių apribojimą į automobilius BMW 530 ir BMW 630 arba bent jau į automobilį BMW 630. E. J. taip pat prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį rezoliucinę dalį išdėstant taip: - ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-0332-12 nuo 2014-03-05 iki 2014-06-05 pratęsti trims mėnesiams E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai nuosavybės teise priklausantį turtą: - statinius, registro Nr., adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr., pastatas, unikalus Nr., unikalus Nr., pastatas, unikalus Nr., 1/2 kitų statinių, unikalus Nr., - butą, registro Nr., unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini) - automobilį BMW 323, VIN kodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jeigu teismas nuspręs, kad viso aukščiau nurodyto pareiškėjai priklausančio turto suvaržymas skundžiama nutartimi pratęstas pagrįstai, pareiškėja E. J. prašo bent iš dalies pakeisti pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos procesinės prievartos priemonės vykdymo tvarką – pareiškėjos automobilius BMW 530 ir BMW 630 arba bent jau pastarąjį perduoti saugoti jų savininkui E. J., t.y., vadovaujantis LR BPK 151 str. 4 d., 442 str. 1 d. 3 p. E. J. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį, jos rezoliucinę dalį išdėstant taip: - ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 50-1-0332-12 nuo 2014-03-05 iki 2014-06-05 pratęsti trims mėnesiams E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai nuosavybės teise priklausantį turtą: - statinius, registro Nr., adresu (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr., pastatas, unikalus Nr., unikalus Nr., pastatas, unikalus Nr.1/2 kitų statinių, unikalus Nr., - butą, registro Nr., unikalus Nr., adresu (duomenys neskelbtini) - automobilį BMW 323, VIN kodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - automobilį BMW 530, VIN kodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), - automobilį BMW 630, VIN kodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį BMW 530, VIN kodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilį BMW 630, VIN kodas, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja E. J. teigia, jog skundžiama nutartis yra nepagrįsta, ji akivaizdžiai pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, bei sukelia didelę žalą pareiškėjos turtui ir sveikatai. Teigia, kad teismas pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą nevertino, ar vis dar egzistuoja šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindai, nustatyti BPK 151 str. 1 d., bei pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimą pratęsė motyvuojant vien tuo, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Todėl akivaizdu, kad tokia skundžiama nutartis negali būti pripažinta pagrįsta. Skunde nukreipiama į pareiškėjos 2013 m. lapkričio 26 d. skundą ir kartojami pastarajame nurodyti teiginiai dėl argumentų, pagrindžiančių procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumą pareiškėjos atžvilgiu, nepateikimo, pareiškėjos nuosavybės teisių apribojimo taikymo galimumo ir sąlygų atitikimo LR BPK 151 str. 1 d., 2 d., LR BK 72 str., 72³ str., taip pat dėl pareiškėjos nebuvimo įtariamąja ar materialiai atsakinga už įtariamųjų veiksmus bei jos suvaržyto turto įgijimo nenusikalstamu būdu. Pareiškėjos nuosavybės teisių suvaržymai priimti nesilaikant LR BPK 152 str. nuostatų bei LR Generalinės prokuratūros rekomendacijų ir išaiškinimų, išdėstytų LR Generalinės prokuratūros 2013 m. spalio 29 d. aiškinamajame rašte „Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo“ Nr. 17.9-3503, t.y. nutarime laikinai apriboti pareiškėjos nuosavybės teises neišsamiai aprašytas suvaržomas turtas, nenurodyta turto (automobilių) buvimo vieta, neišsiaiškinta ar suvaržyti automobiliai faktiškai priklauso pareiškėjai, neįvertintas pareiškėjos teisių į jai priklausančius automobilius suvaržymo mastas. Priimant sprendimą laikinai suvaržyti pareiškėjos nuosavybės teises nepateikta jokių argumentų dėl pareiškėjos suvaržyto turto vertės, kas yra aktualus požymis vadovaujantis LR BK 72³ str. (šio straipsnio 2 d. 2 p.). Taip pat nieko nepasisakoma apie pareiškėjos atžvilgiu pritaikytos procesinės prievartos priemonės užtikrinamų dalykų mastą, dėl ko nėra galimybės įvertinti ir dėl ko nepagrįstai nebuvo vertinamas minėtos procesinės prievartos priemonės adekvatumas ir proporcingumas.
Pareiškėja mano, kad iškilus šios procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimui, jo nagrinėjimo metu būtina naujai teisiškai vertinti esamą situaciją ir, atsižvelgiant į ją, patikrinti ar vis dar egzistuoja (ar neišnyko) laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai. Kilnojamieji pareiškėjai priklausantys daiktai – automobiliai suvaržyti tokiu būdu, kad pareiškėja ne tik negali jais disponuoti, bet negali net jų valdyti, ir jais naudotis. Dėl automobilių arešto, nepaliekant jai teisės jais naudotis, septyniasdešimt trejų metų amžiaus, silpnos sveikatos, toli nuo miesto atokioje vietovėje faktiškai gyvenanti pareiškėja neturi galimybės tinkamai nuvykti į parduotuvę nusipirkti maisto, jai būtinų vaistų ir kitų reikalingų daiktų. Tokia situacija jau tęsiasi ilgiau negu pusę metų ir kuo ilgiau ji tęsiasi, tuo vis aktualesnis tampa pareiškėjos aukščiau nurodytų galimybių pasirūpinti elementariausiais gyvenimo poreikiais įgyvendinimo klausimas. Nagrinėjant pareiškėjos nuosavybės teisės suvaržymo pratęsimo klausimą, be kitų aplinkybių, aktualus ir teisiškai reikšmingas teisių suvaržymo terminas, t.y. jo pratęsimo klausimo nagrinėjimo metu, būtina naujai vertinti esamą situaciją, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos teisės suvaržytos jau ilgiau negu pusę metų. Tai savaime keičia aplinkybes, aktualias šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumui, proporcingumo ir adekvatumo principams. Svarbi ir turto vertė, kuri laikui bėgant kinta, kartu tiesiogiai nulemiant proporcingumo ir adekvatumo vertinimą.
Skunde teigiama, kad sprendžiant nuosavybės teisės apribojimo pratęsimo klausimą būtina vertinti ne tik bylos sudėtingumą ir apimtį, bet ir tai, kas toje byloje buvo nuveikta per tą laikotarpį kol galiojo praktiškai niekaip su byla nesusijusių asmenų nuosavybės teisės apribojimai. Nuosavybės teisės suvaržymai, ribojimai iš esmės yra negatyvios teisės gynimo priemonės, kartu sukeliančios žalą tiems asmenims, kurių atžvilgiu jos taikomos. Svarbu išsiaiškinti ar nuosavybės teisės apribojimą taikantys subjektai tinkamai laikėsi pareigos jas taikyti kaip įmanoma efektyviau, racionaliau, įskaitant ir kuo trumpiau.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, teismas visiškai nesprendė, ar bylą kuruojantys prokurorai per praėjusius 6 mėnesius tinkamai, racionaliai vykdė savąsias pareigas, bei nutartyje nepažymėjo, kad per tuos praėjusius 6 mėn., kol galiojo pareiškėjos nuosavybės teisės apribojimai, aktualiame ikiteisminiame tyrime aplamai buvo priimami kokie nors tyrimo veiksmai, nenustatyta kiek jų atlikta, kiek galėjo būti atlikta, kiek dar reikia atlikti. Esant tokiai, pareiškėjos nuomone, ydingai nuosavybės teisės apribojimo taikymo ir jos teisėtumo ir pagrįstumo peržiūrėjimo praktikai, žinant, kad ikiteisminis tyrimas (šiuo atveju) vyksta dėl sunkių nusikaltimų padarymo, kas leidžia minėtą procesinės prievartos priemonę taikyti praktiškai neribotą laiką (LR BPK 151 str. 7 d.), sudaroma galimybė piktnaudžiauti atliekamu ikiteisminiu tyrimu, jo eiga, trukme ir galimai tokiu būdu, atitinkamai paveikti įtariamuosius, liudytojus ir/ar kitus asmenis (pvz., ilgą laiką suvaržant jiems artimų asmenų teises).
Teigiama, jog aukščiau nurodytų aplinkybių neįvertinimas ir atitinkamos motyvacijos nebuvimas skundžiamoje nutartyje leidžia daryti išvadą, kad ją priėmęs teismas nevisapusiškai atsižvelgė į nagrinėtą klausimą, nepagrįstai vienašališkai vertino tik vieną teisinį gėrį - visuomenės siekį išaiškinti galimai padarytas nusikalstamas veikas ir atlyginti nukentėjusiems asmenims jomis padarytą žalą ir visiškai nevertino kito, taip pat visuomenės saugomo, konstitucijoje įtvirtinto intereso - asmens (pareiškėjos) nuosavybės teisės, nevertino minėtų, šiuo atveju vienas kitam priešingų, bei vieno dėl kito aukojamo interesų pusiausvyros, nepagrįstai nieko nepasisakė ar toks vieno intereso suvaržymas vardan kito atitinka Konstitucijoje ir BPK 11 str. įtvirtintus proporcingumo ir adekvatumo kriterijus. Kad turi būti paisoma proporcingumo principo ir adekvataus turto suvaržymo masto, kad teisėsaugos institucijų priimtuose sprendimuose dėl tokios procesinės priemonės taikymo turi būti išdėstyti atitinkami argumentai lyginant suvaržyto turto vertę su galima nusikalstama veika padaryta žala pasisakoma ir Lietuvoje besiformuojančioje atitinkamoje teismų praktikoje priimamuose teismų sprendimuose sprendžiant panašaus pobūdžio klausimus (pvz., žr. Klaipėdos apygardos teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1S-880-557/2010). Minėtame LR Generalinės prokuratūros aiškinamajame rašte taip pat teigiama, kad kiekvienu atveju, kai nuosavybės teisė apribojama nepagrįstai, asmuo potencialiai patiria žalą ir įgyja teisų į patirtos žalos atlyginimą. Siekiant išvengti ieškinių dėl žalos atlyginimo, būtina užtikrinti, kad nuosavybės teisės suvaržymas būtu ne tik formaliai teisėtas, tačiau ir pagristas, tikslingas bei proporcingas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas E. J. pratęstas nepažeidžiant procesinių teisės normų.
Dėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimo E. J. turtui taikymo pagrindų jau yra pasisakyta nekundžiamoje Panevėžio apygardos teismo 2013-12-13 nutartyje.
Laikinas teisės į nuosavybę apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinasis nuosavybės teisės apribojimas.
V. J. įtariamas turto prievartavimu pagal BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 3 d., BK 24 str. 4 d. ir 181 str. 1 d. Šiomis veikomis galėjo būti padaryta turtinė žala nukentėjusiesiems. Be to, jis įtariamas pagal BK 216 str. nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimu. Byloje esama duomenų, jog V. J. nusikalstamu būdu įgytą turtą galėjo registruoti kitų asmenų vardu. E. J. yra įtariamajam V. J. artimas asmuo - jo motina. V. J. nusikalstamu būdu įgytą turtą galėjo registruoti bei taip jį legalizuoti jos vardu. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, todėl V. J. gali būti pareikšti civiliniai ieškiniai. V. J. motinai E. J. laikinasis nuosavybės teisių apribojimas taikomas siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, išplėstinį turto konfiskavimą bei galimus civilinius ieškinius, t. y., BPK 151 str. 1 d. numatytais pagrindais.
Skundą nagrinėjantis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepasisako, ar galės būti konfiskuotas areštuotasis turtas, tačiau pažymėtina, jog V. J. pareikšti įtarimai pagal BK 216 str. dėl nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, tyrimas atliekamas toliau, todėl areštuoto turto vertė bei kitos su areštuotu turtu susijusios skunde nurodytos aplinkybės gali būti išsiaiškintos tik tyrimo metu.
Visuma bylos aplinkybių rodo, jog netaikant procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisių apribojimo į prokuroro 2013-09-05 nutarime nurodytą E. J. vardu registruotą turtą, gali būti apsunkintas žalos išieškojimas, taip pat gali būti apsunkintas galimo turto konfiskavimo įvykdymas, todėl laikinojo nuosavybės teisių apribojimas į skundžiamame prokuroro nutarime nurodytą E. J. turtą yra pagrįstas, teisėtas ir būtinas.
Konstatuoti, jog ši priemonė neproporcingai varžo pareiškėjos E. J. teises ir interesus, nėra pakankamo pagrindo. Skunde iš esmės nurodoma tik viena aplinkybė, pareiškėjos nuomone ypač apsunkinanti jos padėtį – negalėjimas naudotis automobiliu. Tačiau įvertinus, jog šiuo atveju netaikant laikinojo nuosavybės teisių apribojimo pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas žalos, galimai padarytos sunkiu nusikaltimu išieškojimas bei galimai darant sunkų nusikaltimą neteisėtai įgyto turto konfiskavimas, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į turtą tokiu atveju negali būti vertinamas kaip neproporcinga ir per griežta procesinė prievartos priemonė. Taip pat konstatuotina, jog šios priemonės taikymo sąlygos ir pagrindai neišnyko.
Pagal BPK 151 str. 6 d. nuosavybės teisių apribojimo maksimali trukmė – šeši mėnesiai, tačiau šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas. Iš bylos duomenų matyti, kad prokuroro 2013-09-05 nutarimu šešiems mėnesiams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiama 2014-03-05 teismo nutartimi pratęstas trims mėnesiams. Todėl įstatymo numatyti laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo terminai nebuvo pažeisti. Kadangi tiriami galimai padaryti sunkūs ir organizuotos grupės padaryti nusikaltimai, tyrimas pakankamai sudėtingas, pratęsto laikinojo nuosavybės teisių apribojimo trukmė, atsižvelgus į taikomų suvaržymų turinį ir apsunkinimus, nėra neproporcinga.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
E. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2014-03-05 nutartį.
Ši nutartis yra neskundžiama.