Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-63-269/2012

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2012-10-18
Bylos Nr.: 1-63-269/2012
Teisminio proceso Nr.: 1-57-1-01281-2010-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Nukentėjusysis: M. K.

Baudžiamoji byla Nr. 1-63-269/2012Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01281-2010-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.; 1.1.8.10.1.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.2.20.12.; 1.2.28.4.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.11.1.; 2.1.7.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.2.1.2.; 2.3.4.1.;2.3.4.2.; 2.3.4.5.;2.3.4.6.;2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.13.;2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.6.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas T. V.,sekretoriaujant A. Čižienei, A. J. ir I.Mečkovskajai,dalyvaujant prokurorei A. P.,nukentėjusiajam M. K.,nukentėjusiojo M. K. atstovei pagal įstatymą motinai J. K.,advokatui V. D.,vertėjoms L. Jasnauskienei ir Z.Sakalauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

Vasilijus (Vasilij) Barna, a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., LR pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau 4 kartus teistas:

2004-03-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 2 d., 5 MGL dydžio bauda, kuri vėliau buvo pakeista į areštą; atliko areštą;2005-09-15 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d., 250 Lt dydžio bauda; duomenų, kad bauda sumokėta nėra;2006-07-28 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 214 str. 1 d., 182 str. 1 d. areštas 60 parų; atliko areštą; 2008-10-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 146 str. 2 d., 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 metams, pritaikius LR BK 71 str., 75 str. 1 d., 2 d. 1, 4, 7 p., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per 1 mėnesį atlyginti padarytą turtinę žalą, per 3mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti, o pradėjus dirbti iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos be teismo leidimo nekeisti darbo vietos ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt.) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, 2010-09-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2008-10-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti 3 metų laisvės atėmimo bausmės, 2011-06-15 atvyko į Lukiškių TI-K (BK 97 str. visi teistumai neišnyko ir nepanaikinti);

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str., 294 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinimas V. B., padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 242 str. grindžiamas šiais įrodymais:

V. B. vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o būtent:

jis, 2010 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi panaikinus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir pasiuntus atlikti 2008-10-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, nuo 2010-09-15 dienos pasislėpė ir vengė atlikti jam paskirtą bausmę iki kol 2011-06-14 15.30 val. buvo sulaikytas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnų (t. 2, b.l. 92).

Kaltinamasis V. B. (toliau-kaltinamasis) kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto pagal BK 242 str. prisipažino pilnai, palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010 metais kiek pamena rugsėjo mėnesį buvo Vilniaus rajono apylinkės teisme, kur buvo paskelbtas nuosprendis, dėl 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Jis teisme nedalyvavo. 2010 metais tikslios datos jau nepamena jis gavo paštu nutartį dėl paskirtų 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, nutartis buvo išsiųsta paštu adresu Vilniaus r. Nemenčinės, Pakrantės g. 18-5. Norėjo kreiptis į apeliacinį teismą, bet nespėjo, galvojo, kad kaip nuosprendį gali apskųsti per 20 dienų, o čia buvo apskundimo laikas per 5 dienas. Jis nesislapstė gyveno įvairiose vietose t.y. kartais pas savo mamą M. B. Vilniaus r. Nemenčinė, Pakrantės g. 18-5, o kartais pas savo žmoną A. B.. Buvo atvykę policijos pareigūnai per vienerius metus kokius 2-3 kartus, o pas jo žmoną nebuvo nei karto, tik vieną kartą šiais metais prieš porą mėnesių (t. 2, b.l. 50, t. 3, b.l. 2-5).

Liudytojo A. P. parodymais, kuris palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad jis pažįsta V. B.. Jis jam yra sakęs, kad turi reikalų su policija, kad slapstosi nuo policijos pareigūnų. Kiek laiko jis slapstosi nekonkretizavo, bet pasakė, kad slapstosi ilgai, už ką slapstosi nesakė, ir jis jo neklausinėjo. Kur jis slapstosi konkrečiai t.y. kur apsistojęs gyveno, nesakė, o jis jo ir neklausinėjo. Jokių ryšių su jo šeimos nariais nepalaiko, siuntų jokių jam ar jo giminei neperdavinėjo, jo telefono numerio ir jokių jo kontaktinių duomenų neturėjo. 2011-06-14 apie 13 val. į Antakalnį Vilniaus m. prie Antakalnio ligoninės šalia turgelio turėjo susitikti su V. B.. Dėl susitikimo buvo su juo sutaręs 2011-06-12 kai su juo važiavo į „Taborą“. Jam atvykus prie minėto turgelio Antakalnyje spėjo pamatyti kaip buvo sulaikytas V. B. (t. 2, b.l. 39-41, 115, 121).

2010-09-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi, kuria V. B. buvo panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti 3 m. laisvės atėmimo bausmės (t. 2, b. l. 30-31).

2008-10-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuriuo V. B. nuteistas pagal BK 140 str. 2 d., 146 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m., bausmės vykdymą atidedant 3 m. (T. 2, b.l. 79-81).

2011-11-05 gautas Vilniaus aps. VPK Vilniaus rajono PK VTS PP Nemenčinės nuovados tyrėjo S. Č. tarnybinis pranešimas, dėl nuteistojo pagal LR BK 146 str. 2 d., 140 str. 2 d. V. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 3 metų laisvės atėmimo bausmė, paieškos paskelbimo (T. 2, b.l. 25).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK KPS 1-ojo poskyrio tyrėjo R. S. tarnybiniais pranešimais dėl V. B. paieškos (daugkartinio patikrinimo metu nerastas gyvenamojoje vietoje Nemenčinė, Pakrantės g. 18-5, giminaičiai negalėjo nurodyti, kur šiuo metu yra ieškomas asmuo), (T. 2, b.l. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t. 2, b.l. 20, 26, 30-32, 42-43).

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir duomenis teismas pripažįsta neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis vengė atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir tuo padarė trunkamąjį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 242 str. kuris prasidėjo 2008-10-08 kai buvo paskelbtas Vilniaus r. apylinkės nuosprendis, tęsėsi per visą vengimą atlikti bausmę laiką ir baigtas 2011-06-14 kai kaltinamasis buvo policijos pareigūnų sulaikytas.

Kaltinimas V. B., padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 294 str. 2 d., grindžiamas šiais įrodymais:

V. B. savavaldžiavo, o būtent:

jis gi, 2010 m. birželio16 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini) 9, netoli parduotuvės „Senukai“, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas fizinę prievartą, t.y. rankomis ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius nukentėjusiajam nepilnamečiui M. K. į įvairias kūno vietas, padarė M. K. kraujosruvą su nubrozdinimais veide, kas sukėlė M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, vykdė savo tariamą teisę – reikalavo, kad M. K. grąžintų 200 Lt skolą, t.y. tokiu būdu savavaldžiavo panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą (t. 2, b.l. 8).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto pagal BK 294 str. 2 d. kaltinamasis kaltu neprisipažino, palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad prieš metus ar dvejus, tikslios datos nepamena, draugas Aleksandras, pravarde „Paliak“, pavardės nežino, nusipirko iš M. K. benzopjūklą, nežinojo, kad jis vogtas. Kai buvo perkamas pjūklas, pats nedalyvavo, tik davė 100 Lt. Tik prisidėjo pinigais, pjūklą su draugu pirko pusiau. Pjūklas buvo nupirktas už 200 Lt. 100 Lt mokėjo Aleksandras, kitą 100 Lt mokėjo pats. Vėliau tą pjūklą paėmė policijos pareigūnai, nes jis buvo pavogtas. Pats apie pjūklo pirkimą nebuvo apklaustas. Teismas vyko Vilniaus rajono apylinkės teisme, jame dalyvavo Aleksandras, jis papasakojo, kaip vyko teismas, kad pjūklas buvo paimtas iš jo namų. T. A. nesakė, kad pjūklą pirko dviese. Aleksandras papasakojo, kad teisėjas jo paklausė ar jis norėtų pareikšti civilinį ieškinį už pjūklą sumokėtų pinigų, ar susitars taip. Aleksandras pasakė, kad neteiks civilinio ieškinio, o su M. K. susitars dėl pinigų grąžinimo. Kai sutikdavo Nemenčinėje M. K., jo pastoviai klausdavo, kada jis atiduos pinigus. Jis pastoviai atsakydavo, kad neturi pinigų ir atiduos vėliau. 2010 m., maždaug pavasarį, datos nepamena, M. K. atidavė pačiam 10 Lt. Tuos 10 Lt pasiliko sau, Aleksandrui nedavė. Niekada M. K. negrasino, jo nebuvo sumušęs. Paties santykiai su M. K. geri, nekonfliktuoja. Kodėl M. K. parašė pareiškimą, kad grasino ir jį sumušė nežino. Iš kur pas M. K. atsirado mėlynės, sumušimai nežino, jo nemušė ir jam negrasino. Lukiškių tardymo izoliatoriuje buvo susitikęs su M. K., bet su juo nekalbėjo, jį buvo sutikęs tik kokią vieną minutę ir nebendravo, jis paprašė cigaretės, jam davė, kai Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo paskirstymo punkto darbuotojų buvo nuvesti prie budėtojų dalies, iki akistatos su juo nebendravo (t.1, b.l. 104-106, 146-147, t. 3, b.l. 2-5).

Nukentėjusysis M. K. (M. K.), (toliau-nukentėjusysis) ikiteisminio tyrimo metu nurodė protokole-pareiškime ir apklausos metu parodė, kad 2010-06-16 apie 18.30 val. Vilniaus r., Nemenčinėje Vasaros g., netoli parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ esančioje vaikų žaidimo aikštelėje sėdėjo su draugu A. J., kai priėjo V. B. ir pradėjo reikalauti, kad jam duotų 200 Lt už vogto benzininio pjūklo pardavimą. Dėl to įvykio 2009 m. buvo iškelta baudžiamoji byla. Pažįstamas V. B. su to benzininio pjūklo vagyste nieko bendro neturėjo ir dabar pradėjo reikalauti, kad duotų jam pinigų už parduotą vogtą pjūklą. Kai atsisakė jam duoti pinigus, V. B., būdamas neblaivus, sudavė 5 - 6 kartus į veidą, trenkė kumščiu į akį ir tada pagrasino, kad sumuš, jei neduos pinigų. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, fizinė žala (t.1, b.l. 1, 33-34, 57, 79-81).

Žemesnės instancijos teismas

2010-08-11 papildomos apklausos metu nepilnametis nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2009-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo buvo nuteistas už tai, kad pavogė benzopjūklą. Pavogtą benzopjūklą pardavė už 200 Lt. vaikinui, pravarde „., jo vardo, pavardės nežino. Policijos pareigūnai surado benzopjūklą ir atidavė nukentėjusiajam. Teismo posėdžio metu vaikinas pravarde „P.“ nereikalavo grąžinti pinigų už nupirktą benzopjūklą. Po kiek laiko pats buvo sulaikytas ir suimtas iki teismo kitose bylose, todėl su vaikinu pravarde „P.“ nebuvo susitikęs. 2009 m. lapkričio mėnesį buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos ir grįžęs į namus sutiko vaikiną pravardę „P.“. Jis paklausė, kada jam grąžins 200 Lt. Pasakė, kad šiuo metu pinigų neturi ir nežino, kada turės. Po šio pakalbio praėjus maždaug dviems mėnesiams Nemenčinėje, tiksliai kur nepamena, sutiko V. B., jis pasakė, kad jam turi atiduoti 200 Lt. už benzopjūklą, kurį pardavė „P.“. V. B. pasakė, kad jam neskolingas, o skolingas „P.“. V. B. atsakė, kad dabar bus skolingas jam, o ne „P.“. Kai pardavinėjo vogtą benzopjūklą „P.“, jis buvo vienas, tuo metu V. B. nebuvo. Nuo 2010 m. maždaug sausio mėnesio V. B. pastoviai pradėjo reikalauti pinigų. Iš pat pradžių grasinimų ir smurto jis nevartojo. Taip pat V. B. pasakė, kad jis susitarė su „P.“, jog pinigus turi atiduoti V. B.. Tačiau, kai susitikdavo vaikiną, pravardę „P.“, jis su pačiu kalbėtis nenorėjo, nusisukdavo ir nueidavo, nesakė, kad pinigus turi atiduoti V. B.. Praėjus maždaug dviems mėnesiams po pirmojo pokalbio su V. B., datos nepamena, sutiko V. B. Vilniaus raj. Nemenčinėje, prie pašto, ten jis pareikalavo atiduoti 200 Lt. skolą. Jam pasakė, kad neturi pinigų, o V. B. pasakė, kad, jei pinigų nebus, sulaužys galvą, tada nemušė. Jo išsigando ir kitą dieną jam nunešė 10 Lt., juos perdavė Vilniaus raj. Nemenčinėje, prie pašto, kur jis dažnai būna. V. B. paklausė, kada bus likusi suma. Atsakė, kad nežino. V. B. pasakė: „žiūrėk, mažiau, kad pinigai būtų“. Tarp pirmo ir to pokalbio buvo dar daug kitų pokalbių su V. B., kurių metu jis reikalavo 200 Lt, tačiau smurto bei grasinimų jis nevartojo. Iki 2010-06-16 V. B. paties nemušė, tik žodžiu grasino fiziškai susidoroti, jei negrąžins pinigų. 2010-06-16 apie 18.30 val., Vilniaus raj. Nemenčinėje Vasaros gt., netoli parduotuvės „Senukai“, žaidimų aikštelėje, būnant su draugu A. J. priėjo V. B., kuris, nieko nesakydamas, pradėjo patį mušti kumščiais į veidą, kiek kartų sudavė į veidą nepamena, bet smūgių buvo nemažiau 6 – 7. Pasilenkė ir užsidengė veidą rankomis, tačiau ir toliau juto smūgius į įvairias kūno vietas, bet kuo jis mušė pasakyti negali, nes buvo užsimerkęs ir labai išsigandęs. Vėliau A. J. sakė, kad V. B. patį mušė ne tik rankomis, bet ir kojomis. Kiek laiko mušė nežino. Kai nustojo mušti, V. B. pasakė nešdintis, vėliau pakalbėsim. Išgirdo, kad pradėjo rėkti kažkokia moteriškė, kas per moteriškė rėkė nežino, nes nematė. V. B. buvo vienas, kai patį mušė. Mušdamas jis nieko nesakė. Po šio įvykio kitą dieną V. B. paskambino pačiam į mobiliojo ryšio telefoną ir pasakė, kad reikia susitikti prie pašto. Atėjus prie pašto, V. B. pasakė, kad būtų pinigai arba bus dar blogiau. Atsakė, kad pinigų neturi ir nežino iš kur jų gauti. V. B. pasakė, kad galvoti reikia pačiam, o ne jam ir nuėjo. Po to paskutinio pokalbio V. B. nebuvo sutikęs (t.1, b.l. 41).

Parodymų patikrinimo vietoje metu nepilnametis nukentėjusysis M. K. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t.1, b.l.42-47).

Apklaustas teisme nukentėjusysis M. K. pakeitė parodymus ir parodė, kad 2010-06-16 jis kartu su A. kažką darė. Prie buvo priėjęs ne V. B.. Jis motinai pasakė, kad buvo sumuštas, ji pagalvojo, kad sumušė V. B. ir parašė pareiškimą į policiją. Pas jį į pataisos namus buvo pareigūnai atvykę, jie liepė jam surašyti, kad jį sumušę V. B., nors jo ten tikrai nebuvo. Apklausos protokolą jis pasirašė, ten neatitinka tikrovės teiginiai. Prieš jį smurtavo Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai. Kokie pareigūnai smurtavo nežino, jų vardo ir pavardės nežinau. Neprašė motinos, kad ji pareiškimą rašytų, jis neturėjo jokių pretenzijų. Motina gal pagalvojo, kad V. B. sumušė, nes sakė, kad tamsus žmogus sumušė. Jis nesakė, kad V. B. sumušė. Antra apklausa vyko nuovadoje, taip pat privertė taip sakyti policijos pareigūnai. Jis negalėjau sakyti kaip parašyta apklausos protokole. Motina nedalyvavo parodymų patikrinimo metu. Pas ekspertus vyko pagal policijos užduotį kartu su motina. Nepamena kokias aplinkybes parodė teismo medicinos ekspertui. Nežino iš kur specialistas užrašė visas aplinkybes. Niekada neturėjo jokių pretenzijų V. B. nei dėl šio įvykio, nei dėl kitų (t. 2, b.l. 117, 119-121).

Nepilnamečio nukentėjusiojo M. K. įstatyminė atstovė J. K. nurodė pareiškime ir palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad 2010-06-16 vakare, tikslaus laiko nepamena, sūnus M. K. grįžo į namus sumuštu veidu. Pamatė po kaire akimi mėlynę, virš kairės akies, šalia antakio, buvo iškilęs guzas. Pradėjo kalbėtis su sūnumi M. K. apie tai, kas jam atsitiko. Sūnus iš pradžių nenorėjo nieko kalbėti, bet vis tiek jį kamantinėjo, kol jis pasakė, kad jį sumušė V. B.. Paklausė už ką. M. pasakė, kad už vogtą pjūklą, kurį M. kažkada buvo pardavęs, kam buvo pardavęs nepamena. M. pasakė, kad V. B. iš jo reikalavo 200 Lt, jei nesumokės, sakė, kad susidoros su M.. Kiek kartų V. B. mušė, M.nesakė. Prieš šį sūnaus sumušimą nežinojo, kad V. B. iš M. reikalavo 200 Lt. Tik po sumušimo M. papasakojo, kad V. B. ne pirmą kartą reikalavo pinigų. M. papasakojo, kad V. B. jau sumokėjo 10 Lt. Ar anksčiau V. B. mušė sūnų nežino, nieko tokio nepastebėjo. Paėjus porai dienų po to sumušimo, kreipėsi į teismo medicinos ekspertą (t.1, b.l. 3-4, 63-64).

Papildomai teisme ji parodė, kad į teismo medicinos ekspertą nuvyko patys, sumokėjo už ekspertizę. Buvo su sūnumi kartu, sūnus aiškino ekspertui kaip sumuštas buvo. Gali būti, kad jis ir asmenį įvardino, kuris jį sumušė. Ji teismo medicinos specialisto išvadą dėl sūnaus patirtų kūno sužalojimų pateikė tyrimui. Pareiškimą ji parašė pati iš žodžių, kuriuos sakė sūnus. Kai važiavo į Manto gatvę, kai dar buvo tyrimas, sūnus jau sakė, kad gal ne V. B. jį mušė. Negali įvardinti sūnaus parodymų pasikeitimo priežasties, nemano, kad jis bauginamas. Tuo metu kai ji rašė pareiškimą, neabejojo, tuo, ką sakė sūnus. Pareiškimą nunešė į policijos nuovadą kitą dieną, nes tą dieną jau nuovada nedirbo. Jai sūnus sakė, kad iš jo V. B. reikalavo pinigų, jis jau buvo davęs V. B. 10 Lt. Jos sūnus buvo skolingas, bet ne V. B., o pjūklo savininkui. Kodėl sūnus 10 Lt V. B. davė, nors buvo kitam asmeniui skolingas, negali pasakyti. Kai rašė pareiškimą neturėjo jokios priežasties apkalbėti V. B. (t. 2, b.l. 129-131).

Liudytojas A. V. palaikė savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad pažįsta M. K., gerai pažįsta V. B.. 2009 m. kovo mėnesį, tikslios datos jau nepamena, buvo atėjęs M. K., kuris pasiūlė įsigyti benzopjūklą. Nežinojo, jog benzopjūklas yra vogtas. Iš M. K. nusipirko tą benzopjūklą už 200 Lt., jis tiek už jį prašė. Benzopjūklą pirko iš M. K. tą pačią dieną, kai jis pasiūlė. Benzopjūklą pirko vienas, kitų asmenų kartu nebuvo. Kai M. K. pasiūlė pirkti benzopjūklą, iš karto su savimi neturėjo tokių pinigų, todėl tą dieną nuėjo pas V. B. ir paprašė paskolinti 100 Lt, jam pasakė, kad ketina pirkti benzopjūklą. Benzopjūklą ketino įsigyti tik pats, V. B. benzopjūklas buvo nereikalingas, iš jo tik pasiskolino 100 Lt. Nesiruošė su V. B. būti įsigyto benzopjūklo bendrasavininkais. Dėl šio įvykio buvo apklaustas Vilniaus raj. PK pareigūnų, iš paties buvo paimtas tas benzopjūklas. 2009 m., tikslios datos nepamena, dėl to benzopjūklo buvo Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdis, kuriame buvo pasakyta, kad iš M. K. pačiam nepriteisia 200 Lt, teisėjas sakė šį klausimą spręsti su M. K. tarpusavyje ar civilinio proceso tvarka. V. B. benzopjūklo byloje niekur nedominavo. Teisme, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad 200 Lt yra paties asmeniniai. Po teismo posėdžio praėjus tam tikram laiko tarpui, datos tiksliai nepamena, Vilniaus raj. Nemenčinėje buvo sutikęs M. K., jo prašė grąžinti 200 Lt, jam negrasino. M. K. liepė palaukti, jis sakė, jog šiuo metu neturi pinigų, o pinigus atiduos kažkur po mėnesio. Vėl po kažkurio laiko sutiko M. K. ir vėl jam užsiminė apie 200 Lt skolą. Jis vėl skolą atidėjo 1 mėnesiui. Tuomet M. K. pasakė, kad 200 Lt skolą, kurią turi atiduoti pačiam, jis turės atiduoti V. B.. Taip pat M. K. pasakė, kad pats iš V. B. buvo pasiskolinęs 100 Lt benzopjūklui įsigyti. M. K. pasakė, kad jam nėra skirtumo kam atiduoti tuos 200 Lt. Apie tai, kad M. K. skolingas pačiam 200 Lt už parduotą vogtą benzopjūklą buvo užsiminęs V. B.. V. B. pasakė, kad sutinka iš M. K. pasiimti 200 Lt už parduotą pačiam vogtą benzopjūklą. Kiek žino iš paties V. B., jis buvo sutikęs M. K., paprašė jo 200 Lt. M. K. pažadėjo V. B. tuos pinigus atiduoti po mėnesio. Kada, kaip ir kur V. B. prašė M. K. atiduoti pinigus nežino, tuo nesidomėjo. Ar M. K. atidavė kokią nors sumą V. B. nežino, V. B. apie tai nesakė, iš V. B. jokių pinigų negavo. Pats V. B. 100 Lt skolos neatidavė, o pasakė, kad reikalautų iš M. K.. Pats būtų 100 Lt skolą V. B. atidavinėjęs dalimis. Po teismo negrąžino dalimis V. B. skolos, nes V. B. sutiko 200 Lt pasiimti iš M. K.. Pats savo skolininką perleido V. B.. V. B., atgavęs pinigus, turėjo pačiam atiduoti 100 Lt. Kaip V. B. turėjo atgauti skolą, reikalauti pinigų iš M. K. nežino, neprašė, kad V. B. pagąsdintų M. K.. (t.1, b.l. 74-76, 96-97, t. 2, b.l. 116, 121).

Liudytoja G. O. D. parodė, kad atliekant ikiteisminį tyrimą vykdydama policijos pareigūnės pareigas teko apklausinėti, pateikti kaltinimą. Nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta, tik teko bendrauti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiant nepilnametį nukentėjusįjį M. K. dalyvavo specialistė ir nukentėjusiojo motina. Nukentėjusysis akistatos metu pakeitė parodymus. Akistatoje jautėsi, kad nukentėjusysis yra paveiktas. Sakė, kas nežino, kas jį mušė. Jis papasakojo, kad su kaltinamuoju buvo tekę susitikti Lukiškėse ir kaltinamasis jam pagrasino. Ji apklausinėjo ir nukentėjusiojo motiną. Ji papasakojo, kad jai sūnus sakė, kad V. B. reikalavo iš jo pinigų (t. 2, b.l. 142, 145-148).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog V. B. pažįsta tik iš matymo, žino, jog jis yra agresyvus. 2010 m. birželio mėnesį, tikslios datos nepamena, apie 18.30 val. būnant kartu su M. K. Vilniaus r., Nemenčinėje Vasaros g., netoli parduotuvės „Senukai“ esančioje žaidimų aikštelėje, priėjo V. B.. Pats sėdėjo ant suoliuko žaidimų aikštelėje, M. K. taip pat sėdėjo ant suolelio. V. B. priėjo prie M. K. ir, nieko nesakęs, sėdinčiam ant suoliuko M. K. dešine ranka trenkė į dešinį skruostikaulį. M. K. nuo suoliuko nenukrito, bet nuo smūgio atsigulė ant suoliuko. V. B. pasakė, kad M. K. jam skolingas, ką skolingas V. B. neįvardijo. M. K. pasakė, kad atiduos vėliau, ką atiduos, kokią sumą neįvardino. V. B. negrasino M. K., tik priminė, kad skolingas ir tiek. Išgirdo, kad pradėjo rėkti kažkokia moteris, moteris rėkė: „kas čia mušasi?“. Rėkusios moters nepažįsta ir jos neįsidėmėjo. Kai M. K. atsigulė ant suolelio, jis prisidengė abiem rankom veidą, V. B. trenkė M. K. dešine koja - spyrė M. K. į rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs veidą. Po to spyrio V. B. kelis kartus, kiek kartų konkrečiai nepamena, dešinės rankos kumščiu trenkė M. K. į rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs veidą, negrasino. Po to įvykio V. B. išėjo, nes priėjo kažkokia moteris, jos nepažįsta, iš kur ji atėjo nežino. M. K. atsikėlė nuo suoliuko ir nuėjo link paties namų. Pasivijo M. K., nieko jo neklausinėjo, matė, kad M. K. susinervinęs. 2010 m. vasarą, tiksliai datos nepamena, V. B. buvo priėjęs prie M. K. ir klausė, kada jis atiduos pinigus, sumos neminėjo. Tuo metu pats buvo su M. K. Vilniaus r. Nemenčinėje, prie pašto, kiek pamena, V. B. negrasino susidorojimu. Daugiau nepastebėjo, kad V. B. reikalautų skolos iš M. K. (t.1, b.l. 83, 95).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas A. J. patvirtino savo parodymus, duotus apklausų metu (t.1, b.l.84-89).

A. J. teismo posėdžio metu duoti parodymai iš esmės neprieštarauja jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Apklaustas teisme liudytojas A. J. parodė, kad savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu nepalaiko, nes jų neskaitė ir pasirašė, jis apsiriko pasakydamas, kad prie M. K. buvo priėjęs V. B.. Prie jo priėjo nepažįstamas jam jaunuolis ir jie su Mareku susikabino, porą kartų sudavė. Po to jie išsiskyrė. V. B. įvykio metu nebuvo. Kodėl pasakė, kad buvo V. B. paaiškinti negali. Supranta, kad davė melagingus parodymus (t. 2, b.l. 143, 146-148).

2010-06-18 specialisto išvadoje Nr. G 1980/10(01) nustatyta, kad M. K. padaryta kraujosruva su odos nubrozdinimais veide, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2010-06-16). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (t.1, b.l.36-37).

2010-07-08 apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – vaikų žaidimo aikštelė, esanti prie namo Nr. 11 Vilniaus r., Nemenčinės mstl., Vasaros g. (t.1,b.l.28-31).

Kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo įrodyta kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 32, 54-56, 67-71, 91-94).

Savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą CK 1.136 straipsnyje), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama (BK 294 str.). Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ir pan.) arba, pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Savavaldžiavimas priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas - tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Taigi pagal savavaldžiavimo sudėties konstrukciją BK 294 straipsnis nustato dvi savavaldžiavimo nusikaltimo sudėtis: pirmoje dalyje – pateikta savavaldžiavimo sudėtis, kai padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o antroje dalyje - kai savavaldžiavimas padarytas panaudojant psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui.

Kaltinamojo V. B. versiją, kad jis nukentėjusiojo nemušė, pinigų atiduoti nereikalavo, paneigia nukentėjusiojo, liudytojų A. V., A. J., J. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, teismo specialisto išvada. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai patvirtino, kad prie jo priėjęs V. B. pradėjo reikalauti, kad duotų jam pinigų už parduotą vogtą pjūklą. Kai atsisakė jam duoti pinigus, V. B., būdamas neblaivus, sudavė 5 - 6 kartus į veidą, trenkė kumščiu į akį ir tada pagrasino, kad sumuš, jei neduos pinigų. Liudytoja J. K. patvirtino, kad sūnus grįžęs namo su kruvinu veidu paaiškino, kad jį sumušė V. B. ir reikalavo iš jo 200 Lt. Liudytojas A. J. taip pat parodė, kad V. B. priėjo prie M. K. ir pasakė, kad jis jam skolingas, sumą neįvardino ir sudavė į dešinį skruostikaulį. M. K. pasakė, kad atiduos vėliau pinigus. Kai M. K. atsigulė ant suolelio, jis prisidengė abiem rankom veidą, V. B. trenkė M. K. dešine koja - spyrė M. K. į rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs veidą. Po to spyrio V. B. kelis kartus, kiek kartų konkrečiai nepamena, dešinės rankos kumščiu trenkė M. K. į rankas, kuriomis jis buvo užsidengęs veidą. Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis M. K. ir liudytojas A. J. pakeitė savo parodymus, parodydami, kad jie suklydo, V. B. nebuvo prie jų priėjęs ir nieko nemušė.

Tačiau teismas nukentėjusiojo M. K. duotus akistatos metu su kaltinamuoju ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo M. K. ir liudytojo A. J. parodymus duotus teisme laiko melagingais ir vertina juos kaip jų norą padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nukentėjusysis M. K. yra teistas, atlieka laisvės atėmimo bausmę. Policijos pareigūnė G. D. jos kaip liudytojos apklausos metu teisme parodė, kad nukentėjusysis papasakojo, kad su kaltinamuoju buvo tekę susitikti Lukiškėse ir kaltinamasis jam pagrasino, todėl laikytina, kad nukentėjusysis M. K. ir liudytojas A. J. bijo kaltinamojo, todėl ir pakeitė parodymus. Teismas nesiremia nukentėjusiojo parodymais akistatos metu su V. B., nukentėjusiojo ir liudytojo A. J. parodymais, duotais teismo posėdyje, kadangi duodant šiuos parodymus nukentėjusysis M. K. ir liudytojas A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. ir apie tai, vadovaudamasis BPK 166 str., pranešama prokurorui spręsti klausimą pradėti ikiteisminį tyrimą. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo M. K. ir liudytojo A. J. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs, atitiko vieni kietiems. Liudytoja J. K. – nukentėjusiojo motina ir teismo posėdyje patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir kategoriškai teigė, kad sūnus jai pasakė, kad, būtent V. B. jį sumušė ir reikalavo pinigų. Nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotą smurtą patvirtina ir teismo specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad M. K. padaryta kraujosruva su odos nubrozdinimais veide, galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taigi kaltinamojo versija prieštarauja byloje surinktiems ir išanalizuotiems įrodymams. Ta aplinkybė, kad po pirminių apklausų M. K. pakeitė pirminius parodymus, netrukdo teismui juos vertinti kartu su kitais įrodymais. M. K. parodymus, kad nuo policijos pareigūnų buvo spaudimas, todėl jis apkalbėjo nekaltą žmogų teismas atmeta. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei susipažindamas su visa bylos medžiaga, kaip nustatyta iš policijos pareigūnės liudytojos G.O. D. parodymų, M. K. apie kokį nors poveikį jam nenurodė, prašymų ar papildymų dėl smurto ar spaudimo duodant parodymus nukentėjusysis neturėjo, todėl pripažintina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nuoseklūs, ikiteisminio tyrimo metu gauti įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtais būdais, teismas pripažįsta juos turinčiais įrodomąją galią ir greta kitų įrodymų jais remiasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 20 str.).

Baudžiamojoje byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais teismas laiko įrodyta, kad 2010-06-16 Vilniaus r., Nemenčinės mstl., V. B. nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą, t.y. rankomis ir kojomis suduodamas smūgius M. K. į įvairias kūno vietas, padarė M. K. kraujosruvą su nubrozdinimais veide, kas sukėlė M. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, vykdė savo tariamą teisę – reikalavo, kad M. K. grąžintų 200 Lt skolą. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamojo veikoje yra savavaldžiavimo požymis - „psichinės ar fizinės prievartos panaudojimas nukentėjusiajam“, kuris pasireiškė tuo, kad kaltinamasis V. B. pavartojo psichinę ir fizinę prievartą siekdamas priversti nukentėjusįjį sumokėti 200 Lt. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad V. B. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 str. 2 d.

Dėl vengimo atlikti laisvės atėmimo bausmę kaltinamasis nors kaltu prisipažino teisme, bet nuoširdžiai nesigaili dėl jo padarymo. Dėl savavaldžiavimo kaltinamasis kaltu neprisipažįsta. Įrodymų, kad V. B. savavaldžiavimą padarė neblaivus teismo nagrinėjimo metu negauta. Tokiu būdu kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. B. atsižvelgta į padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kurios priskiriamos nesunkiems ir apysunkiams nusikaltimams (BK 11 str. 3, 4 d.), į jų padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltės formą – tiesioginę tyčią, jo asmenybę, t. y. kad nedirba, baustas administracine tvarka, 4 kartus teistas, turėdamas neišnykusius teistumus už tyčinius nusikaltimus vėl tyčia 2010-06-16 ir nuo 2008-10-08 iki 2011-06-14 nusikalto ir tame tarpe Vilniaus r. apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžiu paskirtos trijų metų laisvės atėmimo bausmės trijų metų vykdymo atidėjimo metu, todėl laikytina, kad jis yra recidyvistas, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis savavaldžiavimą padarė kai truko daromas vengimas atlikti minėto nuosprendžio paskirtą bausmę, todėl jam skirtinos artimiau vidutinės sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurios pirmiau, vadovaudamasis BK 63 str., bendrintinos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė, vadovaudamasis BK 64 str., iš dalies sudedama su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir tokiu būdu kaltinamajam skirtina galutinė reali laisvė atėmimo bausmė, atliekant pataisos namuose (t. 1, b.l. 110-124, 128-136, 148-195, t. 2, b.l. 56-85).

Vykdant 2010-09-09 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartį, kuria buvo panaikintas 2008-10-08 Vilniaus r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos trijų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo trijų metų atidėjimo terminas, kaltinamasis trijų metų laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2011-06-14 (t. 1, b.l. 136, t. 2, b.l. 30-31, 36).

Į bausmės laiką kaltinamajam neįskaitytinas atliktas laisvės atėmimo laikas nuo 2011-06-14 iki 2012-10-18, t.y. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, kadangi kaltinamasis jam inkriminuotus nusikaltimus padarė Vilniaus r. apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžiu paskirtos trijų metų laisvės atėmimo bausmės trijų metų vykdymo atidėjimo metu ir atliktos bausmės įskaitymas, nenumatytas BK 64 str.

Į bausmės laiką kaltinamajam neįskaitytinas kardomasis kalinimas, kadangi atliekant ikiteisminį tyrimą ir teisminį nagrinėjimą kaltinamasis nebuvo suimtas (BK 66 str.).

Tokiu būdu galutinė reali laisvės atėmimo bausmės pradžia laikytina kaltinamajam nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2012-10-18.

2011-11-02 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam paskirti rašytiniai pasižadėjimai neišvykti panaikinti, kadangi kaltinamajam atliekant laisvės atėmimo bausmę tapo nebereikalingi (t. 2, b.l. 15, 51-52, 107-108).

Siekiant tikslo vykdyti nuosprendį kaltinamajam netikslinga skirti suėmimą, kadangi jis vykdant 2010-09-09 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartį atlieka nuo 2011-06-14 paskirtą trijų metų laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 242 str., 294 str. 2 d. ir nuteisti:

-pagal BK 242 str. laisvės atėmimu 1 metams;

-pagal BK 294 str. 2 d - laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 6, 7, 8 d. nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir subendrintą bausmę paskirti V. B. laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3, 4 d. subendrinti paskirtą bausmę iš dalies sudedant su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008-10-08 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę bausmę paskirti – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant bausmę pataisos namuose.

3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, t.y. nuo 2012-10-18.

Vadovaudamasis BPK 166 str. šiuo nuosprendžiu pranešti Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštam skyriui apie nukentėjusiojo M. K. ir liudytojo A. J. padarytą nusikaltimą, numatytą BK 235 str. 1 d. (melagingi liudytojo parodymai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą, o nuteistieji V. B. ir M. K. per šį laiką nuosprendį gali skųsti nuo nuosprendžio ir jo vertimo įteikimo dienos.

Teisėjas T. V.