- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-23
- Bylos Nr.
- eAN2-48-581/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00272-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Raščiuvienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties (toliau – skundžiama nutartis) administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) (duomenys neskelbtini) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Institucijos nutarimas) V. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalį - 75 Eur dydžio bauda, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini), 21.36 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi mobiliojo ryšio priemone ranka.
2. Skundžiama nutartimi netenkintas V. Ž. skundas ir Institucijos 2025 m. lapkričio 12 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog administracinėn atsakomybėn patraukto V. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, protokolas administracinio nusižengimo byloje jo atžvilgiu surašytas pagrįstai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 20 punkto reikalavimus, dėl ko jam kyla atsakomybė už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Pagrindų, numatytų ANK 565¹ straipsnyje, dėl kurių administracinio nusižengimo byla turėtų būti nutraukta, nėra.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną V. Ž. atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
3.1. Institucijos nutarimas teismo nutartimi paliktas nepakeistas, nors jame aiškiai neteisingai nurodyta nusižengimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, nes šios gatvės (duomenys neskelbtini) nesikerta. Tokiu būdu buvo suvaržytos pareiškėjo galimybės gintis nuo kaltinimo nusižengimo padarymu, nes jis manė, kad yra nubaustas dėl savo veiksmų (duomenys neskelbtini) sankryžoje, kai tikroji nusižengimo padarymo vieta yra (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža;
3.2. apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo naudojosi mobiliuoju telefonu ranka. Šiuo atveju pareigūnės klydo, vertindamos šį faktą, nes sustojus gatvių sankryžoje, jo mobiliojo telefono, pridėto prie prietaisų skydelio gamintojo numatytoje vietoje, ekranas nušvito ir taip apšvietė visą automobilio saloną. Pareigūnės klaidingai suprato, kad jis naudojasi mobiliuoju telefonu. Kokiu būdu jos šį faktą nustatė, nedetalizavo nei savo tarnybiniuose pranešimuose, nei teismo posėdžio metu;
3.3. policijos pareigūnė negalėjo matyti jo naudojimosi mobiliuoju telefonu fakto, nes jo vairuotas automobilis aukštesnis, sustojus šalia pareigūnės negalėjo objektyviai matyti automobilio salono. Be to, bylos medžiagoje esantis vaizdo įrašas yra neinformatyvus, nes negalima įžiūrėti jokių konkrečių aplinkybių. Tik sulėtinus vaizdo įrašą yra matoma, kad automobilio salone ties prietaisų skydelio viršutine dalimi kažkas šviečia. Vėliau, važiuojant, apšvietimas dingsta. Pareiškėjas teismui pateikė vaizdo įrašą, kuris patvirtina, jog šis reiškinys susijęs su automobilio multimedijos ekrano veikimo principu. Kol automobilis juda iki 10 km/val. greičiu, įsijungia prietaisų skydelio ekranas, vėliau, šis apšvietimas dingsta. Dėl nurodytos priežasties, pareigūnei galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, jog jis naudojasi mobiliuoju telefonu;
3.4. teismas vadovavosi išimtinai liudytojų policijos pareigūnių paaiškinimais, nors akivaizdu, kad pareigūnė J. V. tą dieną darė klaidas – protokole nurodė neteisingą įvykio vietą, nesurašė administracinio nurodymo, nurodė pareiškėjui klaidingą informaciją apie administracinio nusižengimo nagrinėjimą, todėl akivaizdu, jog galėjo klysti ir dėl pareiškėjo naudojimosi mobiliuoju telefonu;
3.5. vertinant pareiškėjo veiksmų kvalifikaciją, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuo 2023 m. KET 20 punkto redakcija yra pasikeitusi, iki tol vietoj „transporto priemonė stovi“ buvo vartojamas terminas „jei transporto priemonės variklis išjungtas“. Todėl naujosios KET redakcijos 20 punktas numato išimtį, kuomet transporto priemonės vairuotojas gali naudotis telefonu rankomis – kai transporto priemonė stovi. Policijos pareigūnė J. V. nurodė mačiusi pareiškėją besinaudojantį mobiliuoju telefonu, sustojus ties sankryža. Kad jis važiuodamas naudotųsi telefonu, ji nematė. V. Ž. galimai naudojosi mobiliuoju telefonu stovinčiame automobilyje, kas šalina jo administracinę atsakomybę. V. Ž. dalyvavo viešajame eisme, bet stovėjo, laukdamas žalio šviesoforo signalo.
Atsiliepimas
4. Institucijos atstovas viršininkas Arnoldas Glodenis su apeliaciniame skunde nurodytu prašymu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti be pakeitimų. Atsiliepime nurodyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta ištyrus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nurodė aiškius, pagrįstus bei teisingus motyvus, kuriais remdamasis nusprendė pritarti policijos pareigūno ne teismo tvarka 2025 m. lapkričio 12 d. surašytame nutarime išdėstytai pozicijai, jog buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad V. Ž. įvykdė jam inkriminuotą ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucija, paskyrusi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui administracinę nuobaudą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išnagrinėtų aplinkybių teisiniam vertinimui;
4.2. Institucijos teigimu, KET 20 punktas numato išimtį, kai viešajame eisme dalyvaujantis transporto priemonės vairuotojas gali ranka naudotis mobiliojo ryšio priemone – kai transporto priemonė stovi. Viena iš liudytojų policijos pareigūnių nurodė, mačiusi V. Ž. rankoje mobiliojo ryšio telefoną, kai jis dalyvaudamas viešajame eisme (vairuodamas transporto priemonę) sustojo prieš sankryžą ir stovėjo, laukdamas, kol jo važiavimo kryptimi užsidegs žalias šviesoforo signalas. Transporto priemonės sustojimo ir stovėjimo sampratos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ). SEAKĮ 2 straipsnio 79 punkte nustatyta, jog transporto priemonės stovėjimas – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. To paties straipsnio 80 punkte reglamentuota, jog transporto priemonės sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. V. Ž., vairuodamas transporto priemonę, sustojo ir stovėjo prieš sankryžą, kurioje buvo užfiksuotas administracinis nusižengimas, siekdamas visiškai kitų tikslų, nei paminėti SEAKĮ 2 straipsnio 79 ir 80 punktuose. Taigi, automobilis, kurio vairuotojas prieš sankryžą laukia leidžiamo šviesoforo signalo, nėra ir negali būti laikomas stovinčiu KET 20 punkto taikymo prasme, kadangi tokia transporto priemonė nepertraukiamai dalyvauja viešajame eisme.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apeliaciniu skundu nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, jog V. Ž. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių, ir prašoma administracinę teiseną nutraukti. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamą nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Skundžiamoje nutartyje, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, padaryta išvada, jog V. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta. Apeliaciniame skunde su šia apylinkės teismo padaryta išvada nesutinkama, nurodoma, kad administracinio nusižengimo, t. y. naudojimosi mobiliuoju telefonu rankomis, faktas nebuvo užfiksuotas jokiais tiesioginiais įrodymais. Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, apygardos teismas neįžvelgia pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina V. Ž. kaltę.
8. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog V. Ž. teisė į gynybą buvo pažeista, nes Institucijos įgalioto policijos pareigūno 2025 m. lapkričio 12 d. priimtame nutarime nusižengimo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, kai nusižengimas iš tiesų buvo fiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad įvykio vietos netikslumas Institucijos įgalioto pareigūno priimtame nutarime laikytinas rašymo apsirikimu ir jis nesudarė kliūčių bylos nagrinėjimui, kadangi iš bylos medžiagos akivaizdu, kad V. Ž. suprato, jog padarytas nusižengimas buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Ši aplinkybė buvo užfiksuota ir kituose bylos medžiagoje esančiuose rašytiniuose dokumentuose. Be to, šią aplinkybę dėl rašymo apsirikimo pagrįstai aptarė ir tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas.
9. Apeliaciniu skundu nesutinkama ir su apylinkės teismo padarytu administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų vertinimu, teigiant, kad nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad V. Ž. naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis.
10. Nagrinėjamas įvykis, kuomet V. Ž. vairuojama transporto priemonė įvažiuoja į sankryžą ir joje sustoja ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, užfiksuotas bylos medžiagoje pateiktame vaizdo įraše iš tarnybiniame automobilyje sumontuotos vaizdo kameros. Vaizdo įrašas patvirtina, jog policijos pareigūnės pirmoje eismo juostoje privažiuoja prie antroje eismo juostoje stovinčio V. Ž. automobilio. V. Ž. vairuojamas automobilis stovi prie sankryžos, prie jos sustoja ir policijos pareigūnės. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog iš vaizdo įrašo nėra aiškiai matyti, jog V. Ž. mobilųjį telefoną laiko rankoje, t. y. juo naudojasi. Šiuo atveju pareigūnė J. V. tiek teismo posėdžio metu, tiek savo tarnybiniame pranešime vienodai nurodė, jog pati vairavo tarnybinį automobilį, privažiavus V. Ž. automobilis stovėjo iš kairės pusės. Ji pamatė, kad V. Ž. automobilyje šviečia mobiliojo telefono ekranas, ir tai nebuvo prietaisų skydelio ar kitas ekranas. Iš kito vaizdo įrašo, kuomet V. Ž. buvo sustabdytas policijos pareigūnių, matyti, jog pareigūnei V. Ž. pats nurodė, jog žino dėl ko yra sustabdytas, t. y. pats pasakė, jog jo mobilusis telefonas švietė. Ši aplinkybė leidžia teigti, kad V. Ž. nurodydamas dėl ko yra sustabdytas, aiškiai suprato savo neteisėtą elgesį. Iš vaizdo įraše užfiksuoto V. Ž. ir policijos pareigūnės J. V. pokalbio matyti, kad pareigūnė tvirtino, mačiusi apeliantą ranka besinaudojantį mobiliuoju telefonu. Nors V. Ž. skunde nurodė, kad jo telefonas buvo specialiame laikiklyje, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog mobilusis telefonas, sustabdžius pareigūnėms, nebuvo specialiame laikiklyje. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, jog V. Ž. nurodė, kad mobilųjį telefoną išsitraukė dabar. Nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, jog V. Ž., vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliuoju telefonu ranka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti pareigūnių, atlikusių savo darbines funkcijas ir tiesiogiai mačiusių įvykį parodymais, kadangi jie neprieštarauja tarpusavyje bei atitinka kitą bylos medžiagą, taip pat juos patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnės kito suinteresuotumo neturėjo, jos kaip liudytojos davė parodymus, būdamos įspėtos dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojos turėjo ar turi pagrindą V. Ž. apkalbėti, t. y. duoti melagingus parodymus. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats nubaustasis, todėl netikėti liudytojų parodymais kartu su vaizdo įraše fiksuotais duomenimis, teismas neturi pagrindo. Visi aukščiau nurodyti duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo V. Ž. parodymus apie tai, kad jis administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu metu mobiliojo ryšio telefonu ranka nesinaudojo.
11. ANK 417 straipsnio 3 dalyje be kita ko numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už draudimo, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą. Pripažįstama, jog transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų, nes elgdamiesi priešingai, jie atlieka veiksmą, nesusijusį su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojų dėmesį nuo vairavimo, dėl to jie tampa neatidūs, nesusikoncentravę ir taip kelia grėsmę eismo saugumui.
12. Kaip ir pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Kelių eismo taisyklių 20 punkte ir ANK 417 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis – plačiąja prasme, tai yra draudimas, kuris reiškia bet kokį naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Iš aukščiau nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, jog V. Ž. naudojosi mobiliuoju telefonu rankomis. Be to, pažymėtina, jog apelianto pozicija dėl apšvietimo automobilio salone nėra vienoda. 2025 m. rugsėjo 24 d. paaiškinime V. Ž. nurodė, kad išsikrovė baterija, todėl telefono ekranas sušvietė. Apeliaciniame skunde V. Ž. iškėlė versiją dėl to, jog galėjo šviesti automobilio multimedija (šios nutarties 3.3 punktas). O galiausiai apeliaciniame skunde nurodė, jog net jei ir pagal pareigūnės nurodomas aplinkybes, jis galimai naudojosi mobiliuoju telefonu, jo veiksmai nelaikytini nusižengimu, nes jis tai darė stovinčiame automobilyje ir tai šalina jo administracinę atsakomybę. Šiuo atveju teismas sprendžia, jog V. Ž. parodymai pripažįstami siekimu išvengti administracinės atsakomybės, nes jie yra paneigti bylos įrodymais.
13. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog aptariamu atveju V. Ž. veiksmai atitiko KET 20 punkte nurodytą išimtį, kada vairuotojai gali naudotis telefonu. Šiuo atveju, pareiškėjo teigimu, nuo 2023 m. gegužės 1 d. galiojanti KET 20 punkto redakcija numato išimtį, kad transporto priemonės vairuotojas gali naudotis mobiliuoju telefonu, kai transporto priemonė stovi.
14. KET 20 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.) nurodyta, kad transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
15. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog V. Ž. nepertraukiamai dalyvavo viešajame eisme, o jo laikinas automobilio sustojimas degant raudonam šviesoforo signalui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis nepažeidė KET 20 punkto reikalavimų. Transporto priemonės stovėjimas – tai transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti, o sustojimas – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti. Apylinkės teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus duomenis, savo padarytas išvadas dėl to, jog V. Ž., kuomet naudojosi mobiliuoju telefonu, eisme dalyvavo, taip pat grindė aiškindamas nuo 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojusias ANK 417 straipsnio 3 dalies ir KET 20 punkto redakcijas. Skundžiamoje nutartyje padarytos išvados yra pagrįstos administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visuma. Su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis sutinka ir apygardos teismas. V. Ž. atlikti veiksmai, kuomet jis sustojęs prie sankryžos naudojosi mobiliuoju telefonu ranka, atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, stovėjimas sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui yra laikytinas dalyvavimu viešajame eisme ir negali būti laikomas KET 20 punkte numatyta išimtimi dėl transporto priemonės stovėjimo. Todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde nurodytas argumentais nėra pagrindo.
16. Vadovaujantis išdėstytu daroma išvada, kad apylinkės teismas priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, aptariamas V. Ž. administracinis nusižengimas atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalį, jo kaltė įrodyta bylos medžiagoje esančiais įrodymais. Todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų (duomenys neskelbtini) nutartį palikti nepakeistą ir V. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.