Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-11-13 · Civilinė byla Nr. 2A-2029-258/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-13
Bylos Nr.
2A-2029-258/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-14377-2012-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė (pran.), Alma Urbanavičienė
Ieškovas
K. P.
Atsakovas
AB DNB bankas
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2029-258/2013Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14377-2012-3Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės, kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Almos Urbanavičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovui AB DNB bankas dėl kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas K. P. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti kad atsakovo AB „DNB bankas“ atliktas vienašališkas 2008 m. lapkričio 14 d. kreditavimo sutarties Nr.K-5500-2008-265 nutraukimas yra neteisėtas, negaliojantis ir nesukuriantis jokių sutarties nutraukimo teisinių padarinių. Nurodė, jog atsakovas suteikė 500 000Lt dydžio kreditą iki 2013m. spalio 30d. Visą laiką nuo Kreditavimo sutarties sudarymo ieškovas vykdė atsakovui paskolos, palūkanų bei delspinigių mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį. Nors 2010 metais Ieškovas patirdavo laikinus ekonominius sunkumus, tačiau net ir sunkiausiu laikotarpiu ieškovas nuolat atliko dalinius mokėjimus. Paskutiniai mokėjimai buvo atlikti nuo 2010-04-30 iki 2010-07-30, viso atsakovui sumokant 11 209,80Lt sumą. Ieškovui uždelsus vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, ieškovas 2010m. spalio 19d. gavo pranešimą, kad atsakovas nuo 2010m. spalio 23d. nutraukia kreditavimo sutartį, jeigu ieškovas iki 2010-10-23d. nepadengs susidariusio 151 164,13Lt dydžio įsiskolinimą. Ieškovas teikė projektą paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę-„Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ gauti. Ieškovui buvo numatyta suteikti 683 314,00 Lt parama, kompensuojant 50 procentų išlaidų kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos vystymui ir įgyvendinimui. Ieškovo teigimu, nebuvo jokio pagrindo nutraukti kreditavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti visą kredito sumą, kadangi nebuvo esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Ieškovas siekė gauti paramą iš Europos Sąjungos fondų, vystė ir gerino ieškovui įkeistą turtą ir įsiskolinimo suma nebuvo didelė. Kreditoriaus nustatytas neprotingai trumpas dešimties dienų terminas kredito grąžinimui, todėl negalėjo įvykdyti reikalavimo.

Atsiliepimas

Atsakovo AB DNB bankas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas K. P. nevykdė įsipareigojimų, todėl kreditavimo sutartis nutraukta ir buvo pareikalauta grąžinti pradelsto kredito sumą, sumokėti metines palūkanas ir netesybas. Kreditavimo sutarties pažeidimas pripažintas esminiu, kadangi nebuvo mokamos nustatyto dydžio įmokos, buvo vėluojama ir iškilo grėsmė, kad visiškai nebus grąžinta paskola ir sumokėtos palūkanos ir bankas negaus to, ko tikėjosi iš kreditavimo sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012m. gruodžio 27d. sprendimu ieškovo K. P. ieškinio reikalavimai dėl 2008 m. lapkričio 14 d. ieškovo ir atsakovo AB DNB bankas pasirašytos kreditavimo sutarties Nr. K-5500-2008-265 nutraukimo pripažinimo neteisėtu, negaliojančiu ir nesukuriančių šalims jokių sutarties nutraukimo teisinių padarinių nepatenkinti. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ieškovas K. P. netinkamai vykdė įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį, pasirašytą su AB DNB bankas, įmokos buvo mokamos nepilnai ir nesilaikant nustatytų terminų. Paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010 m. liepos 30 d., iki to nebuvo mokamos visos priklausančios mokėti sumos (nustatyti daliniai mokėjimai, termino paleidimai). Todėl 2010 m. spalio 13 d. kreditoriaus raštu ieškovui pranešta, jog per 10 dienų nesumokėjus visos 151 164,13 Lt dydžio pradelstos skolos sumos, kreditavimo sutartis bus vienašališkai nutraukta. Iš atsakovo pateikto paskaičiavimo nustatyta, kad pradelsto įsiskolinimo suma didelė ir nei iki 2010 m. spalio mėnesio, nei iki ieškinio pateikimo teismui dienos ir vėliau nebuvo atliekami jokie mokėjimai - negrąžinama paskola, nemokamos metinės palūkanos ir netesybos. Pagal atsakovo AB DNB bankas (kreditoriaus) pateiktą paskaičiavimą įsiskolinimas susidarė nuo 2009 m. liepos 31 d. iki sutarties nutraukimo 2012 m. spalio mėnesio: negrąžinta paskola - 491 397,22 Lt, palūkanos - 98 525,80 Lt, delspinigiai - 2 654,94 Lt, viso 592 577,95 Lt., tame tarpe pradelstas įsiskolinimas kreditavimo sutarties nutraukimo metu buvo 151 164,13 Lt.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti 2012m. gruodžio 27d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, apelianto ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą pažeidė materialines teisės, numatytos CK 6.209 str. ir 6.217 str.2d., 3d. normas. Apeliantas pripažino, kad iki Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo Apeliantui išsiunčiant Atsakovo pranešimą, Kreditavimo sutartis buvo pažeista, nes apeliantas kredito mokėjimus vykdė nepilnai, taip pat nesilaikant nustatytų periodinių terminų, tačiau atsakovas pranešimu apeliantui nustatė tik 5 dienų faktinį papildomą prievolių įvykdymo terminą. Įvertinant ta, kad papildomas terminas buvo nustatytas 151 164,13Lt dydžio įsiskolinimui sumokėti, 5 kalendorinių dienų terminas vertintinas kaip neprotingas. Teisinis pagrindas vienašališkam sutarties nutraukimui galimas tik tuo atveju, jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas vienašališko Kreditavimo sutarties nutraukimo minėtu pagrindu sąlygos nenurodė ir nevertino kaip reikšmingo faktinių pagrindų viseto elemento tokio nutraukimo teisėtumui nustatyti. Apeliantas nurodė, kad vien per laikotarpį nuo 2010m. sausio 1d. iki 2010m. liepos 30d. atsakovui sumokėjo 55 409,12Lt, todėl tik laikinai nuo 2010m. liepos 30d. sutrikus apelianto mokėjimams, atsakovas dar 2010m. spalio 24 neturėjo ir negalėjo turėti jokios realios dingsties abejonėms, kad toliau kreditavimo sutartis gali būti iš viso nebevykdoma. Įvertinant tai, kad atsakovui iki Kreditavimo sutarties vienašališko nutraukimo buvo žinoma, kad apeliantas pretenduoja į 683 314Lt dydžio paramą kompensuojant 50 procentų išlaidų iš Europos Sąjungos fondų pagal 2009m. rugpjūčio 7d. Lietuvos kaimo plėtros 2007 - 2013 m. programos priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ veiklos srities „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“ paramos sutartį Nr. 3KT-KU-08-1-000587-PR001 atsakovas turėjo suvokti apelianto realias galimybes atgauti pusę 485 181,90Lt. apelianto paminėtam projektui įgyvendinti atliktus darbus ir įsigytas medžiagas. Be to, apeliantas nurodė, kad ginčijame sprendime netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Teismas visiškai neįvertino civilinėje byloje esančių dokumentų, susijusių su verslo plano „Kaimo turizmo sodybos „Baluošynė“ plėtra“ įgyvendinimu, kad apelianto veiksmai iki Kreditavimo sutarties nutraukimo nesudarė prielaidų atsakovui nesitikėti, kad Kreditavimo sutartis bus įvykdyta. Atsakovas daro išvada, jog teismas pažeidė įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo bei įrodymo vertinimo taisykles, tai, apelianto nuomone, sudaro pagrindą ginčijamo sprendimo panaikinimui, naujo sprendimo- tenkinti ieškinį priėmimui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apelianto skundą atsakovas prašė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-12-27 sprendimą palikti nepakeistą, apelianto skundą atmesti, priteisti išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad buvo pažeistos CK 6.209 str., 6.217 str. 2ir 3d. nuostatos. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad Banko atliktą vienašališką 2008-11-14 Kreditavimo sutarties Nr. K-5500-2008-265 nutraukimą teismas vertino kaip pagrįstą remiantis kreditavimo sutarties ir įstatymo nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Banko pranešimas dėl kreditavimo sutartis nutraukimo pagal turinį ir prasmę atitinka CK 6.209 str., 6.217 str. nuostatų reikalavimus, faktinę padėtį, šalių pasirašytos kreditavimo sutarties bendrosios dalies sąlygas. Tarp Banko ir apelianto sudarytos bei vėliau Banko vienašališkai nutrauktos kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygos buvo aptartos kreditavimo sutarties bendrosios dalies skyriuje, įvardintame „Sutarties nutraukimas bei kitos Banko teisės“. Kreditavimo sutartyje nustatytų kreditavimo sutarties nutraukimo sąlygų apeliantas neginčijo, jos apeliantui buvo privalomos. Iš byloje esančio kredito grąžinimo grafiko, matyti, kad kiekvieną mėnesį, neskaitant palūkanų, apeliantas turėjo bankui grąžinti po 9 615Lt kredito, o Banko 2010-10-13d. pranešime Nr. 30.58.37/2077 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo nurodyta, kad apelianto įsiskolinimas Bankui 2010-10-13 dieną sudarė 135 642,22Lt negrąžinto kredito, 15 099,05Lt. nesumokėtų palūkanų ir 422,86Lt delspinigių. Apeliantas nei Banko pranešime nustatytu terminu, nei jam suėjus, įsiskolinimo bankui nepadengė, jokių mokėjimų nei prieš bankui nutraukiant sutartį, nei ją nutraukus neatliko, o paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2010-07-30. Kreditavimo sutartis su apeliantu buvo nutraukta CK 6.217 str. 5d. pagrindu, t.y. sutartyje numatytu atveju, nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pažymėjo, kad Bankas Kreditavimo sutartį nutraukė ne iš karto, tik atsiradus kreditavimo sutarties pažeidimams, bei pažeidimams tapus sistemingiems ir ilgalaikio pobūdžio, bei Bankui įsitikinus tuo, kad apeliantas negalės pagal kreditavimo sutarties sąlygas tinkamai vykdyti kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nematant galimybės toliau tęsti sutartinius santykius ir nesant duomenų, kad artimiausiu metu kreditavimo sutarties pažeidimai bus pašalinti. Banko atliktas sutarties nutraukimas atitinka CK 6.209 str., 6.217 str. nuostatų reikalavimus, pasirašytos kreditavimo sutarties bendrosios dalies sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas.

Kreditavimo sutarties Specialiojoje dalyje pateiktas K. P. ūkininko ūkio aprašymas, sutartis pasirašyta ūkininko K. P. Pagal kreditavimo sutartį suteikto kredito dalis buvo skirta kaimo turizmo sodybos pagal apelianto pateiktą verslo planą išvystymui, todėl laikytina, kad ūkininkas K. P. Kreditavimo sutartį su Banku sudarė kaip verslininkas, todėl šiam ginčui vartojimo kredito teisinės nuostatos netaikytinos. Šalys sudarydamos paminėtą sutartį, Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 49p. susitarė, kad esant kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindams, Bankas turi teisę vienašališkai, nesikreipdamas į teismą prieš 10 dienų išsiųsdamas kredito gavėjui raštišką pranešimą nutraukti kreditavimo sutartį. Šalys susitarė, kad sutarties nutraukimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo išsiuntimo kredito gavėjui dienos. Kaip matyti iš ieškovo pateikto 2010-10-13 AB DnB NORD banko pranešimo Nr. 30.58.37/2077 dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo (1t. b.l.199), Bankas priminė ieškovui, kad jis pagal 2008-11-14 kreditavimo sutartį Nr. 5500-2008-265 įsipareigojo grąžinti Bankui kreditą pagal šioje sutartyje nurodytus kredito grąžinimo terminus bei už kiekvieną mėnesį mokėti palūkanas nuo faktiškai paimto kredito sumos. Nurodė, jog ieškovo įsiskolinimas Bankui pagal sutartinius įsipareigojimus 2010m. spalio 13d. sudaro 491 397,22Lt, tame tarpe pradelsta dalis 151 164,13Lt. Kadangi aukščiau nurodytų įsipareigojimų nevykdymas yra pagrindas bankui vienašališkai nutraukti sutartį, pranešė, kad praėjus 10 dienų terminui, nuo šio rašto išsiuntimo dienos, ieškovui neįvykdžius minėtų finansinių įsipareigojimų, tai yra negrąžinus pradelstos paskolos, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių, Bankas sekančią dieną, einančią po aukščiau minėto termino pasibaigimo dienos, vienašališkai nutraukia 2008-11-14 kreditavimo sutartį Nr. K-5500-2008-265 bei pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš Bankui įkeisto ir kito ieškovui priklausančio turto ir lėšų. Šiuo atveju Bankas neturi pareigos įrodyti, kad apelianto nurodytas 5 kalendorinių dienų terminas dėl įsipareigojimų bankui įvykdymo buvo protingas, nes kredito šalys sutartimi buvo sutarusios 10 dienų terminą skaičiuoti ne nuo pranešimo gavimo, bet nuo jo išsiuntimo dienos. Apeliantas, būdamas verslininku, sudarydamas kreditavimo sutartį pripažino, kad sutartyje nustatytas 10 dienų terminas skaičiuotinas nuo pranešimo išsiuntimo dienos yra pakankamas ir protingas, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog Bankas neturi pagrindo įrodinėti šalių sutartos sąlygos protingumo. Be to, apeliantas, ketindamas šalinti Banko pranešime nurodytų įsipareigojimų įsiskolinimą, turėjo galimybę kreiptis į Banką ir prašyti nustatyti jo manymu protingą terminą pradelstiems įsipareigojimams vykdyti, per jo manymu protingą terminą padengti buvusį įsiskolinimą ir siekti kreditavimo santykių su Banku atnaujinimo, tačiau nepaisant to, nurodęs, kad pretenduoja į apeliaciniame skunde nurodytą 683 314Lt dydžio paramą, jokių veiksmų, susijusių su kredito sutarties Nr. K-5500-2008-265 vykdymu neatliko.

Kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindai numatyti sutarties 52p., kurio 52.1p. šalys susitarė, kad vienas iš kreditavimo sutarties nutraukimo pagrindų bus tada, kai kredito gavėjas kreditavimo nustatytais terminais negrąžins bankui bent vienos kredito dalies ir/ arba nemokės palūkanų, papildomų palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų. Kreditavimo sutarties bendrosios dalies 54p. šalys susitarė, kad kreditavimo sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių kreditavimo sutarties pažeidimų atvejai. Kreditavimo sutartyje apeliantas patvirtino, kad Sutarties sąlygos su Kredito gavėju buvo aptartos individualiai ir Kredito gavėjas su visomis sąlygomis sutinka. Šalių sudaryta sutartis turi įstatymo galią. Byloje atsakovas sutiko, kad jo įsiskolinimą nuo 2009 m. liepos 31 d. iki sutarties nutraukimo 2012 m. spalio mėn. sudarė: negrąžinta paskola - 491 397,22 Lt, palūkanos - 98 525,80 Lt, delspinigiai - 2 654,94 Lt, viso 592 577,95 Lt., tame tarpe pradelstas įsiskolinimas kreditavimo sutarties nutraukimo metu 151 164,13 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad remdamasis pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas išvadai, jog ieškovas pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas, mokėjimo grafike nustatytais terminais nemokėdamas priklausančių įmokų (kredito, palūkanų) bei mokėdamas jas pavėluotai, dėl ko susidarė ženkli įsiskolinimo kreditoriui suma ir kredito sutarties pažeidimas yra esminis. Atsakovas (kreditorius) matydamas, kad kredito gavėjo sutarties nevykdymas yra sistemingas, ilgalaikio pobūdžio turėjo pagrįstą pagrindą daryti išvada dėl grėsmės, jog paskola nebus grąžinta ir reikalauti skolininką grąžinti paskolą, sumokėti visas įmokas, o neįvykdžius pareikalavimo per nurodytą terminą, vienašališkai nutraukti kreditavimo sutartį nepasibaigus terminui, kadangi iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Kreditavimo sutartis nebuvo tinkamai vykdoma nuo 2009 m. liepos mėnesio, t.y ilgiau nei metus laiko, buvo sumokėta tik nedidelė priklausančių įmokų dalis. Šalys Kredito sutarties sudarymo metu aptarusios sutarties nutraukimo pagrindus ir sąlygas, privalo jų laikytis. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra visos Civilinio kodekso 6.217 str. nustatytos sąlygos pripažinti, jog sutarties pažeidimas yra esminis.

Vadovaujantis CPK 98 str. 1d., 93 str.1d. nuostatomis Atsakovas pateikė mokėjimo pavedimą Nr. APM4035322, patvirtinantį atsakovo AB DNB banko turėtas išlaidas advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje apmokėti, sudarančias 1 210Lt, šios išlaidos priteistinos iš apelianto.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš ūkininko K. P. priteisti 1 210Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti AB DNB banko naudai.

Teisėjai Rita KisielienėRomualda JanovičienėAlma Urbanavičienė