Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant J. P.,

dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank atstovui advokatui T. Z. ir atsakovų K. D. ir A. D. atstovui advokatui L. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Luminor Bank (buvusio DNB banko) ieškinį atsakovams K. D. ir A. D. dėl negrąžinto kredito priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti solidariai iš K. D. ir A. D. akcinės bendrovės (toliau – AB) Luminor Bank (toliau – banko) naudai 48 640,73 Eur negrąžinto kredito, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007 m. spalio 24 d. tarp ieškovės ir atsakovų buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-1800-2007-224 (toliau – Kreditavimo sutartis), kurios pagrindu atsakovams suteiktas 200 000 Lt (57 924,00 Eur) dydžio kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2030 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apygardos teismui 2009 m. kovo 4 d. nutartimi K. D. įmonei iškėlus bankroto bylą, bankas 2009 m. rugpjūčio 25 d. pateikė patikslintą kreditinį reikalavimą 477 421,11 Lt (138 270,71 Eur) sumai, į kurį įtraukė ir įsipareigojimus pagal kreditavimo sutartį. Banko kreditinis reikalavimas patvirtintas Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi. Bankui įkeistas turtas buvo realizuotas K. D. įmonės bankroto proceso metu, iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų nepakako padengti atsakovų įsipareigojimams pagal Kreditavimo sutartį. K. D. įmonė išregistruota 2012 m. lapkričio 19 d., atsakovai kredito pagal Kreditavimo sutartį negrąžino, todėl ieškovė prašo priteisti negrąžintą kreditą.Ieškovė akcentavo, kad Kreditavimo sutartimi kreditas buvo suteiktas atsakovams kaip fiziniams asmenims, o ne K. D. įmonei, tačiau kadangi K. D. įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuriam buvo iškelta bankroto byla, bankas įmonės bankroto proceso metu pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką pareiškė ir kreditorinį reikalavimą dėl skolos pagal Kreditavimo sutartį. Banko kreditinio reikalavimo, kylančio iš Kreditavimo sutarties, nepatenkinimas bankroto proceso metu nereiškia atsakovų, kaip fizinių asmenų, prievolės pabaigos. Banko ieškiniu pareikštas reikalavimas nėra tapatus K. D. įmonės bankroto byloje nagrinėtam reikalavimui, todėl nėra pagrindo civilinės bylos nutraukimui. Nesutinka su atsakovų teiginiais, jog ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad pasiskolintus pinigus skolininkas privalo grąžinti kreditoriui nepriklausomai nuo to, ar kreditorius yra bankas ar koks nors kitas juridinis ar fizinis asmuo. Tuo tarpu pripažinus atsakovų argumentus pagrįstais susidarytų situacija, jog atsakovai pinigus iš banko gavo neatlygintinai.Atsakovai prašė civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad piniginė suma, kurią šioje civilinėje byloje reikalauja priteisti ieškovė, jau Klaipėdos apygardos teismo yra priteista 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-330-622/2010 ir pagal šią sumą buvo vykdomi išieškojimai bankroto proceso metu. Atsakovų bei individualios K. D. įmonės bendra skola bankui 2009 m. rugpjūčio 25 d. sudarė 47 7421,11 Lt sumą ( 138 270,71 Eur), į šią sumą įėjo ir visa piniginė suma pagal šioje byloje ieškovės pateiktą Kreditavimo sutartį. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartis yra įsiteisėjusi, nepakeista, nepanaikinta iki šios dienos ir pagal šią nutartį buvo vykdomi išieškojimai, todėl jei teismas tenkintų ieškovės ieškinį, bendras atsakovų skolos dydis ieškovei jau sudarytų 186 911,44 Eur (138 270,71+ 48 640,73), t. y. didesnis negu buvo 2010 m. balandžio 1 d. nutarties priėmimo metu. Atsakovai atkreipė dėmesį į, kad nors pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis), tačiau teisės aktuose juridinio asmens ir jo dalyvio turtas nėra sutapatinami. Pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų ieškiniu reikalaujamos sumos pagrindimą ir apskaičiavimą: nėra pateikti juridinę galią turintys dokumentai, patvirtinantys, iš kokių sumų ( kredito likutis, netesybos, palūkanos ir pan.) susidarė pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2007-224 reikalaujamos piniginės sumos, nėra pateikti objektyvūs įrodymai, kad K. D. individualios įmonės bankroto bylos vykdymo metu, pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2007-224 ieškovės reikalaujama piniginė suma nebuvo išieškota. Atkreipė dėmesį, kad nors bankroto įstatymas numato, kad bankroto proceso metu sustabdomas visų netesybų, palūkanų skaičiavimas, bankas skaičiuoja palūkanas, delspinigius ir šiuo ieškiniu dar reikalauja 5 procentų procesinių palūkanų. Nurodė, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė negali toliau tęsti išieškojimo veiksmų. Prašo ieškovės ieškinį atmesti, panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.2017 m. gruodžio 1 d. atsakovai pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad ieškovės veiksmai, kai 2017 m. rugpjūčio 30 d. bankas atliko perskaičiavimą ir buvo padengta 6 653 Eur palūkanų, 1 046,52 Eur delspinigių, yra nesąžiningi, kadangi bankas neturėjo ir negalėjo papildomai skaičiuoti jokių palūkanų ir delspinigių. Taip pat nurodė, kad ieškovė privalėjo ne reikšti reikalavimą atsakovams, o rašytinio proceso tvarka keisti vykdymo procese skolininką K. D. individualią įmonę į skolininkus atsakovus, nes išieškojimo procesas šiuo atveju nėra pasibaigęs.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad 2007 m. spalio 24 d. tarp banko ir atsakovų buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. K-1800-2007-224, kurios pagrindu atsakovams suteiktas 200 000 Lt (57 924,00 Eur) dydžio kreditas su kintama palūkanų norma terminui iki 2030 m. rugsėjo 30 d. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 4 d. nutartimi atsakovo K. D. įmonei buvo iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-97-622/2012). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi ieškovė buvo įtraukta į bankrutuojančios K. D. įmonės kreditorių sąrašą ir patvirtintas jos 477 421,11 Lt dydžio kreditinis reikalavimas. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. sprendimu buvo pripažinta, kad bankrutavusios K. D. įmonės veikla pasibaigė. Ieškovė nurodo, kad bankui įkeistas turtas buvo realizuotas K. D. įmonės bankroto proceso metu, tačiau pardavus įkeistą turtą gautų lėšų nepakako padengti atsakovų įsipareigojimams pagal Kreditavimo sutartį, todėl ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo likusią nepadengtą sumą, t. y. 48 640,73 Eur priteisti iš atsakovų. Atsakovai nesutinka su pareikštu ieškiniu ir akcentuoja, kad piniginė suma, kurią šioje civilinėje byloje reikalauja priteisti ieškovė, jau Klaipėdos apygardos teismo yra priteista 2010 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-97-622/2012 ir pagal šią sumą buvo vykdomi išieškojimai bankroto proceso metu, todėl nagrinėjamu atveju byla turi būti nutraukta.Teismas pažymi, kad dėl likviduotos individualios įmonės savininko atsakomybės už įgytas iki įmonės likvidavimo jo, kaip fizinio asmens, prievoles kreditoriams yra išsamiai pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kaip IĮ savininkas, kaip fizinis asmuo, asmeniškai prisiėmė prievoles pagal sandorį (kredito sutartį), šios prievolės nepasibaigia vien dėl IĮ pabaigos dėl įmonės bankroto, t. y. įmonės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Teismui patvirtinus kreditoriaus reikalavimą IĮ bankroto byloje, kai reikalavimas yra kilęs iš sandorio, sudaryto ne su įmone, o su įmonės savininku, kaip fiziniu asmeniu, bei negavus šio reikalavimo patenkinimo, įmonės savininko prievolės išlieka (žiūr. pav., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-395-611/2017).Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė finansinį reikalavimą atsakovo K. D. įmonės bankroto byloje, kurioje jos reikalavimas nebuvo visiškai patenkintas, tačiau toks reikalavimas atsirado iš fizinių asmenų (atsakovų) sutartinių prievolinių teisinių santykių. Pagal CK 6.128 straipsnio 3 dalį, likvidavus individualią įmonę pasibaigia tos įmonės prievolės, tačiau šiuo pagrindu nepasibaigia neįvykdytos likviduotos individualios įmonės savininko prievolės. Todėl, likus nepadengtam kreditoriaus reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditoriui išlieka galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką, jeigu kreditoriaus reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp kreditoriaus ir individualios įmonės savininko, kaip atskiro subjekto. Šioje byloje ieškovė ir atsakovai buvo sudarę 2007 m. spalio 24 d. Kreditavimo sutartį, taigi atsakovų kaip fizinių asmenų prievolės pagal kredito sutartį su banku nepasibaigė dėl atsakovui priklausančios individualios įmonės likvidavimo dėl bankroto. Dėl to, likus visiškai nepadengtam kreditoriaus (banko) reikalavimui likvidavus individualią įmonę, kreditorei išliko galimybė nukreipti reikalavimą į individualios įmonės savininką, nes kreditoriaus reikalavimo teisiniu pagrindu esantys prievoliniai santykiai atsirado tarp kreditorės ir individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinės.Teismas taip pat nesutinka su atsakovų argumentais, jog ieškovė turi keisti vykdymo procese skolininkę K. D. individualią įmonę į skolininkus atsakovus, nes išieškojimo procesas šiuo atveju nėra pasibaigęs. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio teisinio pagrindo skolininko pakeitimui vykdymo procese.Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Skolininkas yra laikomais pažeidusiu prievolę, kai (i) nevykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos; (ii) skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą; (iii) kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsakovai Kreditavimo sutartimi prisiimtų pareigų grąžinti kreditą ir mokėti nustatyto dydžio palūkanas tinkamai nevykdė, todėl atsakovai K. D. ir A. D. yra laikomi pažeidę savo prievoles pagal Kreditavimo sutartį.Atsakovai teigia, jog bankas nepagrįstai skaičiuoja palūkanas ir delspinigius. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė pažymą dėl skolos dydžio, kurioje detaliai iš išsamiai išaiškino, kad 2010 m. rugsėjo 27 d. atliekant skolos dengimą pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2007-224, lėšos buvo paskirstytos tokiu būdu - padengta 11 358,97 Lt (3 289,79 Eur) paskolos skolos, 22 971,47 Lt (6 653,00 Eur) palūkanų skolos, bei 3 613,42 Lt (1 046,52 Eur) delspinigių skolos, t. y. palūkanų bei delspinigių (bendra suma 26 584,89 Lt (7 699,52 Eur)) padengta daugiau, nei buvo patvirtinta 2010 m. balandžio 1 d. teismo nutartimi (bendra suma 6 874,48 Lt (1 990,99 Eur)). Bankas nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. dengimo lėšos buvo perskirstytos pagal teismo patvirtintą banko kreditinį reikalavimą ir skirtumas (5 708,53 Eur) nukreiptas paskolos likučiui mažinti. Atsižvelgiant į tai, kad delspinigių ir palūkanų skolos įskaitymas nėra nuginčytas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.Atsakovai taip pat nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog K. D. individualios įmonės bankroto bylos vykdymo metu pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2007-224 ieškovės reikalaujama piniginė suma nebuvo išieškota. Pažymėtina, kad ieškovė pateikė duomenis, patvirtinančius, kad ieškovei 2010 m. rugsėjo 20 d. pervesta 240 000 Lt (69 508,80 Eur). Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad gautomis lėšomis 2010 m. rugsėjo 27 d. pilnai padengtas banko kreditinis reikalavimas, kilęs iš Kreditavimo sutarties Nr. 2-8 (202 056,14 Lt) ir dalinai, t. y. 37 943,86 Lt (10 989,30 Eur), padengtas banko kreditinis reikalavimas, kilęs iš Kreditavimo sutarties Nr. K-1800-2007-224. Ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovų K. D. bei A. D. įsiskolinimą bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. K-1800-2007-224 sudaro tik paskolos likutis, kuris lygus 48 640,73 Eur, ir, kaip nustatyta iš bylos duomenų, ši suma nebuvo išieškota K. D. įmonės bankroto proceso metu.Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog ieškinys dėl 48 640,73 Eur negrąžinto kredito priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.881 straipsnio 1 ir 2 dalys, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai).

Dėl procesinių palūkanų

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, iš atsakovų priteistinos įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi atsakovų K. D. ir A. D. turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė, paduodama ieškinį, sumokėjo 992,25 Eur žyminį mokestį. Bylos nagrinėjimo metu patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba. Ieškovės šioje civilinėje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, ieškovei iš atsakovų K. D. ir A. D. priteistina po 1 282,62 Eur (992,25 + 1 573 = 2 565,25) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Luminor Bank, juridinio asmens kodas 112029270, solidariai iš atsakovų K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 48 640,73 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt eurų 73 ct) negrąžinto kredito, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (48 640,73 Eur) sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme 2017 m. rugsėjo 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei Luminor Bank, juridinio asmens kodas 112029270, iš atsakovų K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 1 282,62 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt du eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. ir pakeistas 2017 m. spalio 4 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.