Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-657-478-2014

Teisėjas Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00505-2014-2

2014 m. rugsėjo 11 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistojo M. J. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo, visiškai pridėta Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai ir 1(viena) diena ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių ir 1(vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė.

Taip pat iš M. J. valstybės naudai priteista 349,02 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ioje valdyboje, adresu (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 25 d. apie 16.00 val., 11-oje kamerų tipo patalpų kameroje tyčia asmeninio konflikto metu sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius stovinčiam nuteistajam V. S. į galvos, veido sritį, tuo padarydamas V. S. odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą galvoje, veide, lūpos sužalojimą, tokiu būdu V. S. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas bei bausmė nuteistojo M. J. atžvilgiu pritaikyti tinkamai. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, labai svarbu įvertinti kaltininko asmenybę.

Nuteistojo M. J. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kurios sankcijoje viena iš bausmės rūšių numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. J. praeityje teistas septynis kartus (įvykdytos nusikalstamos veikos, susijusios su finansinės naudos gavimu), nusikaltimą padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę net 32 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, neskatintas. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad naują nusikaltimą nuteistasis padarė neišnykus teistumui, todėl BK 27 straipsnio prasme jis laikomas recidyvistu. BK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalis), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad nuteistasis savo veiksmais kėsinosi į žmogaus sveikatą. Minėtos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro ir yra linkęs nusikalsti, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tik terminuotas laisvės atėmimas užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus - ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. J. skyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė atitinka sankcijos vidurkį. Pažymėtina, kad byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, M. J. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas, kurį bylą nagrinėjant apeliacine tvarka palaikė ir nuteistojo gynėjas, dar kartą taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalį ir sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, atmestinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad už tyčinio nesunkaus recidyvinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. J. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus ir teisėto pagrindo. Apylinkės teismas, paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrindamas su Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 29 d. nuosprendžiu paskirtos, bet neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi, bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pripažinti lengvinančia aplinkybe faktą, kad jis iš karto po įvykio iškvietė nukentėjusiajam medicininę pagalbą. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltininkas suteikė nukentėjusiajam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Tokios aplinkybės konstatavimui svarbu nustatyti, kad buvo aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų. Kaltininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir jos suteikimas turi būti atliktas laiku. M. J. apklaustas teismo posėdžio metu patvirtino, kad pats iškvietė pareigūnus (2 t. b. l. 10-12), tačiau jokiais kitais aktyviais veiksmais siekdamas sumažinti veikos padarinius, neprisidėjo, t. y., iškvietęs pareigūnus iš įvykio vietos išėjo, nepasidomėjo, kokia yra nukentėjusiojo sveikatos būklė po patirtų smūgių į veido sritį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog vien pareigūnų iškvietimas, nagrinėjamu atveju, negali būti laikomas lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme.

Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis mokosi, ketina kurti šeimą, nėra pakankamas pagrindas sumažinti apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma (2 t. b. l. 49), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos M. J., išlaidas iki 2014 m. rugpjūčio 11 d. sudaro 100 litų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (2014-06-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo M. J. nepriteistinos.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.