Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam J. P., jo gynėjui advokatui Juozui Gabraičiui, nukentėjusiajam M. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d., 144 str. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. P. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 21.15 val., kelio (duomenys neskelbtini), vadeliodamas arklį su vežimu pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 73, 75, punktų reikalavimus, t.y. būdamas neblaivus (aparatu „Lion alcometer 500“ 2010-09-15, 00.28 val., nustatytas 1,38 promilių girtumas), tamsiu paros metu vadeliojo arklį su vežimu ant kurio nebuvo pritaisyti žibintai: priekyje baltos, o gale raudonos spalvos, nedėvėjo ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais bei važiavo ne kuo arčiau prie važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o kairiąja kelio (duomenys neskelbtini) puse, prieš priešpriešiais artėjantį motorolerį CPI MARS, (duomenys neskelbtini), vairuojamą M. G., dėl ko su juo susidūrė bei pažeidė transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motorolerio vairuotojas M. G., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas.

Kaltinamasis J. P. neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d., tačiau kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiojo M. G., liudytojų E. Ž., A. G., S. U., A. J., R. J., V. S. parodymais, eismo įvykio vietos ir kitais apžiūros protokolais, schemomis, foto nuotraukomis, specialisto ir eksperto išvadomis bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis J. P. 2011-08-29 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusiojo nematė, nežino ir kelyje tokios transporto priemonės nesutiko, nors mašinų daug važiavo į abi puses. Tai buvo praėjusių metų rugsėjo 14 d. apie 20³⁰-21⁰⁰ val. važiavo iš uošvijos, esančios (duomenys neskelbtini) kaime į namus (duomenys neskelbtini) kaime. Kaimus skiria 12 km. atstumas. Važiavo arkliu. Buvo truputį alaus išgėręs. Važiavo su žmona. Važiuojant buvo prieblanda, dulksna. Vežimo gale buvo atšvaitai, o priekyje jų nebuvo, nes priekyje arklys eina ir atšvaitų matyti nebūna. Važiavo dešinėje kelio pusėje, kelkraščiu. Liemenių nebuvo apsirengę, nes jų neturėjo. Vežimo priekyje kinkosi arklys, šone „eina dyselys, yra branktas, ant jo plėškė ir eina viržiai. Viržiai kabinasi už brankto. Branktas praeina pro skietą per 5-7 cm. Už viržių ratas neišsikiša. Viržiai ir branktas arklį uždengia. Branktas uždengia ir ratą. Pro arklį viržiai praeina 8-10 cm.“. Nukentėjęs turėjo pirmiausiai atsitrenkti į viržius, paskui į branktą ir neišvažiuoti. Parvažiavęs išsikinkė arklį, apsitriūsė gyvulius, po vakarienės išgėrė alaus. Negali pasakyti kaip vežime šukės atsirado. Jį apžiūrint nedalyvavo. Kaimynų vaikai ir anūkai galėjo atnešti duženų, nes jie žaidžia. Nesiruošė ikiteisminio tyrimo metu su nukentėjusiuoju taikytis. Nukentėjęs nuo jo gyvena už 5-6 km. Jie yra pažįstami. Ligoninėje ėjo lankyti žmonos giminaitės ir pamatė nukentėjusįjį, nes jį vežė perrišimams. 600 Lt nukentėjusiajam davė, nes jis prašė pinigų paskolinti. Tai buvo paskola jam, o ne noras atlyginti padarytą žalą. Dar paskui nukentėjusysis lyg kovo 19 d. buvo atvažiavęs 1 400 Lt pasiskolinti, bet nespėjo parašo padėti ir išėjo, nes jo draugė laukė ant kelio. Negali ieškinio atlyginti, nes pinigų nuo vaistų nelieka. Pinigų neturi, gyvena nuo pensijos iki pensijos (II tomas, b.l. 44-46, 50).

Nukentėjusysis M. G. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad motoroleriu važiavo namo į (duomenys neskelbtini) kaimą iš (duomenys neskelbtini). Buvo apie 9 val. vakaro, labai tamsu. Važiavo įjungęs ilgas šviesas, 50 km/h greičiu. Nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) važiavo dešine kelio puse, o vadeliotojas atvažiavo priešais jį. J. P. buvo be atšvaitų, be liemenės, todėl nieko nepastebėjo ir atsitrenkė kairiu motorolerio šonu į vežimo kairį kraštą. Kaip trenkėsi, taip ir virto ant asfalto. Prasimušė galvą. Važiavo asfalto pakraščiu, bet galvą prasimušė į asfaltą. Koją susižalojo susidūrimo metu, nes trenkėsi į branktus, į metalus. Ant asfalto vėžes galėjo įrėžti motorolerio rankenėlės. Ant asfalto galėjo būti kraujo, nes šis bėgo iš galvos. Tada pamatė nuvažiuojantį arklį, bet jo nespėjo susistabdyti. Matė du vežime sėdinčius žmones. Juos atpažino iš arklio, nes arklį buvo neseniai matęs. Arklį atpažino, nes pravažiuojanti mašina jį apšvietė. (duomenys neskelbtini) arklys yra rudas ar pilkas, dabar tiksliai negali pasakyti, be to, (duomenys neskelbtini) arkliais daugiau niekas nevažinėja. Negali pasakyti kokia mašina apšvietė arklį, nes jų pravažiavo daug. Tada pradėjo galvoti kaip pasiekti namus ir paskambino broliui. Motoroleris buvo techniškai tvarkingas, buvo draudimas, šiuo metu yra pats jį susitaisęs. Buvo sutrūkęs motorolerio priekis: lempos, sparnas, kairys šonas, veidrodėlis. Pas jį į ligoninę J. P. su žmona buvo atvažiavę. Jie siūlė taikytis. Sakęs šiems, kad jeigu 2.000 Lt sumokės, susitaikys. Jie pasakė, kad turi tik 600 Lt ir pasikvietė sesutę, kad būtų liudininkė. K. P. davė pinigus, jie sakė, kad tuos pinigus duoda kaip žalos atlyginimą. Kalbėjo su J. P. apie įvykį. Šis sakė, kad jo važiuojančio nepastebėjo. Bet rytojaus dieną paskambino ir pasakė, kad paskolino tuos pinigus. Kadangi J. P. buvo davę 600 Lt, todėl prašė duoti dar 1 500 Lt, nes 100 Lt reikėjo važinėjimui pas daktarus ir vaistams nuo skausmo pirkti. Reiškė 5 000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl turtinė ir neturtinės žalos atlyginimo. Įskaito į žalą tuos 600 Lt, kuriuos davė kaltinamasis kaip turtinės žalos atlyginimą. Dabar prašo 4 400 Lt žalos atlyginimo. Ateityje laukia dar viena operacija. Dabar be ramentų nedaug gali paeiti, nes pradeda koją skaudėti. Po operacijos skaudėjo, negalėjo vaikščioti, negalėjo bendrauti su draugais. Kol kas nėra gerai. Vairuotojo teisių mopedui vairuoti nereikia. Užtenka tik pažymėjimą turėti. Dėl savo sveikatos motorinę transporto priemonę vairuoti gali. Įvykio metu nebuvo epilepsijos priepuolio. Priepuolis buvo tik praėjus mėnesiui ar pusantro po įvykio. Jei būtų buvęs epilepsijos priepuolis, nebūtų žinojęs nei kur randasi, nei ką kviesti į pagalbą (II tomas, b.l. 46-51, 85).

Liudytoja A. P. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad viskas buvo rugsėjo 14 d. Buvo prieblanda. Dar ėjo karvę pasimilžti parvažiavusi. Tą dieną buvo miške grybauti. Važiavo dešine kelio puse link (duomenys neskelbtini). Pakraščiu ėjo vienas vežimo ratas, o antras vežimo ratas ėjo žvyru. Buvo blaivūs. Vyras buvo išgėręs stiklinę ar pusantros stiklinės alaus, kadangi buvo alaus įsidėję, lašinių, duonos. Ji pati buvo blaiva. Namuose paskui atėjo draugas, tai vyras su juo dar pasidalino likusį alų, kurį parsivežė. Važiuojant vežimu sutiko daug mašinų, bet nukentėjusiojo tikrai nematė. Vėliau nuvažiavo į ligoninę švogerio lankyti. Einant pamatė nukentėjusįjį ir nutarė, kad reikia užeiti ir kaimyną aplankyti. Kai užėjo, M. G. paklausė ar negalėtų paskolinti 600 Lt. Minėtus pinigus M. G. jie paskolino (II tomas, b.l. 51-52).

Liudytojas A. G. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino brolis. Dar nebuvo 10 val. vakaro. Jis pasakė, kad yra ant kelio (duomenys neskelbtini)kaime su sulaužyta koja. Iškart atsikėlė, nuvažiavo ir rado brolį ant vidurio kelio. Brolis buvo sąmoningas. Jis gulėjo ant šono, motoroleris gulėjo griovyje. Brolį nuvežė pas tėvus ir iškart iškvietė greitąją. Brolis gulėjo lovoje, matėsi kaulai. Paskui prisikabino priekabą ir nuvažiavo motorolerį paimti, kurį parvežė. Buvo labai tamsu, prastas matomumas. Nelijo. Nebuvo rūko. Policijai įvykio vietos nerodė, bet ji ir taip matėsi, nes ten buvo pilna šukių, plastmasių ir kraujo (II tomas, b.l. 52-54).

Liudytojas E. Ž. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad veždamas S. U. namo kelyje sutiko vežimą tempiantį arklį. Negali pasakyti kiek žmonių sėdėjo vežime, nes buvo tamsus paros metas, pats dėmesį buvo sutelkęs į kelią. Gal ir buvo kalba važiuojant apie tai, kad šiuo vežimu gali važiuoti (duomenys neskelbtini). Nepastebėjo ar vežimas buvo su atšvaitais. Važiavo iš (duomenys neskelbtini), o su vadeliotojo vežimu prasilenkė ties (duomenys neskelbtini) ženklu. Arklys vežimą tempė į (duomenys neskelbtini). Priešais su arkliu prasilenkė, kuris vežimą tempė savo kelio puse ir jam netrukdė važiuoti. Garsinio signalo nenaudojo. Arklys nemaišė važiuoti, jokios avarinės situacijos arklys nesukėlė. Buvo tamsus paros metas, ne prieblanda, kai važiavo. Neprisimena ar pristabdė automobilį. Greitį gal ir atleido, bet stabdyti tai abejoja ar stabdė (II tomas, b.l. 54-55, 56, 57).

Liudytoja S. U. 2011-08-29 teismo posėdžio metu parodė, kad važiavo su E. Ž. ir prie (duomenys neskelbtini) pamatė arklį su vežimu. Vežime snaudė kaltinamasis su žmona. Juos atpažino, kadangi mašinos šviesos apšvietė. Arklys buvo išėjęs labiau į priešingą kelio pusę, tai vairuotojas dar pristabdė, kad neatsimuštų. Matė žmonių veidus, tai buvo šita moteris ir tas vyras (parodo į kaltinamąjį J. P. ir liudytoją A. P.) ir juodu miegojo galvas surėmę. Asmeniškai vyro su moterimi nepažįsta, tik vairuotojas pasakė, kad čia (duomenys neskelbtini) važiuoja. Jis dar pasakė, kad jie, kaip ir visada, girti važiuoja ir kad tai ne pirmas kartas. Važiuojant daugiau arklių nebuvo sutikę. Nelijo, nesnigo, bet buvo tamsu. Pravažiuojant įvykio vietos nematė, nes buvo tamsu. Kai grįžo, brolį kaip tik nešė į kambarį. Tada ir sužinojo apie įvykį. Paskambino greitajai ir policijai (II tomas, b.l. 55-56, 57).

Liudytojas R. J. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad iš pradžių įvykio vietos nerado, kadangi važiavo link (duomenys neskelbtini) dešine kelio puse. Tik grįžtant atgal nuo (duomenys neskelbtini) ant kelio pamatė labai smulkių šukių. Šukės buvo nuo (duomenys neskelbtini) važiuojant dešinėje pusėje. Tada laukė oper. grupės. Tiksliai vietos nurodyti negali. Kai atvyko į įvykio vietą nukentėjusiojo jau nebuvo. Nebuvo ir motorolerio. Nieko nebuvo. Atsimena, kad buvo tamsus paros metas, o ar lijo, ar snigo, negali pasakyti, nes nepamena. Važiuojant link Šakių, šukės buvo prie kelio krašto metro ar pusmetrio bėgyje. Negali tiksliai atsakyti kaip šukės buvo išsimėčiusios. Šukės buvo labai smulkios, jas būtų reikėję su pincetu surinkti. Stambių šukių, kurias eitų paimti nebuvo. Vėliau pas J. P. rado už ūkinio vežimą, kurį apžiūrinėjo. Pašvietus iš tolo ant vežimo matėsi stikliukų, kurie galėjo būti veidrodžio ar lempos šukės. Matėsi, kad kažkas buvę. Šukių buvo ant medinių vežimo grindų. J. P. buvo išgėręs. Mano, kad įvykio vieta susijusi su šia byla, nes kitų susidūrimo vietų nurodytame tarpe, kad būtų šukių ar kažko kito, nerado (II tomas, b.l. 79-80).

Liudytojas V. S. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio vieta buvo kelyje (duomenys neskelbtini), kilometro tiksliai negali pasakyti, nes jau neatsimena. Rado šukių ant asfalto, lyg kraujo. Buvo gauta informacija, kad eismo įvykio kaltininkas lyg turėjo būti vadeliotojas, kad buvo arklys ir vežimas. Ieškojo vežimo. Rado jį (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) kaime. Namo numerio nepamena. Rado vežimą ir kiek pamena priekinėje kairėje vežimo pusėje buvo kažkokie pažeidimai, o pačiame vežime buvo šukių. Pažeidimai buvo tokie kaip nuo smūgio. Panašūs į autoįvykio kurį tyrė – kad motoroleris galėjo atsitrenkti į vežimą. Kaltinamąjį sunkiai prisikėlė, nes buvo visiškai girtas, be koordinacijos. Šukės tiek ant asfalto, tiek vežime buvo labai panašios. Dėl to šį pilietį parsivežė į Šakius – pagal vežimui padarytus sužalojimus (II tomas, b.l. 80-81).

Liudytojas A. J. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad tą parą budėjo oper. grupės sudėtyje, kai buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Ten nuvyko su V. S.. Įvykio vietoje buvo atvykę kelių policijos patruliai. Apžiūrėjo autoįvykio vietą. Jei nepainioja, buvo įbrėžta asfalte kažkuo ir lyg buvo kažkokių šukių fragmentų. Didesnių šukių nebuvo rasta, kadangi galėjo būti pervažiuotos kitų transporto priemonių. Negali pasakyti iš kur, bet tuo metu buvo gauta konkreti informacija, kad autoįvykyje galėjo dalyvauti vadeliotojas J. P.. Kažkas lyg buvo matę tuo laiku jį važiuojant link (duomenys neskelbtini). Nuvyko į jo namus. Rado vežimą. Arklys jau buvo iškinkytas. Apžiūrėjo vežimą, vėliau pavyko prisikelti patį savininką. Kadangi asmuo buvo išgėręs, jis sunkiai kėlėsi, negirdėjo kaip jie beldė. Nepamena kokius apgadinimus ant vežimo rado. Jei gerai pamena, tai lyg dvi šukes vežime rado. Jos nebuvo didelės, galimai ir veidrodėlio. Sunkiai prisimena, bet šukės buvo vežimo priekyje, tame korpuse kur sėdimos vietos. Kelkraštyje kairėje pusėje, važiuojant nuo Šakių link (duomenys neskelbtini) kaimo buvo keletas fragmentų, kur buvo galima tvirtinti, kad buvo važiuota arkliu. Pasagos įspaudimas buvo padarytas tikrai ne prieš parą, nes oro sąlygos ir pravažiuojančios transporto priemonės gali panaikinti įspaudimą. Pasagos įspaudimas nebuvo fiksuotas, nes tai nebuvo visiškai arti prie susidūrimo vietos ir tuo metu neatrodė, kad tai susiję su eismo įvykiu. Įspaudas buvo toliau nuo susidūrimo vietos ir tuo metu nebuvo galima teigti, kad tai gali būti susiję su autoįvykiu. Įspaudas buvo už 50 metrų nuo susidūrimo vietos. Tada labiau koncentravosi į tą vietą, kur buvo rėžis ir šukės. Asfalte rėžis galėjo būti nuo mopedo. Tai galėjo būti kojelės ar kažkokio šone esančio daikto įrėžimas (II tomas, b.l. 81-83).

Liudytoja R. G. 2011-12-05 teismo posėdžio metu parodė, kad tiriant įvykį detaliau apžiūrinėjo vežimą ir motorolerį. Vežimą apžiūrėjo vėliau, praėjus kažkiek laiko po įvykio. Tada buvo žiema, buvo sniego, o be to, konkrečiai nežiūrėjo ir neieškojo apgadinimų. Buvo svarbu aukščiai – aiškinantis ar vežimas galėjo sukelti apgadinimus ant motorolerio. Apžiūrint vežimą, atstumai buvo pamatuoti iki trijų metalinių konstrukcijų nuo žemės. Nuo žemės pamatavus motorolerio sugadinimus, kurie buvo prie lempos, nes lempa buvo išlaužta ir veidrodėlis nudaužtas, motorolerio sugadinimai idealiai atitiko su vežimo metalinių konstrukcijų aukščiu nuo žemės. Atrodė, kad tai yra būtent tos transporto priemonės, nes idealiai atitiko aukščiai. Ir metalinių konstrukcijų aukštis, kai yra išmušimai motoroleryje, buvo tiesiai į vidurį, ne aukščiau ir ne žemiau. Mano, kad būtent tas vežimas galėjo padaryti sugadinimus. Antrą kartą apžiūra buvo daroma kartu su arkliu. Nuotraukose labai gerai matosi, kad arklys yra gan siauras. Viena metalinė konstrukcija visiškai uždengia ratą ir baigiasi su juo. Kita metalinė konstrukcija, prie kurios tvirtinasi arklys, yra dar apie 20 cm. išsikišusi už rato ir už tos pirmos metalinės konstrukcijos apačioje. Viršutinė dalis taip pat išeina, kuri, jos manymu, galėjo atsitrenkti į veidrodėlį (II tomas, b.l. 83-84).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad apžiūrint eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, buvo nustatyta, jog įvykio vieta yra kelio (duomenys neskelbtini). Šioje vietoje kelio dangos plotis 6,60 m, kelio danga sausa, asfaltuota. Dešinėje kelio važiuojamojoje dalyje, žiūrint (duomenys neskelbtini) miestelio kryptimi, 2,30 m atstumu nuo asfalto krašto yra užfiksuoti 1,80 m ilgio rėžiai į asfalto dangą, kuriems pasibaigus ant kelio dangos rasta pribirusių smulkių nuolaužų ir šukių. Šios nuolaužos ir šukės taip pat yra 2.30 m atstumu nuo dešiniojo asfalto krašto. Taip pat rasta kraujo dėmių (I tomas, b. l. 2-5, 6, 7-8).

Iš transporto priemonės apžiūros protokolo matyti, kad 2010-09-14 buvo apžiūrėtas arklinis vežimas, kurio priekinėje dalyje, ant dugno buvo rasta ir užfiksuota smulkių veidrodžio šukių, jos buvo pastebėtos pašviečiant nešiojamu žibintu, nes apžiūra atlikta tamsiu paros metu. Taip pat buvo užfiksuota, jog priekinėje arklinio vežimo dalyje nebuvo jokių šviesą atspindinčių atšvaitų (I tomas, b.l. 9-10).

Iš arklinio vežimo apžiūros protokolo, foto nuotraukų matyti, kad 2010-09-14 23 val. 35 min. buvo atlikta medinio arklinio vežimo apžiūra, stovinčio J. P. priklausančios namų valdos teritorijoje. Jos metu užfiksuota, kad ant vežimo medinių bortų galinių briaunų yra rausvos spalvos atšvaitai, tačiau kairysis bortas yra paguldytas ant vežimo dugno, priekinėje vežimo dalyje buvo rasta 3 cm skersmens veidrodinė stiklo šukė bei dar viena smulkesnė, kurios buvo paimtos. Vežimo priekinėje dalyje jokių atšvaitų nebuvo rasta (I tomas, b.l. 11-14, 15, 16-17).

Iš motorolerio apžiūros protokolo, foto nuotraukų matyti, kad 2010-09-15 buvo atlikta mopedo CPI MARS apžiūra, kurios metu buvo užfiksuoti jo sugadinimai: sulankstyta priekinė vairo šakė, sudužęs priekinis šviesų žibintas, kairės pusės veidrodėlis, sulūžusi priekinio žibinto plastmasinė apdaila, šoninės plastmasinės apdailos, sulūžęs galinis dešinys posūkio žibintas (I tomas, b.l. 18-19, 20-21).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad J. P. 2010-09-15 00 val. 28 min. buvo nustatytas 1.38 promilių neblaivumo laipsnis (I tomas, b.l. 23).

Iš transporto priemonės dokumentų matyti, kad M. G. vairuotas mopedas CPI MARS buvo techniškai tvarkingas, registruotas, taip pat apdraustas (I tomas, b.l. 27, 28, 29).

Iš medinio arklinio vežimo papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrint vežimą buvo išmatuoti atstumai: vežimo priekyje esantis metalinis skersinis nuo žemės paviršiaus yra apie 60 cm; kairės pusės šoninių lentų atramų aukštis nuo žemės paviršiaus yra 1,25 m; labiausiai nuo vežimo dugno į šoną atsikišusi jo dalis yra metalinė šoninių lentų atrama, kuri iš už vežimo rato išsikiša 8 cm, o iš viso išsikiša 30 cm; metalinė konstrukcija, kurios pagalba sukinėjasi ratai į išorę išsikiša dar 13 cm, ši konstrukcija yra 58 cm aukštyje (I tomas, b.l. 31-34, 35, 36).

Iš motorolerio CPI MARS papildomos apžiūros protokolo matyti, kad papildomai apžiūrint šį motorolerį buvo išmatuoti atstumai: iki kairėje pusėje esančio žibinto yra apie 70,5 cm atstumas nuo žemės paviršiaus; sulaužyta plastiko apdaila yra 55 – 65 cm atstumas nuo žemės paviršiaus; motorolerio rankenos galinė dalis yra 1,04 m atstumu nuo žemės paviršiaus; veidrodėlis yra 1,20 – 1,29 m nuo žemės paviršiaus, o pagrindas kojoms pasidėti yra 34 cm atstumu nuo žemės paviršiaus (I tomas, b.l. 37-40, 41, 42-45, 91-92).

Iš stiklo šukių apžiūros protokolo, foto nuotraukų matyti, kad abi stiklo šukės, rastos ir paimtos 2010-09-14 medinio arklinio vežimo apžiūros metu yra veidrodinės. Abiejų stiklų kraštai nuskilę netolygiai, viena jų pusė yra padengta baltais su gelsvu atspalviu dažais, o kita pusė atspindi atvaizdą (b.l. 47-50, 51).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad M. G. 2011-01-06 pareigūnams pateikė sugadintą motorolerio CPI MARS kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, kuris buvo apžiūrėtas, nufotografuotas ir prijungtas prie baudžiamosios bylos (I tomas, b.l. 52, 53-56, 57, 58).

Iš specialisto išvados matyti, kad M. G. buvo nustatytas atviri kairio blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimai, muštinė žaizda pakaušyje. Sužalojimai kojoje padaryti kietu buku daiktu, paveikus kairę blauzdą, galimai iš priekio, o muštinė žaizda – paveikus pakaušį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti koks tai pagrindas, aplinkos daiktas, transporto priemonės dalis. Atviras blauzdikaulio lūžimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (I tomas, b.l. 69-70).

Iš ieškovo valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinio matyti, kad dėl M. G. Ligonių kasa patyrė 8 013,36 Lt išlaidų, kurias prašo priteisti iš atsakovo (I tomas, b.l. 79-80).

Iš nukentėjusiojo M. G. reiškiamo civilinio ieškinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. G. buvo pareiškęs 5 000 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, o teismo posėdžio metu parodė, kad ją mažina iki 4 400 Lt, kadangi 600 Lt kaltinamasis jam yra davęs. Neigia, jog kaltinamasis minėtą pinigų sumą jam skolino (I tomas, b.l. 95-96; II tomas, b.l. 2).

Iš arklinio vežimo ir pakinkyto arklio apžiūros protokolo matyti, kad pakinkytas arklys stovi maždaug per vežimo vidurį, jam iš šonų matyti išsikišusios metalinės konstrukcijos, skirtos mediniams vežimo kraštams laikyti, taip pat išsikišusi ir metalinė konstrukcija – branktas (I tomas, b.l. 145-148, 149-150).

Iš teismui pateikto popieriaus lapo matyti, kad M. G. savo ranka (šią aplinkybę pripažino) parašė, kad skolina iš J. P. 1 500 Lt, tačiau šis susitarimas nėra iki galo patvirtintas šalių parašais (II tomas, b.l. 42).

Iš ekspertizės akto matyti, kad atlikto tyrimo metu ekspertas nustatė, jog sprendžiant iš tyrimui pateikto veidrodėlio sugadinimų pobūdžio, veidrodėlio stiklo gaubtuvo galinė dalis, dėl tiesioginio su standžių riboto ploto objektu, buvo sulaužyta. Tyrimui pateiktų stiklo šukės vienoje pusėje yra padengtos šviesą atspindinčios medžiagos sluoksniu, visi paviršiai aplink šukes - dužimo metu susidarę atidalinimo paviršiai. Ekspertas neturėjo galimybės nustatyti veidrodėlio stiklo dydžio, formos, todėl negalėjo nustatyti ir to, ar pateiktos veidrodėlio stiklo šukės priklauso mopedo CPI MARS kairės pusės veidrodėliui. Ekspertas nustatė, kad vežimo priekyje esančio metalinio skersinio aukštis (apie 0,6 m) bei kairės pusės šonlentės atramų aukštis (apie 1,25 m) sutampa su mopedo išorinių sugadinimų išsidėstymu (apie 0,6 m aukštyje sulaužyta mopedo priekinė plastiko apdaila, o apie 1,25 m aukštyje - išorinis kairės pusės veidrodėlis). Mopedas griuvo ant kelio dangos ir, judėdamas iš kairės į dešinę bei sukdamasis prieš laikrodžio rodyklę, paliko įbrėžimus ant asfalto, kurie yra nutolę 2,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto. Eismo juostos, važiuoti link (duomenys neskelbtini), plotis yra 3,3 m (6,6 m / 2). Kadangi įbrėžimai tęsiasi kryptimi iš kairės į dešinę, o prieš nugriūdamas ant asfalto mopedas judėjo dar kairiau įbrėžimų, todėl padaryta išvada, kad mopedas, prieš griūdamas ant asfalto, judėjo ties kelio viduriu. Ekspertas nurodo, kad važiavimas mopedu arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio techniniu požiūriu buvo nepriimtinas, nesaugus ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, kad M. G. turėjo galimybę įvykio išvengti, tačiau jeigu M. G. kliudė būtent J. P. vežimą, tuomet vadeliotojo veiksmai – važiavimas tamsiu paros metu su tinkamai nepaženklintu vežimu, be liemenės važiavo važiuojamosios dalies viduriu, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui, sudarė sunkiai pastebimą kliūtį link jo artėjančio mopedo vairuotojui M. G. – techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (II tomas, b.l. 127-132).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusysis M. G. 2010 m. rugsėjo 14 d., apie 21 val. 15 min., kelio (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Šakių rajone, vairuodamas mopedą CPI MARS, (duomenys neskelbtini), 50 km/h greičiu bei prasilenkdamas su priešpriešais, tai yra nuo (duomenys neskelbtini) miestelio link (duomenys neskelbtini) kaimo važiuojančiomis transporto priemonėmis, nepastebėjo jo važiuojamojoje dalyje atsiradusios kliūties ir paties teigimu, atsimušė į priešais atvažiuojančio arklio traukiamo vežimo priekinę dalį – kairę koją susižalojo į metalines konstrukcijas ir atsimušė į vežimo priekinį ratą. Po to su mopedu krito ant kelio važiuojamosios dalies, į asfalto dangą susimušė galvą, dėl ko jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo J. P. teigimu, jis minėtą dieną bei panašiu laiku vadeliojo vežimą, tačiau teigia, kad jokio mopedo nepastebėjo ir į jo vadeliojamą arklį su vežimu niekas neatsitrenkė.

Teismas sutinka su eksperto nustatytomis aplinkybėmis, kurias patvirtina ir byloje surinkta medžiaga (eismo įvykio apžiūros protokolas, foto nuotraukos, schema), kad M. G. susidūrimas su kita transporto priemone (eismo dalyviu) įvyko M. G. važiuojant ties kelio viduriu, kadangi įbrėžimai, palikti mopedo ant kelio dangos yra nutolę 2,3 m atstumu nuo kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto (eismo juostos, važiuoti link (duomenys neskelbtini), plotis yra 3,3 m), tęsiasi kryptimi iš kairės į dešinę, o prieš nugriūdamas ant asfalto mopedas turėjo judėti dar kairiau įbrėžimų. Tai patvirtino ir nukentėjusiojo brolis A. G., kuris parodė, kad atvažiavęs į įvykio vietą brolį rado gulintį kelio viduryje. Nustatinėjant ar transporto priemone (eismo dalyviu) galėjo būti kaltinamojo J. P. vadeliojamas arklys su vežimu, teismas atsižvelgia ne tik į tą aplinkybę, jog minėtu laiku visgi J. P. su savo sutuoktine A. P. keliu (duomenys neskelbtini) važiavo, pravažiavo ir eismo įvykio vietą – (duomenys neskelbtini) kaimą, tačiau ir į tai, kad nukentėjusiojo teigimu, jis tikrai matė, jog atsimušė į arklio tempiamą vežimą, į tai, kad byloje nebuvo nustatyta jokių abejotinų aplinkybių, kad paminėtu keliu galėjo važiuoti koks nors kitas vadeliotojas – byloje apklausti liudytojais E. Ž. bei S. U. parodė, kad važiuodami iš karto po įvykio tuo pačiu keliu nebuvo sutikę jokių kitų vadeliotojų, tik J. P. bei pastarojo sutuoktinę, į tai, kad J. P. priklausančio vežimo priekyje esančio metalinio skersinio aukštis (apie 0,6 m) sutampa su mopedo išorinių sugadinimų išsidėstymu (apie 0,6 m aukštyje sulaužyta mopedo priekinė plastiko apdaila, į tai, kad vežimo metalinė konstrukcija, kurios pagalba sukinėjasi ratai į išorę išsikiša dar 13 cm, ši konstrukcija yra 58 cm aukštyje, o nukentėjusiojo kairės kojos padėtis panašiai ir buvo šiame aukštyje, nes mopedo pagrindas kojoms pasidėti yra 34 cm aukštyje nuo žemės paviršiaus, o koja buvo sužalota viduriniame trečdalyje, į liudytojų R. J. bei A. J. parodymus, kad apžiūrint tamsoje arklinį vežimą buvo matyti smulkios žibančios stiklo dalelės, o iš vežimo priekinės dalies paimtos dvi didesnės stiklo šukės. Nors šių stiklo šukių priklausomybės nustatyti neįmanoma, tačiau jos yra veidrodžio šukės, neturinčios gamyklinių briaunų, visi paviršiai aplink šukes - dužimo metu susidarę atidalinimo paviršiai, į tai, kad buvo apgadintas būtent kairės pusės mopedo galinio vaizdo veidrodėlis, tai yra jis buvo sudaužytas. Netikėti liudytojų parodymais, kurie yra nuoseklūs, patvirtinantys pirmiau nustatytas aplinkybes, teismas neturi jokio pagrindo, jų suinteresuotumas byloje nėra įrodytas. Kaltinamasis J. P. nepateikė jokių įtikinamų paaiškinimų kaip jo vežimo priekinėje dalyje, kur ir įvyko smūgis, atsirado veidrodžio šukės.

Ekspertas nurodo, kad jei mopedas kliudė priešpriešiais važiavusio vežimo priekinę kairę pusę, tai yra mopedui kairės pusės veidrodėliu kliudžius vežimo kairės pusės šonlentės priekinę atramą, jos viršų, mopedo priekinė kairė pusė buvo ženkliai kairiau vežimo atramos ir tuo pat metu mopedas priekine dalimi negalėjo kliudyti vežimo priekyje esančio metalinio skersinio kairės pusės. Arba nagrinėjant kitą situaciją, mopedui priekine kaire puse kliudžius vežimo priekyje esančio metalinio skersinio kairę pusę, mopedo kairysis veidrodėlis buvo ženkliai dešiniau minėto metalinio skersinio kairio krašto ir negalėjo apie 1,25 m aukštyje mopedas kairiu veidrodėliu kliudyti vežimo kairės pusės šonlentės priekinę atramą (II tomas, b.l. 130). Teismas nesutinka su eksperto teigimu, kad minimos aplinkybės buvo nustatytos, kadangi nei nukentėjusysis M. G. neparodė, nei tyrimo metu buvo nustatyta, jog mopedo kairės pusės veidrodėlis kliudė būtent vežimo kairės pusės šonlentės priekinę atramą ir tuo pat metu priekine kaire puse kliudė vežimo priekyje esančio metalinio skersinio kairę pusę. M. G. parodė, kad jis kairę koją susižalojo į metalines konstrukcijas ir atsimušė į arklinio vežimo priekinį ratą. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad veidrodėlis būtinai buvo apgadintas jam atsimušus į vežimo kairės pusės šonlentės priekinę atramą.

Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatytų ir pirmiau aptartų aplinkybių pagrindu daro išvadą, kad tiriamo įvykio metu nukentėjusysis M. G. atsitrenkė būtent į J. P. vadeliojamą arklinį vežimą. Taip pat nustatyta, kad J. P. vežimą vadeliojo būdamas išgėręs alkoholinių gėrimų – alaus. To neneigė nei pats kaltinamasis.

Nors ekspertizės išvadoje konstatuota, kad mopedo vairuotojo M. G. veiksmai – važiavimas mopedu arčiau kelio važiuojamosios dalies vidurio techniniu požiūriu nepriimtinas, nesaugus ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, kad M. G. turėjo galimybę išvengti susidūrimo, tačiau tai nebuvo šio eismo įvykio kilimo sąlyga. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad J. P. vadeliojamas vežimas tamsiu paros metu buvo tinkamai nepaženklintas, J. P. vežimu važiavo be liemenės, važiavo važiuojamosios dalies viduriu ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 73, 75 punktų reikalavimus, tai yra vežimą vadeliojo būdamas neblaivus, vežimą vadeliojo ne dešiniuoju kelkraščiu, kadangi kelkraštis šioje kelio atkarpoje yra, taip pat vadeliodamas vežimą tamsiu paros metu ant kurio nebuvo pritaisyti žibintai, neturėjo privalomų žibintų, taip pat nedėvėjo ryškiaspalvių liemenių su šviesą atspindinčiais elementais. Šie kaltinamojo J. P. padaryti KET pažeidimai buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. J. P. kaltė pažeidus kelių eismo saugumo taisykles vadeliojant vežimą ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata, pilnai įrodyta, jo veiksmų kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. yra teisinga.

J. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo kaltinamas dar ir tuo, kad sukėlęs sukėlė pavojų ir turėjo pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu – M. G., tačiau jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio gyvybei, turėjo galimybę suteikti jam pagalbą, tačiau iš įvykio vietos pasišalino palikdamas sužalotą M. G. gulintį ant važiuojamosios dalies, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str. (II tomas, b.l. 22).

Lietuvos Respublikos BK 144 str. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t.y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. P. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas M. G., šiam nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau paties J. P. teigimu, jis nematė jokio į jo vadeliojamą vežimą atsimušusio motorolerio. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. U. parodė, kad (duomenys neskelbtini) vežime sėdėjo susiglaudę, galimai miegojo, o ir nukentėjusysis neparodė, kad kaltinamasis po įvykio būtų ką nors sakę, kitaip sureagavęs, nors iš karto po susidūrimo parkritęs ant kelio pasižiūrėjo į nuvažiuojančio vežimo pusę, kuris visgi juda negreitai. Bylos duomenimis, daryti kategorišką išvadą, jog J. P. nuvažiuodamas iš įvykio vietos tai darė sąmoningai, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, neturi pagrindo. Juo labiau, kad po įvykio, praėjus kelioms valandoms laiko, J. P. buvo nustatytas girtumas, pareigūnų teigimu, jie su kaltinamuoju sunkiai susišnekėjo, o įrodymų, kad kaltinamasis alkoholį galėjo vartoti ir po įvykio, byloje nėra pateikta. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamasis J. P. dėl savo būklės – neblaivumo nesuvokė padaręs eismo įvykio, nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. numatyti padariniai. Byloje nėra surinkta kitokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą. Įvertinus kaltinamąjį J. P. kaltinančius bei teisinančius įrodymus, J. P. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuos Respublikos BK 144 str. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo elgesys, teismas tai pripažįsta kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kitų kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustato, kadangi net ir duodamas nukentėjusiajam 600 Lt, jis juos įvardina ne kaip žalos atlyginimą, o kaip skolą (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.); kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p).

Kaltinamajam J. P. jokia kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant kaltinamajam J. P. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas apysunkis, į kaltės formą ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, nukentėjo vienas asmuo, kuriam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis J. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeisimus nebaustas, yra pensinio amžiaus, turi sveikatos problemų, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Esant šioms aplinkybėms kaltinamajam J. P. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis; esant pakankamam pagrindui manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str. – bausmės vykdymo atidėjimas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei įpareigojimą vežimo nevadelioti pagrindiniu keliu Lukšiai - Gerdžiūnai – Kriūkai (Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 10 p., 3 d.).

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis M. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu palaikė 4 400 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš kaltinamojo J. P..

Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis M. G. dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kadangi dėl sužalotos kojos jam buvo atliekamos dvi operacijos, sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, sužalota taip pat ir galva, tačiau nėra byloje duomenų, kad patirti sužalojimai turės įtakos neigiamos įtakos nukentėjusiojo tolimesniam pilnaverčiam gyvenimui. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kad nukentėjusiojo veiksmai – kelių eismo taisyklių pažeidimas, nevažiuojant kuo arčiau važiuojamosios dalies krašto, nesumažinant greičio, rodo, kad M. G. nebuvo pakankamai atsargus. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis yra pensinio amžiaus, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio, kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 2 000 Lt iki 10 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros – 4 400 litų suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam M. G. iš kaltinamojo J. P..

Civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa prie SAM pareiškė 8 013,36 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, patirtą dėl M. G. gydymo (I tomas, b.l. 79-80).

Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 8 013,36 Lt dydžio civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamojo.

Dėl daiktinių įrodymų.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi veidrodžio šukės, paliktinos prie baudžiamosios bylos, o mopedo galinio vaizdo veidrodėlis – nesant nukentėjusiojo prašymo šį grąžinti, sunaikintinas (Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. ir nuteisti laivės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirti kaltinamajam J. P. baudžiamojo poveikio priemonę – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vežimo nevadelioti pagrindiniu keliu Lukšiai - Gerdžiūnai – Kriūkai.

J. P. išteisinti dėl to, kad po 2010-09-14 padaryto eismo įvykio be pagalbos paliko nukentėjusį asmenį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 144 str., požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam J. P. kardomosios priemonės neskirti.

Civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

Priteisti iš kaltinamojo J. P. keturis tūkstančius keturis šimius litų (4 400 Lt) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui M. G..

Priteisti iš kaltinamojo J. P. aštuonis tūkstančius trylika litų 36 ct (8 013,36 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi veidrodžio šukes palikti prie baudžiamosios bylos, o galinio vaizdo veidrodėlį – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.