Šiaulių apygardos teismo nutartis

2013-10-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-300-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-23
Bylos Nr.
1A-861-300-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vidmantas Mylė (pirm.), Zigmas Kavaliauskas, Raimundas Jurgaitis
Nuteistasis
L. L., J. C., L. B., D. M.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-861-300/2013Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00235-2008-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2.1.; 1.2.14.10.; 2.4.7. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vidmanto Mylės,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Zigmo Kavaliausko,sekretoriaujant Vilmai Armalytei,dalyvaujant prokurorei L. M.,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. L. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo L. L. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskiros bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 7 punktu, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir nuteistasis įpareigotas pradėti dirbti ir neišeiti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nusikalstamos veikos Raseinių rajone (duomenys neskelbtini).) – išteisintas nesurinkus įrodymų.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti J. C., L. B. ir D. M., tačiau dėl jų nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

L. L. nuteistas už tai, kad 2009-05-16, apie 2 val. 40 min., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su D. M. ir L. B., vandališkais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pagaliu sulaužė R. M. priklausančio buto duris, apgadino kieme stovėjusius automobilius: S. Š. priklausantį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bei J. S. priklausantį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009-05-16, apie 2 val. 40 min., Raseinių r., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje su D. M. ir L. B., tyčia, daužydami pagaliais, apgadino kieme prie daugiabučių namų. stovėjusius automobilius: S. Š. priklausantį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) išplėšė du 50 Lt vertės automobilio žibintus, apgadino J. S. priklausantį „VW Golf“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) išlaužė automobilio kairės pusės priekinį žibintą ir aplankstė variklio dangtį, tuo padarė 700 Lt turtinę žalą, iš viso sugadino bendros 1050 Lt vertės turto, padarydamas turtinę žalą.

L. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2008-05-17, apie 16 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje – aikštėje, prie parduotuvės, veikdamas bendrininkų grupėje su J. C. ir A. K., šaudė dujiniu pistoletu, sudavė nenustatytą skaičių smūgių P. B. ir T. B. į įvairias kūno vietas, sulaužė T. B. 440 litų vertės akinius, taip, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad 2008-05-17, apie 16 val., Raseinių r., (duomenys neskelbtini), aikštėje, prieš parduotuvę, veikdamas bendrininkų grupėje su J. C., iš chuliganiškų paskatų ne mažiau kaip keturis kartus sudavė D. B., padarydamas jam dvigubą apatinio žandikaulio lūžimą, tuo sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis L. L. prašo pakeisti Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės paskyrimo.

Skunde nurodo, kad teismas ne visiškai teisingai įvertino jo prisipažinimą kaip dalinį, kadangi, apelianto teigimu, apie nusikalstamą veiką, įvykdytą (duomenys neskelbtini) 2009-05-16, jis davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, o kadangi nusikaltimo (duomenys neskelbtini) nepadarė, todėl ir kaltu neprisipažino. Be to, nurodo ir tai, kad teismas, motyvuojamoje dalyje pasisakydamas apie jo asmenybę, nurodė, kad jis teisiamas antrą kartą, nors, pasak nuteistojo, jis nusikalstamos veikos padarymo metu, tai yra 2009-05-16, nebuvo teistas (2010-07-16 Raseinių rajono apylinkės teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir 178 str. 1 d., vadovaujantis BK 38 str.), todėl teigia, kad šis 2010-07-16 nuosprendis negali turėti įtakos vertinant jo padarytas nusikalstamas veikas 2009 m. gegužės 16 d. Todėl apeliantas mano, kad nusikaltimo padarymo dieną jis buvo neteistas. Taip pat nurodo, kad jo nusikalstamos veikos bendrininkams – D. M. ir L. B. teismas paskyrė daug švelnesnę bausmės rūšį – baudą. Teigia, kad teismas, priimdamas nuosprendį, privalo vadovautis BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tai yra atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Šiuo atveju, nuteistojo teigimu, nuosprendyje nėra motyvuota, kodėl jam skirta griežtesnė bausmės rūšis nei kitiems bendrininkams, kadangi jis, pažeidęs bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, nevykdydamas teismo skirtų įpareigojimų, rizikuoja būti pasiųstas atlikti vienerių metų bausmę į pataisos namus. Apibendrindamas tai, kas paminėta, mano, kad teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde kaltės dėl jo padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu, kaip galima suprasti iš skundo turinio, prašo sušvelninti jam skirtą bausmę, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. L. bausmes, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes L. L., įvertino visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes pagal BK 54 straipsnio 2 dalį. Būtent nagrinėjamoje byloje bausmės skyrimą teismas motyvavo, nurodydamas, kad atsižvelgia į tai, kad L. L. teisiamas antrą kartą, padarė du nesunkius nusikaltimus, baustas administracine tvarka, seniūnijos charakterizuojamas neutraliai, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad atlygino nukentėjusiems žalą dėl turto sugadinimo, nustatė ir dvi pastarojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Remdamasis šiomis bausmės skyrimui reikšmingomis aplinkybėmis, apylinkės teismas L. L. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį paskyrė atitinkamai laisvės atėmimo 9 mėnesiams ir laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausmes. Pagal įstatyme įtvirtintas sankcijas (BK 284 straipsnio 1 dalis – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų ir BK 187 straipsnio 1 dalį – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki 2 metų), matyti, kad, nors teismas ir paskyrė apeliantui griežčiausias iš jo padarytų nusikalstamų veikų sankcijose numatytas alternatyvias bausmes – laisvės atėmimą, tačiau laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatė mažesnius, nei sankcijose numatyti vidurkiai, arčiau minimalios ribos, bei atsižvelgdamas į tai, kad jis atlygino nusikalstamų veiksmų padarytą žalą, gailisi, sprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti be realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, vadovaudamasis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėjo jam skirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs prieš tai nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismas, pagrįstai, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, paskyrė L. L. laisvės atėmimo bausmes ir atidėjo jos vykdymą. Be to, nuteistajam apylinkės teismo nuosprendžiu skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams – yra mažesnė nei straipsnio sankcijoje net už vieną iš jo padarytų nusikalstamų veikų numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį, todėl dar ir dėl to nuteistajam paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar jas švelninti nėra pagrindo. Priešingai, kolegijos vertinimu, nuteistajam skirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė, atitinka tiek nuteistojo padarytas nusikaltimas, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus.

Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad teismas ne visiškai teisingai įvertino jo prisipažinimą kaip dalinį, kadangi apie nusikalstamą veiką, įvykdytą (duomenys neskelbtini) 2009-05-16, jis davė išsamius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu L. L. kaltės dėl automobilių sugadinimo nepripažino, nurodė, kad automobilius pagaliu trankė D. M. (2 t., 113–114, 121–122, 132 b. l.), o teisminio nagrinėjimo metu jau teigė, kad automobilio dangtį su pagaliu sudaužė netyčia (4 t., 138–139 b. l.), sprendžia, kad L. L., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus, siekė sušvelninti savo atliktų neteisėtų veikų apimtį, todėl jo apeliaciniame skunde nurodomas prisipažinimas laikytinas deklaratyviu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytu teiginiu, kad nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis įvykdė būdamas neteistas, kadangi Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, kaltininkui ir nukentėjusiems susitaikius, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, buvo priimtas 2010 m. liepos 16 d., taigi po jo 2009 m. gegužės 16 d. įvykdytų nusikalstamų veikų. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu iš tikrųjų buvo teisiamas antrą kartą, todėl ši aplinkybė pagrįstai įvertinta kaip nuteistąjį asmenį apibūdinantis, ir jį charakterizuojantis duomuo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad tokia situacija neduoda pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pasunkinęs nuteistojo teisinę padėtį, todėl ši aplinkybė nelaikytina baudžiamojo įstatymo pažeidimu.

Kita nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jo nusikalstamos veikos bendrininkams – D. M. ir L. B. teismas paskyrė ženkliai švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda ir pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Drauge pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija, o kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą, atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą bausmę. Todėl vien nuteistojo noras palengvinti savo teisinę padėtį, esant duomenų apie apelianto polinkį daryti nusikalstamas veikas, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tai, kad apelianto asmenybės ir byloje nustatytų aplinkybių teismas neįvertino taip, kaip to norėtų nuteistasis, dar nereiškia, jog į jas nebuvo atsižvelgta.

Skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad kitos rūšies bausmės, nei terminuotas laisvės atėmimas, kurio vykdymas nuteistajam atidėtas, paskyrimas, nepakeis L. L. teisei priešingo elgesio, ir konstatuoja, kad L. L. paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė yra ne per griežtos, atitinka protingumo, teisingumo, proporcingumo principus. Kartu pastebėtina, kad vien tik simbolinės nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik kad bausmės paskirties bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Tad, įvertinęs byloje surinktus duomenis, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. birželio 13 d. nuosprendį, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių skundžiamas apylinkės teismo procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu, o nuteistojo L. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo L. L. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vidmantas MylėTeisėjai Raimundas JurgaitisZigmas Kavaliauskas