- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- 1S-173-1020/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018 m. kovo 19 d. nutarimo netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (toliau – nutarimas),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 7-8 punktus ir 253 straipsnio 1 dalį – subendrinta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės atlikimo pradžia 2012 m. sausio 18 d., bausmės pabaiga - 2020 m. sausio 18 d. Neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo metu – 1 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Komisijai nutarus netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis šį sprendimą apskundė apylinkės teismui. 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi teismas atmetė nuteistojo skundą ir paliko galioti komisijos nutarimą. Teismas, įvertinęs jam pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, gan aukštą nustatytą jo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, socialinės reabilitacijos programų neužbaigtumą, kitus jį charakterizuojančius duomenis, gan didelę neatliktos bausmės dalį bei siekiamus paskirtos bausmės tikslus, konstatavo, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai A. P. atžvilgiu jau yra pasiekti ir kad jis paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį A. P. apskundė apygardos teismui, prašydamas taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, teismas nutartyje labiau sureikšmino jo praeitį, o ne aplinkybių visumą, kurios jį teigiamai charakterizuoja šiuo metu. A. P. nurodo, kad bausmės atlikimo metu jis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau to, neaišku kodėl, teismui ir komisijai nepakako. Nuteistasis akcentuoja, jog nors 23 kartus yra pažeidęs režimo taisykles, nė viena iš šių nuobaudų negalioja, ir kaip svarbiausi turėtų būti vertinami socialinės reabilitacijos pasiekti rezultatai. Teismas ir komisija neįvertino to, kad jo nusikalstamo elgesio rizika per paskutinį laikotarpį sumažėjo net 8 balais, o tai yra labai daug. Jis turi šeimą, išėjęs į laisvę turėtų darbo ir gyvenamąją vietas, o ir pataisos įstaigoje jis net 2 kartus kreipėsi dėl darbo, tačiau jo negavo. Nurodydamas nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas nuteistasis teigia, jog jis yra diskriminuojamas. Be to, teismas nuspręsdamas jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo vadovavosi ne Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsniu, o bausmės tikslais – kitaip tariant, teismas sprendimą jo nepaleisti lygtinai parėmė išimtinai nubaudimo, o ne pvz. teisingumo ir pataisymo tikslais. Pasak nuteistojo, jam nesuteikiama galimybė įrodyti tai, jog jis nori gyventi dorą ir sąžiningą gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. P. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.
Aukštesnysis teismas pažymi, jog A. P. socialinio tyrimo išvadoje (asmens bylos t. 1, b. l. 68-72) konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 85 balais. Visgi pažymėtina, jog didesnę dalį, t. y. net 45 balų, pakartotinio A. P. nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys A. P. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti darbinė patirtis, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos, neigiamų nuostatų mažėjimas, gyvenimo būdo keitimas, palaikanti, stabilizuojanti artimiausia aplinka (asmens bylos t. 1, b. l. 72). Išvadoje taip pat pažymima, kad nuteistasis komisijos įpareigotas buvo pradėjęs konsultuotis su įstaigos psichologe, tačiau dėl objektyvių, o vėliau ir subjektyvių priežasčių neatnaujino psichologinių konsultacijų, nepasinaudojo galimybe lankytis psichokorekcinėje bendravimo grupėje. Nors ir pastebimi teigiami pokyčiai, nuteistojo mąstymas visgi pasižymi ir egocentriškumu, savistabos įgūdžių stoka, išlieka elgesio bei veiksmų apsvarstymo, planavimo, problemų atpažinimo, kitų požiūrio supratimo sunkumai; jis vis dar sunkiai prisiima atsakomybę už savo elgesį, ypač nusikalstamą, linkęs šią atsakomybę atiduoti kitiems ir aplinkybėms. Nuteistasis turi ir mąstymo bei požiūrio lankstumo problemų, jam sunku atpažinti kylančias problemas, jam būdingi problemų sprendimo būdai yra riboti, prastas neigiamų pasekmių įvertinimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką (asmens bylos t. 1, b. l. 70).
Jau aptartos socialinio tyrimo išvados kontekste tiek komisijos, tiek teismo sprendimai netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš socialinio tyrimo išvados, teisėjų kolegija negali konstatuoti, jog pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pirmiausia tokia išvada darytina dėl to, kad pakartotinė A. P. nusikalstamo elgesio rizika yra ne tik vidutinė, tačiau artimesnė ne žemos, o aukštos rizikos balui. Įvertinus tai, kad didesnę ir žymią dalį A. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų sudaro būtent dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis gali koreguoti, šiuo metu nuteistąjį paleidus lygtinai būtų rizikuojama, jog būdamas laisvėje asmuo vėl veiks neteisėtai. Šiuo metu nuteistojo A. P. lygtinis paleidimas būtų per ankstyvas ir net potencialiai žalingas ne tik visuomenei, tačiau ir pačiam nuteistajam, kurio pirminiai teigiamo elgesio pokyčiai konstatuoti tiek komisijos, tiek apylinkės teismo.
Apygardos teismo vertinimu, asmeniui, kurio padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas vis sunkėjo (iki tol daręs nusikalstamas veikas nuosavybei, jis padarė ir nusikaltimą seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui bei galiausiai sunkų sveikatos sutrikdymą), kuris net po jo atžvilgiu 2 kartus pritaikytos amnestijos ir toliau veikė neteisėtai – turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Minėtų argumentų kontekste teismas pabrėžia, jog jokie, tarp jų ir nuteistojo minėti, tarptautiniai teisės aktai ar rekomendacijos neįpareigoja teismo taikyti lygtinio paleidimo ir pasitikėti nuteistuoju, jei jis dėl ankstesnių teistumų ir net po taikytos amnestijos, būdamas laisvėje vėl darė nusikalstamas veikas. Kaip jau minėta, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, o pažanga ją mažinant vis dar yra nepakankama išvadai, jog nuteistasis jau šiuo metu nekeldamas grėsmės visuomenei gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo A. P. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.