Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Jurgio Kiškio,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo E. M. (toliau – E. M.) gynėjo advokato Dainiaus Gudo (toliau – D. Gudas) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiajame skyriuje (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam E. M.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. M. bausmę atlieka pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2021 m. rugpjūčio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo E. M. gynėjo advokato D. Gudo skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien tik šių formalių pagrindų, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Kaip nustatyta aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo E. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 23 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant ir į tai, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, būtina įvertinti ir E. M. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. M. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2019 m. kovo 22 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, keturis kartus skatintas, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare darbininku vienetininku, yra atlyginęs priteistą civilinį ieškinį, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, lygtinio paleidimo atveju turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama E. M. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Juo labiau, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kurios metu nuteisto asmens atžvilgiu ir toliau taikomi tam tikri ribojimai, kurių nuoseklus laikymasis yra būtinas tinkamam bausmės tikslų įgyvendinimui.

10. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas E. M. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – mąstymas ir elgesys (viso aštuoni svertiniai taškai, iš kurių trys taškai gali mažėti, atsižvelgiant į nusikaltimų pobūdį bei kitas aplinkybes). Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus E. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų jau pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, priešingai nei tai teigiama skunde, teisinio pagrindo nėra.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka už vieno sunkaus nusikaltimo įvykdymą. Nors laisvės atėmimo bausmę jis atlieka pirmą kartą, tačiau tai, įvertinus jo padaryto nusikaltimo pobūdį, įvykdymo aplinkybes bei tikslus ir motyvus, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina. Juo labiau, kad nusikaltimas buvo įvykdytas jam esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, o tai neabejotinai didina tiek nuteistojo padaryto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (nuteistojo padarytas nusikaltimas, jo įvykdymo aplinkybės) ir negali būti laikoma pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą, nes tai jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę, tačiau ši aplinkybė, tiek kiek tai atskleidžia E. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

12. Kaip jau minėta, E. M. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų ji įvertinta 23 balais, iš kurių 12 balų, sudaro statiniai veiksniai, t. y. tokie, kurių nuteistasis savo teigiamu elgesiu jau negali įtakoti ir sumažinti, tačiau likę dinaminiai veiksniai gali kisti. Taigi, akivaizdu, jog nuteistasis vis dar turi realias galimybes sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Ir nors analizuojamu atveju už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje E. M. buvo kelis kartus skatintas, drausminių nuobaudų neturi, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo trukmę (nuo 2018 m. vasario 22 d.), vienareikšmiškai teigti, kad tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Juo labiau, kad nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai nagrinėjamu atveju tik parodo, jog nuteistasis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

13. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai abejoti tuo, jog E. M. yra pasiryžęs ir pasiruošęs savo elgesį koreguoti laisvėje bei nenusikalsti. Vertinant nuteistojo požiūrį bei elgesio pokyčius yra svarbu įvertinti jo santykį su padaryta nusikalstama veika. Kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog bylos nagrinėjimo metu nuteistasis kaltės nepripažino. Nors šiuo metu kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, tačiau yra linkęs ieškoti savo elgesį pateisinančių aplinkybių, kaltina nukentėjusiąją, jog ieškojo finansinės naudos, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog net ir šiuo metu E. M. negeba prisiimti atsakomybės už savo padarytus neteisėtus veiksmus, nevertina savo veiksmų kritiškai. Visa tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, todėl jau vien ši aplinkybė rodo, jog pataisos procesas nuteistajam iki šiol yra nepakankamas ir jis turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje.

14. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl E. M. teigiamos darbinės veiklos, jo galimybės (lygtinio paleidimo taikymo atveju), įsidarbinti UAB „Altmeda“ vadybininku, kas, nuteistojo gynėjo įsitikinimu, neabejotinai padės nuteistajam lygtinio paleidimo atveju tinkamai resocializuotis ir adaptuotis visuomenėje. Apygardos teismas pažymi, jog nuteistasis iki nusikalstamos veikos, už kurią šiuo metu atlieka bausmę, padarymo taip pat turėjo šeimą (gyveno su tėvais), nors ir nepastoviai, bet buvo dirbęs, mokėsi, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė, todėl pagrindo teigti, jog minima aplinkybė bus pakankamas veiksnys, garantuojantis, jog nuteistasis išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra.

15. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Marijampolės rajono apylinkės teismui 2012 m. liepos 10 d. priėmus nuosprendį, nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo E. M. pasislėpė, 2014 m. kovo 13 d. jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis (Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys). Toks nuteistojo elgesys skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai teigti, jog jis kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų, nesistengė pasitaisyti, siekė išvengti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

16. Nors nuteistojo gynėjo advokato D. Gudo teigimu, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą turėjo vadovautis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec (2003), pagal kurią lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog skunde minima rekomendacija yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, kuris nepakeičia įstatymuose nustatytų reikalavimų, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vadovaujamasi Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, numatančiais aiškias lygtinio paleidimo taikymo sąlygas ir kriterijus, kuriuos turi atitikti nuteistieji.

17. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjo advokato Dainiaus Gudo skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. balandžio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.