- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-458/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-2033-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Elena Vainienė (pirm.), Regina Gaudutienė, Viktoras Kažys
- Advokatai
- Anatolijus Svila
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad jis per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą ir nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y. jis 2011 m. balandžio 19 d., apie 23.45 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Neringos užkardos Nidos pasienio kontrolės punktą, esantį Smiltynės pl. 2, Neringos m., vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, vairuodamas automobilį „Dodge Grand Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio salone gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus - gintarinius suvenyrus ir karolius (iš viso 19 vnt.), kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius yra 49 979,60 Lt ir nepateikė jų muitinės kontrolei.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu A. Š. pagal BK 199 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad gintaro dirbinius įsigijo ir gabeno Kinijos piliečiai, kuriuos ir jų bagažą savo automobiliu iš Kaliningrado srities į Lietuvą vežė A. Š. Teismas nurodė, kad A. Š. baudžiamoji atsakomybė gali kilti tik tada, jei jis, žinodamas, kad Kinijos piliečiai yra įsigiję ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena didelės vertės gintaro dirbinių, tyčia nuslėpė tai nuo muitinės ir pasienio pareigūnų. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad A. Š. būtų dalyvavęs supakuojant pirkinius bei išrašant už juos sąskaitą, kad atsinešę į automobilį gintaro dirbinius Kinijos piliečiai būtų parodę juos A. Š., ar būtų pasakę įsigytų gintaro dirbinių vertę. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tik įrodymais, vien tik spėjimais, kad kaltinamasis turėjo ar galėjo numanyti Kinijos piliečių gabenamų pirkinių kainą, apkaltinamasis nuosprendis negali būti paremtas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų duomenų visumą, konstatavo, kad A. Š. turi būti išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių.
Šalies argumentai
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniu skundu prašo minėtą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: A. Š. pripažinti kaltu pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 140 MGL (18 200 Lt) dydžio baudą. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką - vieną parą, ir nustatyti A. Š. galutinę bausmę - 138 MGL (17 940 Lt) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti automobilį „Dodge Grand Caravan“ bei 19 gintaro dirbinių kaip nusikalstamos veikos rezultatą.
Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, kai kurių įrodymų visiškai nevertino ir nepagrįstai A. Š. išteisino pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismas A. Š. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes byloje yra pakankami duomenų, patvirtinančių, kad jis, vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką žinojo, kad savo automobiliu gabena gintaro dirbinius, žinojo, kad juos būtina pateikti muitinės kontrolei, tačiau tyčia to nepadarė. Tikslus kontrabanda gabenamų prekių vertės nežinojimas, nepanaikina atsakomybės, pakanka to, kad asmuo, darydamas veiką suvoktų, jog jo gabenamų per sieną daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra neteisėtas ir to norėtų. Pagal susiformavusią teismų praktiką asmenys, dalyvaudami kartu su kitais asmenimis gabenant per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabanda įvairias prekes, atlikdami pagalbinį vaidmenį yra pripažįstami kaltais dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ir tuo atveju, kai kontrabanda pergabentų daiktų vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nors tokie asmenys patys tiesiogiai daiktų per sieną negabena ir veikos darymo metu tiksliai nežino tokių daiktų kiekio ir jų muitinės vertės.
Pirmosios instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas rėmėsi vienais A. Š. parodymais, o kitus nemotyvuotai atmetė. A. Š. parodymai dėl tam tikrų tyrimui reikšmingų aplinkybių nuo pat tyrimo pradžios buvo nenuoseklūs, prieštaringi ir keičiami. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad A. Š. parodymai dėl to, kaip vyko prekių tikrinimas pasienio kontrolės poste, neatitinka tikrovės. Pasienio kontrolės poste esančių vaizdo kamerų įrašas akivaizdžiai patvirtina, kad priešingai nei teigė A. Š., jis jokio ekologinio mokesčio sumokėti nebuvo nuėjęs, o viso patikrinimo metu buvo šalia automobilio ir pareigūnų, atlikusių patikrinimą. Tai patvirtino pareigūnai, atlikę automobilio patikrinimą. A. Š. iš dalies skirtingai nurodė ir savo buvimo parduotuvėje aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu jis tvirtino, jog buvo parduotuvėje su kitais asmenimis, o į lauką išeidavo parūkyti, o teisme jau tvirtino, kad laukė automobilyje kol Taivano piliečiai išsirinks prekes, o į parduotuvę buvo užėjęs trumpam, norėdamas įspėti, jog automobilį pastatė kitoje vietoje. Mano, kad taip A. Š. norėjo įtikinti, kad parduotuvėje buvo tik trumpą laiką ir beveik nieko nežino kas ten vyko. Tačiau tokie A. Š. teiginiai paneigti jo paties pirminiais parodymais, kuriuose jis parodė, kad ne tik kad buvo užėjęs į parduotuvę, bet būdamas joje apžiūrinėjo ir parduodamų daiktų kainas, įsidėmėjo, jog parduotuvėje gintarinių dirbinių kainos buvo kone dvigubai didesnės nei Lietuvoje. Apelianto manymu, ši aplinkybė yra svarbi, nes ji patvirtina, kad A. Š. gerai orientavosi gintarinių dirbinių kainose, žinojo už kokią kainą jie parduodami Lietuvoje bei Rusijoje, o tai patvirtina, kad jis suvokė, jog Taivano piliečių įsigyti ir per sieną gabenami gintariniai dirbiniai yra gana brangūs ir leido jam orientuotis, kad per sieną jo gabenamų daiktų vertė yra gana didelė. Atlikus išteisintojo automobilio apžiūrą, jo salone buvo rasta rankinė, kurioje rasti trys kvitai, kuriuose nurodyta 2011-04-19 data ir išdavusi įstaiga - juvelyrikos salonas (duomenys neskelbtini), nurodyti 17 prekių pavadinimai ir jų kaina su pritaikyta nuolaida, kuri yra 586 420 rublių. Apelianto manymu, A. Š. parodymai teisme dėl šių kvitų atsiradimo jo rankinėje aplinkybių neatitinka tikrovės ir prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms. A. Š. negalėjo kvitų rasti savo automobilyje po to, kai pareigūnai automobilyje rado nedeklaruotus gintaro dirbinius, nes jis 2012-04-19 23.45 val. buvo laikinai sulaikytas ir negalėjo miegoti automobilyje, o turėdamas tokius kvitus, neabejotinai turėjo suprasti ir žinoti kokius daiktus perka kiti kartu su juo automobiliu važiavę asmenys bei kokia įsigytų ir per sieną gabentų dirbinių vertė. Taip pat rankinėje buvo rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai, t. y. sutartys, tarptautinio mokėjimo nurodymai ir kiti dokumentai susiję su gintaro gaminių pirkimu - pardavimu, gabenimu ir pinigų apmokėjimu, kurie apelianto manymu, patvirtina, jog tą pačią dieną, toje pačioje parduotuvėje buvo perkama arba ketinama pirkti ir daugiau gintaro dirbinių, o su jų pirkimu tiesiogiai yra susijęs A. Š. Šių duomenų teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė.
Apelianto manymu, kad A. Š. žinojo, jog Taivano piliečiai parduotuvėje įsigijo gintaro dirbinius ir gabeno juos supakuotus dėžėje per valstybės sieną, patvirtina ir liudytojo S. M. parodymai, kuris parodė, kad pakartotinio patikrinimo metu automobilyje tarp sėdynių rado daiktais apkrautą dėžę, kurioje buvo gintaro dirbiniai. Dar iki atidarant dėžę A. Š. parodė, kad joje yra Taivano piliečių gintaras. Tačiau teismas dėl šios liudytojo parodymų dalies nepasisakė ir jo skundžiamame nuosprendyje neįvertino. Be to, byloje nustatytos ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, kurių teismas neįvertino. A. Š. vadovauja UAB (duomenys neskelbtini), kuri verčiasi gintaro dirbinių ir žaliavos prekyba, ši bendrovė gintaro žaliavą dideliais kiekiais ir nuolat perka Rusijos Federacijoje, kur dažnai šiais tikslais vyksta ir A. Š., todėl akivaizdu, kad A. Š. ne tik gerai išmano gintaro ir jų dirbinių kainas, bet ir puikiai žino šių prekių gabenimo per Lietuvos Respubliką tvarką bei pasekmes už tokios tvarkos pažeidimus. A. Š. tyčią darant nusikalstamą veiką patvirtina ir A. Š. elgesys supratus, jog jo gabenamą nedeklaruotą krovinį, t. y. gintaro gaminius, rado valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Liudytojas A. V. parodė, kad A. Š. paaiškinus, kad teks vykti į muitinę dėl gintaro gaminių perdavimo ir įvertinimo, pastarasis išsakė frazę „kam čia dabar ir kiek, 200 dolerių ar eurais“. Apelianto nuomone, ši aplinkybė visų kitų duomenų kontekste yra labai svarbi, nes ji parodo, kad A. Š., supratęs, jog neteisėtai gabenamas krovinys bus sulaikytas, o už tai gresia atsakomybė, turėjo ketinimų išvengti atsakomybės, galimai siekdamas papirkti pareigūnus. Toks A. Š. elgesys patvirtina, kad jis gerai žinojo ką gabena nedeklaravęs ir kokia atsakomybė jam už tai gresia.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliantas prašo A. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam baudą šiek tiek mažesnę nei sankcijos vidurkis, numatytas už tokio nusikaltimo padarymą A. Š. yra teisiamas pirmą kartą, padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kaltu neprisipažįsta ir savo veiksmų kritiškai nevertina. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. Š. dirba, turi pragyvenimo šaltinį, gauna nuolatines pajamas, todėl už padarytą nusikaltimą jam skirtina piniginė bauda. Nustatant baudos dydį atsižvelgtina į kontrabandos mastą.
Kontrabanda per sieną gabenti gintaro dirbiniai yra nusikalstamos veikos rezultatas, todėl jie turi būti konfiskuoti (BK 72 straipsnio 2 dalis). Automobilis „Dodge Grand Caravan“, kuriuo kontrabanda per sieną buvo gabenami gintaro gaminiai, pripažintinas nusikaltimo darymo priemone. Nors šis automobilis nebuvo specialiai pritaikytas nusikaltimui daryti, tačiau be jo nusikaltimo padarymas būtų žymiai apsunkintas, todėl automobilis pripažintinas nusikaltimo darymo priemone. Automobilis yra registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Ši įmonė byloje nėra traukiama baudžiamojon atsakomybėn, tačiau toks turtas konfiskuotinas BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkto pagrindu, nes turto savininkas UAB (duomenys neskelbtini) turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas uždraustai veikai daryti.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė įvertinti Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ir priimti pagrįsta ir teisėtą sprendimą.
Išteisintojo A. Š. gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Skundžiamu teismo nuosprendžiu A. Š. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Prokuroras, nesutikdamas su tokia teismo išvada, teigia, kad teismas išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai A. Š. išteisino. Prašo A. Š. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį.
Toks apelianto prašymas netenkintinas, nes tam nėra įstatyminio pagrindo, prokuroro skunde išdėstyti motyvai ir juos pagrindžiantys argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką, kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma.
BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia aktyviais veiksmais – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenant privalomus pateikti muitinei daugiau kaip 250 MGL vertės daiktus, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip išvengiant šios procedūros. Nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai asmenys, privalantys deklaruoti gabenamus daiktus, jų nedeklaruoja ir nepateikia muitiniam tikrinimui, t. y. nuslepia nuo muitinės kontrolės. Šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, todėl kontrabanda laikoma baigtu nusikaltimu nuo privalomų pateikti daiktų muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento, nereikalaujant padarinių atsiradimo. Kontrabandos subjektyviajam požymiui – kaltei – būdinga tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis neteisėtai per valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir nori taip veikti.
Aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. Š. vairuojamu automobiliu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami privalomi pateikti muitinei daiktai – gintariniai suvenyrai ir karoliai, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, ir jie nebuvo pateikti muitinės kontrolei, tačiau padarė išvadą, kad A. Š. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymio - tiesioginės tyčios padaryti kontrabandą. Apeliantas mano, kad tokia teismo išvada padaryta išsamiai neišnagrinėjus visų bylos aplinkybių ir neteisingai įvertinus byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu apelianto teiginiu nesutinka ir laiko, kad, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė išsamiai ir nešališkai ištyręs byloje surinktus tiek A. Š. kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teismo išvados, kad A. Š. veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios padaryti kontrabandą, yra pagrįstos teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų analize.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad gintaro dirbinius įsigijo ir gabeno Kinijos piliečiai, kuriuos ir jų bagažą savo automobiliu iš Kaliningrado srities į Lietuvą vežė A. Š. Šių faktinių bylos aplinkybių apeliantas skunde neginčija, tačiau teigia, kad A. Š. vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką žinojo, kad savo automobiliu gabena gintaro dirbinius, žinojo, kad juos būtina pateikti muitinės kontrolei, tačiau tyčia to nepadarė. Tokius teiginius apeliantas grindžia neva nenuosekliais, prieštaringais ir nuolat kintančiais A. Š. parodymais apie gintaro dirbinių įsigijimo aplinkybes, liudytojo S. M. parodymais apie tai, kad A. Š. dar iki atidarant dėžę parodė, kad joje yra Taivano piliečių gintaras; aplinkybe, kad A. Š. vadovauja bendrovei, kuri verčias gintaro dirbinių ir žaliavos prekyba, A. Š. rankinėje rastais dokumentais bei liudytojo A. V. parodymais apie A. Š. pasakytą frazę apie pinigus, kurią apeliantas sieja su galimu bandymu papirkti pareigūnus.
Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodytos aplinkybės ir neva jas patvirtinantys duomenys neįrodo A. Š. tiesioginės tyčios padaryti kontrabandą.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu apie įvykio aplinkybes davė iš esmės vienodus ir nuoseklius parodymus, jokių esminių prieštaravimų juose nenustatyta. A. Š. viso proceso metu vienodai ir nuosekliai teigė, kad gintaro dirbinius Kaliningrade įsigijo ir gabeno Kinijos (Taivanio) piliečiai. Jis, pastariesiems renkantis parduotuvėje gintarinius suvenyrus, nedalyvavo, todėl kokius konkrečiai gaminius Kinijos piliečiai išsirinko, kiek jų bei už kokią suma įgijo nematė ir nežino (1 t., 187; 2 t. 61-62 b. l.). Apeliantas išteisintojo parodymų prieštaringumą įžvelgia tame, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme A. Š. skirtingai nurodė savo buvimo vietą gintarinių gaminių įsigijimo metu, t. y., kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė buvęs parduotuvėje ir kelis kartus buvęs išėjęs į lauką parūkyti, o teisme - kad Kinijos piliečių laukė automobilyje, o į parduotuvę buvo užėjęs perspėti, kad perstatė automobilį. Iš tiesų toks neatitikimas A. Š. parodymuose yra, tačiau jis nėra esminis, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme išteisintasis parodė, kad gintarinių gaminių įsigijimo procese jis nedalyvavo, todėl jam įsigytų prekių asortimentas, kiekis ir kaina nebuvo žinomi. Tokios aplinkybės konstatuotos ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2011 m. spalio 27 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą J. A. J., C. F. S., Y. W. C. atžvilgiu (1 t., 174-176 b. l.). Aplinkybė, kad A. Š. užėjęs į parduotuvę pastebėjo didesnes nei Lietuvoje gintaro gaminių kainas, neįrodo, kad jis žinojo kokius konkrečiai daiktus ir už kokią sumą įsigijo Kinijos piliečiai. A. Š. rankinėje rasti parduotuvės (duomenys neskelbtini) išduoti prekių kvitai nėra besąlyginė vada teigti, kad A. Š. žinojo Kinijos piliečių įsigytų prekių kainą. Išteisintasis minėtų kvitų atsiradimo jo rankinėje aplinkybes paaiškino, nurodydamas, kad po to, kai kiti asmenys buvo išvežti, maždaug vidurnaktyje jis nuėjo į automobilį miegoti, pamatė ant žemės besimėtančius kažkokius popierius ir kad nesusiglamžytų įsidėjo į savo portfelį, vėliau ketino juos atiduoti (2 t., 61-62 b. l.). Tokio paaiškinimo prokuroro minimas A. Š. laikino sulaikymo protokolas nepaneigia, nes iš jo turinio matyti, kad A. Š. buvo laikinai sulaikytas 2012-04-19 23.45 val., tačiau šiame protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad jis buvo nukreiptas į laikino sulaikymo vietą ir ten buvo laikomas (t. 1, b. l. 183). Be to, iš automobilio apžiūros protokolo matyti, kad minėti kvitai A. Š. rankinėje buvo rasti automobilio apžiūros, kuri vyko kitą dieną po įvykio, t. y. 2011 m. balandžio 20 d., nuo 15.35 val. iki 16.40 val., metu ir joje dalyvavo A. Š. (1 t. 43-47 b. l.). Todėl išteisintojo paaiškinimas, kad jis rado kvitus savo automobilyje atsitiktinai, nepaneigtas. Liudytojo S. M. nurodyta aplinkybė, kad pakartotinio patikrinimo metu automobilyje tarp sėdynių radus dėžę su gintaro dirbiniais, A. Š. parodė, kad joje yra Taivano piliečių gintaras, neįrodo, kad A. Š. žinojo ir šių dirbinių vertę. Išteisintojo rankinėje rasti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentai (sutartys, tarptautinio mokėjimo nurodymai ir kt.), su aptariama byla nesusiję, nes kaip nustatyta aptariamoje byloje A. Š. nei pats, nei savo įmonės vardu gintaro gaminių nepirko ir negabeno. Neįrodo A. Š. kaltės ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. V. nurodyta A. Š. išsakyta frazė „kam čia dabar ir kiek, 200 dolerių ar eurais“. Liudytojas A. V. apygardos teisme paaiškino, kad jo manymu, tokia fraze A. Š. tik garsiai pamastė, nes jokios kalbos apie tai daugiau nebuvo (2 t., 63 b. l.). Todėl vertinti ją kaip ketinimą papirkti pareigūnus nėra teisinio pagrindo.
Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. Š. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 1 dalyje, subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios padaryti kontrabandą. Teismas, nenustatęs visų minėto nusikaltimo sudėties požymių, pagrįstai A. Š. išteisino remdamasis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu – kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, nes ji pagrįsta byloje surinktų, teisme ištirtų ir skundžiamame nuosprendyje įvertintų įrodymų visetu, ir konstatuoja, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nenagrinėjami apeliacinio skundo argumentai dėl bausmės A. Š. skyrimo ir turto konfiskavimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą atmesti.