Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-810-661/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
2S-810-661/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-04850-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Barkauskas
Pareiškėjas
E. D. S.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-810-661/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04850-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 122.2;122.3;122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja E. D. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad Lietuvos pilietis J. (J.) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę į Š. (S.); kad J. (J.) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir iki 1940-06-15 turėjęs Lietuvos pilietybę, ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis J. R. S., socialinio draudimo numeris (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos E. D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad teismas neturi teisės nustatyti asmens dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamų liudijimų priklausymą atitinkamam asmeniui (CPK 444 str. 2 d. 4 p.). Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai CPK 444 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme yra: Lietuvos Respublikos piliečio pasas (senojo pavyzdžio), asmens tapatybės kortelė (Asmens tapatybės kortelės įstatymo 2 straipsnis, 2001 m. lapkričio 6 d. įstatymas Nr. IX-577) ir tarnybinis pasas (Tarnybinio paso įstatymo 2 straipsnis, 2000 m. sausio 12 d. įstatymas Nr. VIII-1527) Lietuvos Respublikos pasas (Paso įstatymo 2 straipsnis, 2001 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. IX-590). Civilinės metrikacijos įstaigos gali išduoti liudijimus dėl asmens gimimo, asmens mirties, santuokos sudarymo, santuokos nutraukimo, įvaikinimo, tėvystės (motinystės) pripažinimo, vardo ir pavardės, asmens lyties, tautybės pakeitimo, partnerystės, jeigu šie civilinės būklės aktai buvo įregistruoti. Neleidžiama nustatyti asmenų, kurie įvairiuose dokumentuose kitaip vadinami, vardų, pavardžių tapatybės, todėl tokie asmenų reikalavimai negali būti nagrinėjami teisme. Teismas neturi teisės nustatyti, kad įvairiuose dokumentuose skirtingai vadinamas asmuo yra tas pats žmogus. Esant situacijai, kad tam pačiam asmeniui išduotuose dokumentuose asmens duomenys nesutampa – priklausomai nuo faktinių aplinkybių, klausimas sprendžiamas arba ištaisant civilinės būklės aktų netikslumus arba nustatant faktą, kad teisę nustatantys dokumentai, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu. Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir iki 1940-06-15 turėjęs Lietuvos pilietybę, ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis J. R. S., socialinio draudimo numeris (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo, nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p., 3 str. 6 d.).

Teismas taip pat pažymėjo, jeigu suinteresuoto asmens turimuose civilinės būklės aktus patvirtinančiuose dokumentuose yra klaidų (netikslumų) asmuo turi kreiptis dėl tokių klaidų (netikslumų) ištaisymo. Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 str.) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką CPK 514 str. 2 d.). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių nustatyta tvarka (CK 3.280, 3.281 str., 3.313 str. 1 d.), todėl suinteresuotas asmuo pirmiausia su atitinkamu prašymu turi kreiptis į šias įstaigas. Tik civilinės metrikacijos įstaigai atsisakius įregistruoti, atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, suinteresuotas asmuo gali kreiptis į jo gyvenamosios vietos apylinkės teismą, pateikdamas CPK 514 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą ir pridėdamas prie jo įrodymus, kad kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas (gauta išvada, kad asmens prašymas negali būti tenkinamas, arba per teisės aktų nustatytus terminus civilinės metrikacijos įstaiga neatsakė į pareiškėjo prašymą) (CPK 514 str.). Pagal CPK 514 straipsnio 4 dalį kreiptis į teismą šios kategorijos bylose gali dvi grupės asmenų: pirma, asmenys, kuriems padarytą civilinės būklės akto įrašą buvo atsisakyta atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti; antra, asmenys, prašantys atkurti, pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti kitiems asmenims padarytus civilinės būklės aktų įrašus, t. y. bet kurie asmenys, kurių teisėms, pareigoms ar įstatymo saugomiems interesams gali turėti įtakos tam tikro civilinės būklės akto įregistravimas ar įrašo atkūrimas, pakeitimas, papildymas, ištaisymas ar anuliavimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 16 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 3K-3-116/2007). Teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į civilinės metrikacijos įstaigą, todėl pareiškimą (pirmąjį reikalavimą) atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pareiškėja nereiškė reikalavimo ištaisyti J. K./S. gimimo datos, todėl neleistini ir nevertintini teismo motyvai, kuriais iš esmės yra peržengiamas pareiškimo reikalavimas. Apeliantė teigia, jog ji negali pateikti civilinės būklės aktą (pavardės pakeitimą) patvirtinančio dokumento, kadangi jis tiesiog neegzistuoja. Be to, asmens tapatybės dokumento pateikimas taip pat neturės prasmės, kadangi tiek pareiškėjos, tiek pavardę pakeitusio J. K./Š. pavardė yra kita nei J. K./S. buvo suteikta gimimo metu, o nesant pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų, negalimas ir pareiškėjos kreipimasis dėl jokių įrašų J. K. asmens atžvilgiu. Pažymi, jog pareiškėja ir jos šeima neturi jokių dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių aplinkybę, kad J. K. pakeitė pavardę į Š. (angl. S.), dėl ko negalimas ir civilinės būklės akto registravimas, pakeitimas, papildymas, atkūrimas ar bet koks kitoks veiksmas, kurį galėtų būti atliktas ne teismo tvarka. Apeliantė taip pat nurodo, jeigu yra nustatoma, kad J. K. pakeitė pavardę į S., akivaizdu, kad teismas gali ir privalo nustatyti ir faktą, kad J. K. ir J. S. yra tas pats asmuo. Aplinkybę, kad J. K./Š. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2009-11-30 pažyma. Pasitraukimo iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. faktą liudija perkeltųjų asmenų stovyklos dokumentai, atvykimo į JAV pažyma, natūralizacijos dokumentai ir kt. Tam, kad mirusio J. K./Š. palikuonys turėtų teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, jie turi kompetentingai institucijai pateikti dokumentus, patvirtinančius giminystės su J. K., kurio vardu yra duomenys apie buvimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., faktą (LR Pilietybės įstatymo 38 str. 2 d. 2 p.). Tačiau J. K. pakeitus pavardę į Š., pareiškėjos turimi dokumentai nėra pakankami giminystės ryšiui nustatyti, kadangi pakeitus pavardę ir nesant oficialių tą patvirtinančių dokumentų, nėra pagrindo pareiškėją E. D. Š. (Saras) laikyti J. K. anūke. Dėl nurodytų priežasčių t.y. galiojančio teisinio reguliavimo, pareiškėjai yra būtina nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. K. yra pakeitęs pavardę į Š. (S.) ir kad J. (J.) K. ir J. Š. (angl. J. R. S.) yra tas pats asmuo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Pareiškimo priėmimas ir tuo pačiu civilinės bylos iškėlimo procesinė stadija yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į šio pareiškimo formos ir turinio atitiktį CPK reikalavimams. Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, kurių prašo pareiškėjas, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 str. 2 d. numatyta, kad teismas nagrinėja bylas: 1) dėl giminystės santykių nustatymo; 2) dėl asmens išlaikymo fakto nustatymo; 3) dėl gimimo, įvaikinimo, santuokos sudarymo ar nutraukimo, partnerystės, mirties įregistravimo fakto nustatymo ar kitų civilinės būklės aktų; 4) dėl fakto, kad teisę nustatantys dokumentai, išskyrus asmens dokumentą, patvirtinantį asmens tapatybę, ir civilinės metrikacijos įstaigų išduodamus liudijimus, priklauso asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde ar tėvo vardu, nustatymo; 5) dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo; 6) dėl nelaimingo atsitikimo fakto nustatymo; 7) dėl asmens mirties tam tikru laiku ir tam tikromis aplinkybėmis fakto nustatymo, jeigu civilinės metrikacijos įstaigos atsisako įregistruoti mirtį; 8) dėl palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos fakto nustatymo; 9) dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjos tikslas yra nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus: kad Lietuvos pilietis J. (J.) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), nenustatytu metu pakeitė pavardę į Š. (S.); kad J. (J.) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir iki 1940-06-15 turėjęs Lietuvos pilietybę, ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis J. R. S., socialinio draudimo numeris (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas tuo, kad pirmojo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su civilinės būklės akto pakeitimu, papildymu, todėl šiai teisinei procedūrai privaloma išankstinė ginčo sprendimo tvarka (LR CPK 137 str. 2 d. 3 p., 514 str.). Antrąjį juridinę reikšmę turintį faktą teismas atsisakė nustatyti (priimti pareiškimą) remdamasis LR CPK 444 str. 2 d. 4 p.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja nereiškė reikalavimo ištaisyti J. K./S. gimimo datos. Teismas pažymi, jog pareiškėja negali pateikti civilinės būklės aktą (pavardės pakeitimą) patvirtinančio dokumento, kadangi jis neegzistuoja. Be to, asmens tapatybės dokumento pateikimas taip pat neturės prasmės, kadangi tiek pareiškėjos, tiek pavardę pakeitusio J. K./Š. pavardė yra kita nei J. K./S. buvo suteikta gimimo metu, o nesant pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų, negalimas ir pareiškėjos kreipimasis dėl jokių įrašų J. K. asmens atžvilgiu. Iš teismo nutarties turinio matyti, kad pareiškėjos prašomą nustatyti faktą teismas iš esmės laikė reikalavimu dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo (papildymo) ir tuo remdamasis argumentavo pareiškėjos pareigą laikytis išankstinės klausimo sprendimo ne teisme tvarkos ir į teismą kreiptis tik LR CPK 514-516 str. numatytais pagrindais ir tvarka. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Priešingai nei sprendė teismas, šiuo atveju nustatymas, kad asmuo pakeitė pavardę, nėra civilinės būklės akto pakeitimas, kadangi joks civilinės būklės aktas niekuomet nebuvo įregistruotas ir nėra jį patvirtinančių dokumentų. Kaip pareiškėja nurodė teismui pateiktame pareiškime, jos senelis - J. K./Š. - pradėjo prisistatyti kita pavarde Antrojo pasaulinio karo metais, siekdamas išvengti persekiojimo. Siekdamas pasislėpti, J. K./Š. oficialiai neišreiškė noro pakeisti pavardę ir tokio civilinės būklės akto neregistravo. Taip pat logiška ir protinga teigti, kad Antrojo pasaulinio karo metu, gyvenamas perkeltųjų asmenų stovykloje, persikėlęs į kitą žemyną J. K./Š. turėjo galimybę esant bendrai suirutei pakeisti pavardę tiesiog pradėdamas ja prisistatyti, ko pasėkoje ir rašytiniuose dokumentuose, vėliau - oficialiuose dokumentuose, atsirado naujoji pavardė. Būtent dėl šios priežasties pareiškėja ir jos šeima neturi jokių dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių aplinkybę, kad J. K. pakeitė pavardę į Š. (angl. S.), dėl ko negalimas ir civilinės būklės akto registravimas, pakeitimas, papildymas, atkūrimas ar bet koks kitoks veiksmas, kurį galėtų būti atliktas ne teismo tvarka. Taigi, pareiškėja neturi pagrindo kreiptis dėl įrašo apie senelio pavardės pakeitimą įregistravimo, pakeitimo ar papildymo, kadangi nėra dokumentų, patvirtinančių pavardės pakeitimą, kuriais remdamasi civilinės metrikacijos įstaiga galėtų svarstyti klausimą dėl tokio įrašo atlikimo. Kai nėra duomenų (fakto), kuriuos civilinės metrikacijos įstaiga galėtų registruoti, LR CPK 514-516 str. taisyklės netaikytinos, o juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas LR CPK 444-448 str. nustatyta tvarka.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą toje dalyje, kuria prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Lietuvos pilietis J. (J.) R. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., nenustatytu metu pakeitė pavardę į Š. (S.).

Apeliantė pareiškime taip pat prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. (J.) R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir iki 1940-06-15 turėjęs Lietuvos pilietybę, ir Jungtinių Amerikos Valstijų pilietis J. R. S., socialinio draudimo numeris (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra tas pats asmuo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog priemonė, kuria mėginama pasiekti šį tikslą, nėra teisiškai korektiška. Teismas asmenų tapatybės nenustatinėja. Kita vertus, tokios kategorijos bylose teismas turi būti aktyvus (CPK 443 str.8 d.). Todėl atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytą faktinį pareiškimo pagrindą bei tikslą, kuriam jai reikia nustatyti tokį faktą (CPK 447 str. 1 p.), manytina, jog šiuo atveju nustatinėtinas faktas, kad teisę nustatantys dokumentai priklauso atitinkamam asmeniui, kurio vardas, pavardė ar tėvo vardas, nurodyti dokumente, nesutampa su to asmens dokumente, patvirtinančiame jo tapatybę, ar gimimo liudijime nurodytais vardu, pavarde (CPK 444 str. 1 d. 4 p.). Tai atitinkamai suponuotų apeliantės pareigą tinkamai suformuluoti pareiškimo dalyką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Alvydas Barkauskas