Utenos apylinkės teismo sprendimas

Nustatyta, kad 2024-08-03 ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas E. Ž. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K615160616 (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovui 5260 € dydžio vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui. Atsakovas Sutartimi įsipareigojo iki 2027-08-03 grąžinti suteiktą 5260 € vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1304,24 € dydžio palūkanas (metinė palūkanų norma – 15,00 proc.) ir 984,63 € tarpininkavimo mokesčio. Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, į ieškovės raginimą sumokėti pagal Sutartį susidariusį įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2025-01-28.

Nagrinėjamu atveju, šalių ginčas kilęs iš vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.886 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Ieškovė AB „NEO Finance“ įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė tinkamai – suteikė atsakovui 5260 € vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui su Sutartyje nustatyta 15,00 proc. dydžio metine palūkanų norma (bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – 28,33 proc.). Atsakovas Sutartimi įsipareigojo iki 2027-08-03 grąžinti suteiktą 5260 € dydžio vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 1304,24 € dydžio palūkanas ir 984,63 € tarpininkavimo mokesčio. Atsakovui įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdant, ieškovė Sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė 2025-01-28. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Sutarties sąlygų ar iš jo prašomos priteisti skolos dydžio neginčija, todėl laikytina, kad su ieškiniu sutinka. Atsakovas įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, į ieškovės raginimą sumokėti susidariusį įsiskolinimą nereagavo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 98,42 € negrąžintą kredito dalį, 1,55 € dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas ir 64,57 € tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuotus iki Sutarties nutraukimo (2025-01-28), iš viso – 164,54 €, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 13,25 € dydžio delspinigius.

Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Šalių sudarytos Sutarties 6.1. punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (177,79 €) nuo bylos iškėlimo teisme (2025-08-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovė teismui teikiant ieškinį sumokėjo 23 € dydžio žyminį mokestį ir turėjo 121 € dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą, ir šias išlaidas prašė priteisti iš atsakovo. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo E. Ž. ieškovei priteistinas jos sumokėtas žyminis mokestis – 23 € (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).