- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-28
- Bylos Nr.
- e2-21594-1052/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09976-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Bundonė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Wood master“
- Atsakovas
- E. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės „Wood master“ ieškinį atsakovui E. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Wood master“ pateikė teismui ieškinį dokumentinio proceso tvarka, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1 133,59 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog ieškovė ir atsakovas sudarė įrengimų komiso sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovo pavedimu su trečiaisiais asmenimis sudaryti pirkimo pardavimo sutartis dėl naudotų įrengimų, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei už įrengimų sandėliavimą bei saugojimą ieškovės patalpose. Atsakovui nuo 2017 m. lapkričio mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio buvo suteiktos įrengimų sandėliavimo ir saugojimo paslaugos už bendrą 1 167,59 Eur sumą, buvo išrašytos PVM sąskaitos-faktūros. Pažymėtina, kad atsakovas už per minėtą laikotarpį suteiktas įrengimų sandėliavimo ir saugojimo paslaugas iki šiol nėra pilnai atsiskaitęs su ieškove – atsakovas yra skolingas 1 133,59 Eur, todėl prašė šią sumą priteisti iš atsakovo.
Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 18 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo visiškai tenkino ieškinį ir priteisė iš atsakovo E. M. ieškovės UAB „WOOD MASTER“ naudai – 1 133,59 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 133,59 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 13,00 Eur žyminį mokestį.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus. Paaiškino, jog 2016 m. šalys sudarė komiso sutartį, atsakovas pagal sutartyje nurodytą priedą perdavė ieškovei naudotus medienos apdirbimo įrengimus, sutartyje šalys sutarė, jog atsakovas mokės šių įrengimo sandėliavimo mokestį. Ieškovė jokių įrengimų pagal komiso sutartį nepardavė, tačiau pati savo reikmėms iš atsakovo atskirais pirkimo pardavimo sandoriais įsigijo kelis įrenginius, už kuriuos su atsakovu atsiskaitė. Atsakovas savo pareigos mokėti įrengimų sandėliavimo paslaugas nevykdė, įrengimų taip pat iš ieškovės neapsiėmė, jie saugomi ieškovės įmonėje, todėl sandėliavimo mokestis turi būti mokamas. Ieškovė yra parengusi ir pateikusi atsakovui ataskaitą apie komiso sutarties vykdymą, todėl atsakovas privalo sumokėti už sandėliavimo paslaugas ir už prievolės praleidimą turi mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovas jokių įrenginių pagal komiso sutartį nėra pardavęs, todėl neturi skolų atsakovui, įrengimai yra atsakovo nuosavybė. Iš sąskaitų matyti, jog ieškovė pardavusi įrengimą, sumažindavo sandėliavimo plotą, be to atsakovas neginčija, jog sąskaitose nurodytas per didelis plotas, atvirkščiai paaiškino, jog plotas visiems įrengimams saugoti turėtų būti didesnis.
Atsakovas E. M. pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Prieštaravimuose nurodė, kad šalys 2016 m. rugsėjo 23 d. sudarė įrengimų komiso sutartį Nr. (duomenys neskelbiami), pagal kurią E. M. turėjo ieškovei perduoti priede Nr. 1 išvardintus naudotus medžio apdirbimo įrenginius už bendrą 31 360,00 Eur sumą. 2017 m. sausio 25 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbiami) buvo sutarta, jog įrengimų bus perduota už 19 720,00 Eur sumą. Pagal šios sutarties 7.5 punktą nauja sutartis pakeičia visus ankstesnius susitarimus, dėl to preliminarus sprendimas nepagrįstai priimtas 2016 m. rugsėjo 23 d. sutarties pagrindu. Ieškovė netinkamai vykdė komiso sutartį, atsakovas negalėjo patekti prie įrengimų ir įsitikinti, jog įrenginiai vis dar yra ieškovės įmonės teritorijoje. Atsakovas negaudamas informacijos apie įrenginius, jų pardavimą, kreipėsi dėl ataskaitos apie komiso sutarties 2017 m. sausio 25 d. įvykdymą. Ieškovė negali reikalauti atlyginimo už įrenginių saugojimą, kol pati neįvykdys savo pareigų pagal komiso sutartį. Prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir iš ieškovės priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė prieštaravime nurodytus motyvus. Nurodė, jog jam nėra aišku, kokie įrenginiai yra pas ieškovę, dėl to nėra aiški mokesčio už įrengimų saugojimą suma. Pasisakė, jog jei visi įrengimai yra saugomi pas ieškovę, tai už sandėliavimo paslaugas turėtų būti skaičiuojama didesnė suma. Kadangi atsakovas neturi galimybės apžiūrėti kiek įrengimų, kurie įrengimai vis dar yra atsakovo nuosavybė, yra pas ieškovę, jis nesutinka mokėti sandėliavimo mokesčio, nes ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą, nepateikia jam duomenų, apie parduotus įrengimus. Taip pat paaiškino, jog jis neturi mokėti sandėliavimo mokesčio, nes išrašė sąskaitas faktūras ieškovei už perduotus įrengimus, todėl jam jie nebepriklauso ir nėra ką sandėliuoti. Teigė, jog jis negali patekti apžiūrėti įrengimų, kurie yra jo nuosavybė. Aiškino, jog įrengimai užima daug vietos, todėl sandėliavimo plotas turėtų būti didesnis, nes vienas įrengimas užima didesnį nei 4 kvadratinių metrų plotą, o sąskaitos išrašytos tik 7 kvadratinių metrų plotui. Nurodė, jog ieškovė neteikia jam duomenų apie komiso sutarties vykdymą, todėl nevykdo savo sutartinių pareigų. Atkreipė teismo dėmesį, jog preliminariame sprendime nurodyta 2016 m. sutartis, kai 2017 m. sausio 25 d. sutartimi buvo pakeistos 2016 m. komiso sutarties sąlygos.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovo, atsakovo paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 23 d. šalių buvo sudaryta įrengimų komiso sutartis Nr. (duomenys neskelbiami) (el. b. l.5), kurioje šalys susitarė, jog ieškovė sudarys su trečiaisiais asmenimis įrengimo pirkimo pardavimo sutartis, o atsakovas sumokės atlyginimą (sutarties 1.1 punktas). Pagal šios sutarties 2.2 punktą šalys susitarė, jog atsakovas mokės ieškovei, 4,90 Eur dydžio plius PVM už 1 m² sandėliavimo mokestį už įrengimų sandėliavimą ir saugojimą, sąskaitą išrašant pirmą mėnesio darbo dieną, apmokant per 5 darbo dienas nuo sąskaitos išrašymo. Šios sutarties priede Nr. 1 nurodyti įrengimai, perduoti ieškovei, ir jų kainos. 2019 m. sausio 25 d. šalys sudarė 2017 m. sausio 25 d. įrengimų komiso sutartį, kurioje sutarė analogiškomis sąlygomis dėl atsakovo perduotų įrengimo saugojimo ir sandėliavimo, t. y. atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovei, 4,90 Eur dydžio, plius PVM už 1 kvadratinį metrą, sandėliavimo mokestį už įrengimų sandėliavimą ir saugojimą, sąskaitą išrašant pirmą mėnesio darbo dieną, apmokant per 5 darbo dienas nuo sąskaitos išrašymo (e. b. l. 53-54). 2017 m. sausio 25 d. priede Nr. 1 išvardinti atsakovo ieškovei perduoti įrengimai ir jų kainos (el. b. l. 55). Šalys teismo posėdžio metu pripažino, jog ginčo dėl šių sutarčių vertinimo nėra, nes abi šalys jas vertina, kaip komiso sutartis, abi pripažino, jog įrengimai pagal 2017 m. sausio 25 d. priedą Nr. 1 buvo realiai perduoti ieškovei saugoti ir sandėliuoti. Ieškovė už įrengimų saugojimą atsakovui išrašė (duomenys neskelbiami) (el. b. l.8-26), iš nepamokėtų sąskaitų sąrašo (el. b. l. 27), matyti, jog atsakovas iš viso neapmokėjo 1133,59 Eur sumos. Tarp šalių buvo ginčas dėl ataskaitos pagal 2017 m. sausio 25 d. komiso sutartį teikimo (e. b. l. 50-52, 61-64, 65), tačiau iš 2019 m. gegužės 16 d. pranešimo matyti, jog ieškovė pateikė duomenis apie ieškovės parduotus įrengimus (el. b. l. 77). Šio pranešimo buvimas byloje, teismui leidžia daryti išvadą, jog sprendimo priėmimo dieną ieškovė savo pareigą teiki informaciją atsakovui yra įvykdžiusi.
Dėl skolos priteisimo
Byloje nėra ginčo, jog šalys sudarė 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2017 m. sausio 25 d. komiso sutartis, kuriose 2.2 punktuose susitarė dėl įrengimų sandėliavimo paslaugos. Dėl šios paslaugos suteikimo ir apmokėjimo tarp šalių kilo ginčas. Ginčo tarp šalių nekilo, dėl to, jog 2017 m. sausio 25 d. komiso sutarties priede Nr. 1 nurodytus įrengimus atsakovas perdavė ieškovei, todėl jis įgijo pareigą mokėti už šių įrengimo saugojimą pagal komiso sutarties 2.2 punkte nurodytomis sąlygomis. Taigi teismas turi pagrindą spręsti, jog tarp šalių susiklostė sutartiniai sandėliavimo teisiniai santykiai. Tai kad preliminariame sprendime teismas rėmėsi 2016 m. rugsėjo 23 d. sutartimi, neturi teisinės reikšmės, nes faktiniai sandėliavimo santykiai tarp šalių egzistavo, o 2016 m. rugsėjo 23 d. ir 2017 m. sausio 25 d. komiso sutarčių 2.2 punktų nuostatos yra identiškos, viena nuo kitos nesiskiria.
Sandėliavimo teisiniai santykiai reglamentuoti CK XLII skyriaus 2 skirsnyje (6.851–6.862 straipsniai). CK 6.851 straipsnyje, įtvirtinančiame prekių sandėliavimo sutarties sampratą, nustatyta, kad pagal prekių sandėliavimo sutartį prekių sandėlis (saugotojas) įsipareigoja už atlyginimą saugoti prekių savininko (davėjo) jam perduotas prekes ir išsaugotas grąžinti nurodytam asmeniui. Prekių sandėliavimo sutartis įforminama sandėliavimo dokumentu, t. y. dvigubo ar paprasto sandėliavimo liudijimu arba sandėliavimo kvitu (CK 6.856 straipsnis). Šioje byloje nustatyta, kad toks sandėliavimo liudijimas nebuvo išduotas, nors šalių rašytinės sutarties tekstas ir šalių atlikti veiksmai vykdant sutartį įrodo, jog tarp šalių buvo susiklostę iš esmės sandėliavimo teisiniai santykiai su atlygintinės paslaugos teikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas savo pareigą atsiskaityti už sandėliavimo paslaugas ginčija nurodydamas, jog jis nežino kiek ir kokių įrenginių yra pas ieškovą, todėl jam kyla abejonių dėl išrašytų sąskaitų faktūrų pagrįstumo. Atsakovas taip pat nurodo, kad pagal perduotą įrengimų kiekį, sandėliavimo sąskaitų suma turėtų būti didesnė, nes vienas įrenginys užima ne mažiau kaip 4 kvadratinių metrų plotą. Taip pat nurodo, jog ieškovė nevykdė savo pareigos bendradarbiauti, neteikė ataskaitos apie parduotas prekes, todėl jis turėjo teisę sulaikyti mokėjimus ieškovei. Byloje yra pateiktas ieškovės parengtas pranešimas apie tai, kokie įrengimai yra parduoti, todėl laikytina, jog teismo sprendimo priėmimo dieną atsakovas neturi teisinio pagrindo sulaikyti mokėjimus ieškovei. Be to, atsakovo paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, nes jis aiškino, jog negaudamas nei lėšų nei informacijos apie pas ieškovę esančius įrenginius, išrašė ieškovei dvi PVM sąskaitas faktūras dėl komiso pagrindais pas ieškovė buvusių įrengimų pardavimo, todėl šie įrengimai tapo ieškovės nuosavybe ir jis nebeturi pagrindo mokėti sandėliavimo mokesčio. Tuo pačiu nurodė, jog negali apžiūrėti ir atgauti jam nuosavybės teise priklausančių įrengimų. Tuo tarpu ieškovės atstovas nuosekliai paaiškino, jog jokių pardavimų tretiesiems asmenims pagal komiso sutartį nebuvo atlikta, ieškovė savo reikmėms įsigijo keletą įrengimų pagal atskirus pirkimo pardavimo sandorius, o kiti įrengimai yra saugomi įmonėje. Sugretinus ieškovės atstovo paaiškinimus, ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras ir pranešimą apie komiso sutarties vykdymą matyti, jog 2017 m. gruodžio – 2018 m. sausio mėnesiais sandėliavimo mokestis buvo skaičiuojamas už 18 kvadratinių metrų plotą, 2018 m. vasario – kovo mėnesiais skaičiuota už 15 kvadratinių metrų plotą, nuo 2018 m. balandžio iki birželio mėnesio – už 12 kvadratinių metrų plotą, o nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. gegužės mėnesio už 7 kvadratinių metrų plotą. Iš pranešimo apie parduotus įrenginius matyti, jog įrenginiai buvo parduoti 2017 m. balandžio, birželio, liepos, 2018 m. sausio, balandžio ir birželio mėnesiais. Įvertinus tai, teismas ieškovo atstovo paaiškinimais, jog sandėliavimo plotas sąskaitose buvo mažinamas dėl to, kad buvo parduoti įrenginiai, neturi pagrindo netikėti. Atsakovo paaiškinimai, jog plotas turėtų būti didesnis nepaneigia išrašytų sąskaitų, byloje nėra atsakovo nurodytas aplinkybes, jog pas ieškovę nėra įrengimų, patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog atsakovas nurodė, jog negali apžiūrėti įrengimų, nežino kiek įrengimų yra parduota, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė, todėl teismas turi pagrindą spręsti, jog labiausiai tikėtina, jog neparduoti ir komiso pagrindu perduoti saugoti ieškovei daiktai vis dar yra sandėliuojami pas ieškovę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu atsakovas neįrodė, jog turi teisėtą pagrindą nevykdyti savo sutartinės pareigos mokėti už įrengimų saugojimą, todėl teismas sprendžia, jog jis pažeidė savo sutartinę pareigą ir ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir teisėtas, todėl tenkintas preliminariu sprendimu pagrįstai.
Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl iš jo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis, 285 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 430 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galutiniu sprendimu teismas išsprendžia žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimą, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas iš naujo spręstinas galutiniu sprendimu.
Tenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo ieškovei priteistinos s patirtos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės atstovas į bylą pateikė įrodymus, kad iš viso patyrė 1 210,00 Eur dydžio išlaidas, kurios yra protingo dydžio, neviršija Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio nustatytų maksimalių dydžių už advokato ir advokato padėjėjo teisinę pagalbą nustatytų maksimalių dydžių.
Be to, byloje patirtos 3,59 Eur dydžio, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalimi,
nusprendžia:
Palikti nepakeistą 2019 m. birželio 18 d. Kauno apylinkės teismo preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-17177-1052/2019.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „WOOD MASTER“, juridinio asmens kodas 157043965, 1 210,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dešimt Eur) už advokato teisinę pagalbą.
Priteisti valstybei iš E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,59 Eur (tris eurus 59 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išaiškinant, kad valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Galutinis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.