- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- A5.-3527-506/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02821-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Lilija Tarčevskaja
- Pažeidėjas
- D. N.
- Kategorijos
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui J. O.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. N., būdamas mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau ir – užimtumo įstatymas) 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams leido R. V. 2019-04-29 10.00 val. atlikti garažo valymo darbus nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau ir – VSDFV) apie asmens priėmimą į darbą.
Tyrimo metu D. N. pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad R. V. 2019-04-29 atvyko į darbą pasibandyti, trūko darbuotojų, tad iš karto jį nusiuntė dirbti. Darbo sutarties klausimą darbuotojas aptarinėjo su L. N.. (6 b. l.)
Teismo posėdyje D. N. kaltę pripažino ir paaiškino, kad šiuo metu jau nebedirba bendrovės direktoriumi, planuoja eiti tarnauti kariuomenėje, bendrovei vadovauja jo mama L. N., kuri ir įkūrė įmonę. Nenorėjo padaryti nusižengimo, tačiau įvyko taip, kad darbams atlikti trūko darbuotojų, tad leido dirbti pasibandyti atėjusiam R. V. ir taip pažeidė įstatymą. Gailisi dėl nusižengimo.
Teismo posėdyje Valstybinės darbo inspekcijos atstovas J. O. palaikė protokole nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad byloje surinkta medžiaga: operatyvaus patikrinimo pavedimu, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma, liudytojo parodymais, registrų išrašais įrodytas protokole nurodyto asmens nelegalaus darbo MB (duomenys neskelbtini) faktas. Prašė D. N. skirti baudą teismo nuožiūra.
2019-04-08 operatyvaus patikrinimo pavedime Nr. (21.222) 1FR1043-1638 nurodyta, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės tarnautojams J. D. ir A. R. pavedė nuo 2019-04-09 iki 2019-05-09 patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą Vilniaus apskrities, Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono statybos objektuose. (2 b. l.)
Operatyvaus patikrinimo pavedimo 2019-05-09 priede Nr. (21.222) 1FR1043-2146 nurodyta, kad MB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), operatyvus patikrinimas pratęstas nuo 2019-05-10 iki 2019-06-10, nes laukiama informacijos dėl pranešimo apie darbuotojo įdarbinimą bendrijoje iš VSDF. (3 b. l.)
Iš 2019-05-28 operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. Nr. (21.222) 1FR1042-1985 matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) operatyvus patikrinimas pradėtas 2019-04-29, baigtas 2019-05-31; nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla – paprastasis patalpų valymas, įmonės direktorius D. N., apskaitą tvarkantis asmuo I. P.; 2019-04-29 10.00 val. operatyvaus patikrinimo metu (duomenys neskelbtini). Patikrintas R. V., atliekantis garažo vartų valymo darbus. R. V. nurodė, kad 2019-04-25 susitiko su vadove L. N., susitarė pradėti darbą nuo 2019-04-29, susitarė dėl darbo sąlygų – dirbti darbo dienomis nuo 08.00 val. iki 17.00 val. už 520 eurų atlyginimą; darbo sutarties nepasirašė; operatyvaus patikrinimo metu surašyta faktų fiksavimo pažyma. (4 b. l.)
VSDFV Vilniaus skyriaus informacijos matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2019-04-29 10.24 val. pateikė įmonės vadovo įgalioto asmens I. P. kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytą pranešimą apie R. V. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2019-04-29. (20 b. l.)
2019-04-29 faktų fiksavimo pažymoje nurodyta, kad 2019-04-29 10.00 val. R. V. atliko valymo darbus (duomenys neskelbtini). (5 b. l.)
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. DK 43 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Darbo sutarties sąvoka yra apibrėžiama DK 32 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N., būdamas mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, leido dirbti R. V. nelegaliai, nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, ir ši jo tyčinė veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims – bauda nuo 1 000 iki 5 000 eurų.
Skirdamas administracinę nuobaudą bei vertindamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo galimybę, teismas atsižvelgia į tai, kad D. N. atsakomybę lengvina jo visiškas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis bendradarbiavo su Valstybine darbo inspekcija tiriant nagrinėjamą nusižengimą, pateikė visą jo turimą tikslią reikalaujamą informaciją. Teismas atsižvelgia ir į padaryto nusižengimo pobūdį (patikrinimo metu nustatytas vienintelis nelegaliai įmonėje dirbantis asmuo; pažeidimas nustatytas 2019-04-29 10.00 val. ir iš karto tą pačią dieną ištaisytas jau 10.24 val.), ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius D. N. – jis labai jauno amžiaus, neturi jokios verslo vykdymo patirties, baustas administracinėmis nuobaudomis (daugiausia – už eismo taisyklių pažeidimus ir važiavimą kleiviniu transportu be bilieto), neteistas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti D. N. švelnesnę administracinę nuobaudą negu nustatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 300,00 (trijų šimtų) eurų dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT787290000000130151 AS Citadele banka banko Lietuvos filiale, LT057044060007887175 AB SEB banke, LT327180000000141038 AB Šiaulių banke, LT744010051001324763 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs AB DNB bankas), LT122140030002680220 Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT247300010112394300 banke Swedbank, AB, LT427230000000120025 UAB Medicinos banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19102004801.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.