Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. P. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2191-775/2012 pagal ieškovo L. D. ieškinį atsakovams V. P., V. P. ir G. S. dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais ir termino palikimui priimti pratęsimo, trečiasis asmuo notaras A. R. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Nurodo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teismas netinkamai vertino liudytojų V. R., N. C., J. K., S. S. paaiškinimų, kad velionis S. B. buvo veiksnus, atpažindavo žmones, daug bendraudavo, tai, kad atsakovė buvo kaip dukra ir velionio noras buvo palikti visą savo turtą būtent atsakovei. Notaras klausinėjo testatoriaus apie tikrąją jo valią, kuri buvo aiškiai išreikšta. Teismas rėmėsi išimtinai tik ekspertizės išvadomis. Taip pat šeimos gydytoja G. K. nepatvirtino aplinkybės, jog testatorius buvo neveiksnus, tačiau teismas padarė priešingą išvadą. Atsakovės manymu, ji įrodė, kad testamentų surašymo metu testatorius suprato savo veiksmus ir galėjo juos valdyti.Teismas nevertino aplinkybės, kad jis prašė jam skiriamą pensiją išduoti A. P., 1962-11-21 teismo sprendimo, kuriame atmestas testatoriaus ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo, 2009-02-13 medicininių duomenų iš Kauno raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės, 2002 m. sudarytų testamentų, kuriais visą savo turtą buvo palikęs žmonai. Be to ekspertai teismo posėdžio metu paaiškino, kad sergant tokia liga galimi proto prašviesėjimai. Teismas netinkamai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos. Medicininiai duomenys ir teismo psichiatrijos ekspertizės išvada nėra teismui privaloma, turi būti patikrinama ir įvertinta kartu su visais bylos duomenimis apie asmens sveikatos būklę ir jo atliekamus veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad, tvirtinant ginčijamus testamentus, S. B. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CK 1.89 straipsnis).

Įstatymo nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Testamentų, kaip vienašalių sandorių, sudarymui ir galiojimui taikytini bendrieji sandoriams (CK pirmosios knygos II dalis ,,Sandoriai“) ir specialieji – paveldėjimo teisės normų (CK 5.15-5.18 straipsniai, 5.28, 5.30 straipsniai, 5.35 straipsnis, kt.) – nustatyti reikalavimai. Kaip ir kiekvienas sandoris, testamentas turi turėti tokius būtinus elementus: subjektą, valią ir jos išraišką, turinį bei formą. Kadangi, minėta, testamentas yra sandoris, kurio teisinių padarinių kyla po testatoriaus mirties ir, kilus ginčui dėl testamento turinio, sudarymo aplinkybių ir pan., nebegalima tiesiogiai išsiaiškinti asmens, sudariusio tokį sandorį, valios, tai testamento sudarymo ir tvirtinimo tvarka yra detaliai reglamentuojama, atitinkamai įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas gali lemti testamento pripažinimą negaliojančiu.

Testamentą turi teisę sudaryti tik pats palikėjas, t. y. jo negalima sudaryti per atstovą. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad, ginčijant testamentą, galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). Asmeniui, šiuo pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto (Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-539/2011).

Valia ir jos tinkamas išreiškimas yra labai svarbus testamento kaip sandorio elementas. CK 5.18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2000; 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad testatorius S. B. santuokoje su pirmąja žmona M. B. turėjo dukrą E. B. (1 t., b.l. 14). Ieškovas yra testatoriaus dukters E. D. (buvusi B.) sūnus (1 t., b.l. 12-13), t.y. ieškovas yra testatoriaus anūkas. Apeliantės vertinimu teismas nevertino 1962 m. lapkričio 21 d. Kauno miesto liaudies teismo sprendimo, kuriuo atmestas testatoriaus ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo. Apeliantės manymu šis faktas įrodo, kas S. B. niekada nepripažino E. B. tėvystės, nebendravo su ieškovu, sudarydamas testamentus, siekė apsaugoti turtą nuo nesąžiningo ieškovo ir aiškiai išreiškė seniai susiformavusią savo valią. Šie apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno miesto liaudies teismas 1962 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškovo S. B. ieškinį dėl tėvystės įrašo prieš M. B. ir B. S.-Dovidavičienę atmetė (1 t., b.l. 90-91). Šiame sprendime teismas konstatavo, kad gyvenant santuokoje su M. B., tarp jų buvo nesutarimai, iš ieškovo buvo priteisti alimentai dukters išlaikymui, bet byloje nėra įrodymų, duodančių pagrindą panaikinti tėvystės įrašą. Šį teismo sprendimą 1962 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko galioti Lietuvos TSR A. T. Civilinių bylų teisminė kolegija, kuri taip pat patvirtino aplinkybę, jog byloje nepakako įrodymų patvirtinti S. B. teiginius (1 t., b.l. 94). Taigi, šios aplinkybės nepatvirtina apeliantės argumentų, jog sudarydamas ginčijamus testamentus 2009 metais, siekė apsaugoti turtą nuo nesąžiningo ieškovo ir aiškiai išreiškė seniai susiformavusią savo valią, tai, kad S. B., gyvenant santuokoje su pirmąja žmona, buvo šeimoje nesutarimu, nereiškia, jog, kaip teigia apeliantė, testatorius siekė apsaugoti savo turtą nuo nesąžiningo ieškovo.

Apeliantės argumentai, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ekspertų išvadomis ir neatsižvelgė į liudytojų parodymus, kurie teigia, jog S. B. testamentų surašymo metu buvo sąmoningas, galėjo suprasti savo veiksmus, atmestini. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.

Iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-7216-521/2009 medžiagos matyti, kad A. P. 2009 m. sausio 29 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės prokuratūrą dėl S. B. pripažinimo neveiksniu (c.b. Nr. 2-7216-521/2009, lapas 12). Taigi, iki ginčijamų testamentų sudarymo, testatorių prižiūrėjusi A. P., pareiškime nurodžiusi, kad S. B. nepažindavo žmonių, netgi jos, kuri eilę metų jį prižiūrėjo, klausinėdavo jos vardo, minėjo, kad testatorius akivaizdžiai negalėjo pasirūpinti savimi, jam diagnozuota galvos smegenų patologija, senatvinė silpnaprotystė (demencija). VšĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninė 2009 m. vasario 13 d. rašte Nr. R2-41 nurodė, kad S. B. nuo 2008 m. spalio 31 d. gydomas šios ligoninės stacionare, ir jo gydymas turėjo tęstis iki 2009 m. balandžio 30 d. Tuo metu jau nustatyta testatoriaus diagnozė: „Išeminė širdies ir smegenų liga. Aterosklerotinė kardiosklerozė. Krūtinės angina stabili 3 klasė. Pirminė hipertenzija II R-4 Hipertenzinė encefalopatija. Būklė po dešinio šonkaulio lūžimo. Gliaukoma OD ir OS. Nepatikslinta kraujagyslinė demencija“. Tuo pagrindu, 2009 m. vasario 21 d. Kauno miesto apylinkės prokuratūra kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl S. B. pripažinimo neveiksniu, nurodydama, kad atsižvelgiant į gydytojų nustatytą diagnozę, yra pagrindas manyti, jog S. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tam, kad nustatyti tai, prokuratūra prašė paskirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę (c.b. 2-7216-521/2009, lapas 2-3, 6). Kauno miesto apylinkės teismas prokuratūros prašymą patenkino ir 2009 m. vasario 26 d. nutartimi paskyrė S. B. psichiatrinę ekspertizę dėl veiksnumo nustatymo. Vien šios nustatytos aplinkybės bei atsižvelgiant į jo amžių (S. B. gimęs 1923 m. kovo 6 d.) leidžia pagrįstai teigti, kad ginčijamų testamentų sudarymo metu, t.y. 2009 m. kovo 2 d. ir 2009 m. kovo 9 d. S. B. negalėjo staiga tapti sąmoningu, suprasti jį supančia aplinką ir išreikšti savo tikrąją valią, surašant ginčijamus testamentus, juo labiau, kad ligos diagnozė - progresuojanti senatvinė silpnaprotystė. Be to, 2011 m. birželio 8 d. vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu, notaras A. R. P. paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas pas ligonį. Notaras mano, kad atėjusi buvo P.. Pas testatorių buvo nuvykęs du kartus. Pirmą kartą jam ligonis atrodė liūdnas, sukrėstas, bendrauti nenorėjo, norėjo visą turtą palikti dukrai. Tuo metu dar buvo gyva B. dukra iš antrosios santuokos. Kadangi viešame registre duomenų apie B. neveiksnumą nebuvo, notarui klausimų nekilo, nes senatvėje žmonės dažnai lėtai dėsto savo mintis, nenori bendrauti. Taip pat notaras paaiškino, kad nežino, kodėl surašant antrą testamentą B. persigalvojo ir visą turtą paliko moteriai iš Peterburgo. Notaras suprato, kad ji juo rūpinasi, tačiau patvirtino, kad apie teismo paskirtą psichiatrinę ekspertizę ir teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl S. B. pripažinimo neveiksniu niekas jo neinformavo. Kaip paaiškino notaras, jeigu būtų žinojęs šias aplinkybes, testamentų nebūtų tvirtinęs (1 t. b.l. 137-138). Kaip matyti iš testamentų sudarymo aplinkybių, testamentų pasirašymo procedūrą organizavo A. P.. Ginčijami testamentai sudaryti tada, kai testatoriaus sveikatos būklė buvo prasta - jis buvo gydomas ligoninėje ir jam buvo paskirta psichiatrinė ekspertinė dėl neveiksnumo nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta, gydymas palaikomojo gydymo ligoninėje turėjo tęstis iki 2009 m. balandžio 30 d., tačiau tuo metu juo besirūpinanti A. P., testamentų sudarymo momentu jau jį buvo parvežusi į namus, t.y. nepabaigus paskirto gydymo. Šias aplinkybes patvirtina testatoriaus gydymo stacionare ligos istorija, iš kurios matyti, kad A. P. Kauno Raudono Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninei pateikė prašymą dėl S. B. laikino išleidimo iš ligoninės laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 15 d. iki 2009 m. vasario 17 d. ne dėl to, kad jo sveikatos būklė būtų pagerėjusi, o dėl asmeninių priežasčių, bet po to testatoriaus į ligoninę tolimesniam gydymui negrąžino. Be to, ir notaras patvirtino, kad testamentai buvo sudaryti ligonio namuose, į notarą kreipėsi pati A. P.. Visos šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo testamentai neatitiko tikrosios testatoriaus valios.

Apskųsto teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir išvadas padarė iš įrodymų viseto duomenų. Byloje surinktų įrodymų viseto duomenys, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, yra pakankami padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių egzistavimo.

Pirmosios instancijos teismas atsakovės ir jos atstovės prašymu, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskyrė pomirtinę S. B. psichiatrinę ekspertizę. Iš 2012 m. sausio 6 d. psichologinės ekspertizės akto matyti, kad testatorius testamentų sudarymo dienomis 2009 m. kovo 2 d. ir 2009 m. kovo 9 d. dėl progresuojančių pažinimo funkcijų (atminties, dėmesio, mąstymo) sutrikimų kraujagyslių demencijos fone, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (2 t., b.l. 36-39).

Aplinkybių bei duomenų, kurios teiktų pagrindą nesutikti su pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės 2012 m. sausio 6 d akto Nr. 85TPK-7/2012 išvadomis arba jomis pagrįstai suabejoti, byloje nėra. Apeliacinio skundo argumentai taip pat neteikia teisinio pagrindo atmesti šame ekspertizės akte suformuluotas išvadas kaip nepagrįstas, neišsamias, nepatikimas ar kitaip ydingas arba kaip prieštaraujančias kitiems byloje surinktiems įrodymams. Nurodytame ekspertizės akte padaryta kategoriška išvada, kad testamentų sudarymo dieną – 2009 m. kovo 2 ir 2009 m. kovo 9 d. d. – S. B. dėl psichikos būklės (progresuojančios kraujagyslinės demencijos) negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Šios įrodinėjimo priemonės duomenys dera su S. B. gydžiusios gydytojos – liudytojos G. K. parodymais, ekspertizę atlikusios ekspertės L. Š. parodymais, S. B. sveikatos istorija iš Kauno Šančių poliklinikos, gydymo stacionare istorija iš Kauno Raudonojo Kryžiaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės, prijungtų apžiūrai civilinių bylų Nr. 2-7216/2009 ir Nr. 2-18852/2009 medžiaga, kitų bylos rašytinių įrodymų duomenimis apie testatoriaus sveikatos būklę. Apeliantės iniciatyva apklaustų liudytojų V. R., N. S., J. K., S. S. paaiškinimai, kad S. B. buvo visiškai veiksnus, su juo buvo galima bendrauti, prieštarauja byloje surinktų rašytinių įrodymų visumai, todėl teisėjų kolegija nesivadovauja nurodytų liudytojų parodymais.

Iš bylos įrodymų viseto galima padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamuose testamentuose nėra išreikšta tikroji testatoriaus S. B. valia.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, be to notaras A.R. P. atvyko pas ligonį jau turėdamas išankstinius parengtus testamentų variantus, kurie buvo parengti pagal A. P. nurodymus, kas leidžia pagrįstai abejoti dėl tikrosios S. B. valios egzistavimo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pripažinus skundžiamą testamentą negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus tam tikrus įstatymo numatytus atvejus, pvz., kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, jog jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo ir kt. (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Įstatymo nustatytų išimčių sąrašas yra baigtinis. Tai reiškia, kad, testamentą pripažinus negaliojančiu tokiu pagrindu, kuris nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimčių sąrašą, paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos paveldėjimo pagal įstatymą tvarką reglamentuojančios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. D. v. Joniškio rajono notarė L. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinusi visas nustatytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesutampa su byloje esančiais įrodymais, todėl pagrįstai padarė išvadą, kad 2009 m. kovo 2 d. ir 2009 m. kovo 9 d. S. B. sudaryti ir notaro A. R. P. patvirtinti testamentai pripažintini negaliojančiais (LR CK 5.15 str. 2d., 5.16 str. 2d., 1.89 str. 1d.).

Kiti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atmetus apeliacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, iš apeliantės G. S. priteistinos ieškovo naudai išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 2420,00 Lt (2 t., b.l. 131).

Pagal LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Šiuo metu LR Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718, nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. minimalioji mėnesinė alga patvirtinta 850 litų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovo atstovė advokatė surašė tik atsiliepimą į apeliacinį skundą, naujų rašytinių įrodymų nepateikta, todėl atsižvelgus į Rekomendacijų 8.11. punktą, pritaikius maksimalų priteistino užmokesčio dydžio koeficientą 1.5, iš apeliantės G. S. ieškovo naudai priteistina 1275,00 Lt (850,00 Lt x 1.5) išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 98 straipsniu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės G. P. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 1275,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis litus 00 ct) išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovo L. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv, (duomenys neskelbtini)) naudai.