- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-07
- Bylos Nr.
- 1-7-304/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Kaltinamasis
- P. B.
- Civilinis ieškovas
- UAB „Kietasis kuras“, LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento
- Advokatai
- Marius Mikalauskas
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant prokurorams: Jūratei Arošienei, Laividai Sabaliauskienei, Arūnui Gailiui, Dariui Stulpinui, kaltinamajam P. B., jo gynėjui advokatui Mariui Mikalauskui, kaltinamojo įgaliotai atstovei D. D., civilinio ieškovo UAB „Kietasis kuras“ atstovui Vytautui Juškai, civilinio ieškovo LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui Alfredui Zaveckui, viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, baigęs 7 klases, pensininkas, 35 procentų darbingumo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
P. B. pagrobė svetimą turtą pasinaudodamas asmenimis, kurie dėl vagystės nėra kalti, t.y. 2010 m. kovo 12-13 dienomis, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, dėl savanaudiškų paskatų (esant pažadėtam atlygiui) tyčia suklaidino kitus asmenis - V. K. ir L. J., kurie nėra kalti dėl šios vagystės, melagingai nurodydamas jiems svetimą žemės sklypo plotą kaip savo bei leisdamas kirsti tame plote augančius medžius, ir tokiais tyčiniais veiksmais UAB „Kietasis biokuras“ priklausančiame žemės sklype, esančiame Vigantiškių k., Gadūnavo sen., Telšių r., unikalus Nr. 4400-1243-4896, kadastrinis Nr. 7803/0004:143, neteisėtai nukirto 37 vnt. medžių – 18 vnt. baltalksnių ir 19 vnt. beržų bei pagrobė UAB „Kietasis biokuras“ priklausančią nukirstą medieną – 1,30 m³ baltalksnių medienos ir 2,03 m³ beržų medienos, iš viso pagrobė 3,33 m³ UAB „Kietasis biokuras“ priklausančios medienos už 426,09 Lt.
K. P. B. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad jis to miško nepjovė ir jo nevogė. Prieš trejus metus sutiko vieną iš liudytojų, pavardės nežino. Jis jam pasiūlė išgerti. Jis sutiko ir nuėjo pas jį į namus. Begeriant sugėrovas pasakė, kad neturi kuo kūrenti, tai jis ir davė kokius du-tris glėbius malkų. Apie malkų pjovimą kalbos nebuvo. Išgėrė butelį degtinės ir pasakęs, kad turi eiti pjauti medžius, išėjo. Daugiau to vyro nesutiko. Policijoje darė spaudimą, vertė prisipažinti, o jis ausimis tiek tegirdintis, todėl su viskuo ir sutiko. Dėl klausos problemų galėjo visko prišnekėti. Po protokolais pasirašė dėl to, kad akimis nemato, o akinių neturėjo. Be akinių net skaityti negali. L. J. nepažįsta. Apie miško kirtimą, pardavimą jokios kalbos nebuvo. Negalėjo būti prikalbėjęs kirsti svetimą mišką. Nieko nematė, nei kaip kirto, nei kas. Nei leido, nei neleido kirsti.
Civilinio ieškovo LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas Alfredas Zaveckas, paaiškino, kad 2010-06 gavo raštą apie įvykdytą miško vagystę. Įvertino žalą gamtai ir nustatė, kad padaryta 9690 Lt žala. Informavo vadovybę. Palaiko pateiktą ieškinį. Medžių neapžiūrėjo. Paskaičiavimus darė Policijos komisariatas. Jie pateikė nupjautų medžių skersmenis. Pagal tai ir apskaičiavo. Pagal raštus nebuvo nurodyta, kad bebrai medžius nukirto ar pažeidė. Apskaičiavimą padarė formaliai. Teoriškai gali būti, kad ir ne tokia yra padaryta žala. Tų medžių pats nematė. Apie medžių ilgius nieko nepasakyta. Buvo alksnis ir beržas. Žala apskaičiuota pagal Aplinkos ministro patvirtintą metodiką žalai apskaičiuoti 2008-06-26 D1-343. Šiuo atveju buvo ne miškas, o atskiri medžiai. Žemė buvo apaugusi medžiais ir priklausė UAB „Biokuras“. Toje metodikoje nurodyti tarifai. Visur skaičiuojama žala gamtai - ar tai būtų privati valda ir kt. Šiuo atveju lengvinančių aplinkybių nepritaikė. Žmogiškai žiūrint žala įvertinta per brangiai. Jei tyrėjai būtų parašę, kad medžiai pažeisti bebrų, būtų taikę menkavertiškumą. PK darbuotojai turėjo matyti kokie medžiai. Jei būtų sudaryta komisija, apžiūrėta vietoje, gal būtu ir perskaičiuota. PK tyrėjai galėjo gauti iš BIOKURO paaiškinimus dėl medžių būklės.
Civilinio ieškovo UAB „Kietasis biokuras“ atstovas V. J. paaiškino, kad jis mechanikas- vairuotojas, atstovaudamas bendrovę palaiko tokią sumą, kokia yra pareikšta ieškinyje 3700 Lt. Tame miške yra buvęs. Pripažįsta, kad keli medžiai, gal 2-3, galėjo būti bebrų pažeisti. Šiais metais bebrai taip pat buvo pažeidę medžius. Ten yra bebrynas, todėl įmonė kas metai šį bebryną išvalo. Žalą 3700 Lt paskaičiavo miškininkai. Matė kaip buvo pjaunamas miškas, tačiau kiekvienas jo nuomone dirba savo darbą, todėl bendrovės direktorius, apie pjaunamą bendrovei priklausantį mišką buvo informuotas pavėluotai.
Šalies argumentai
L. V. K. paaiškino, kad dirba miške. Anksčiau gyveno kaime ir buvo P. B. sugėrovas. Kartą begeriant jis P. B. paprašė miško pardavimui. P. B. aprodė mišką ir pasakė kokioje vietoje pjauti. Rado pirkėją Janušą, su žmonėmis drąsiai išpjovė, nes medžiai buvo pažeisti bebrų. Išpjautą mišką pardavė už 400 Lt. Budriui davė 20 Lt, o pačiam liko 40 Lt, mokėjo darbininkams, kitus likusius pinigus kartu su P. B. pragėrė, nes gėrė kol „nulūžo“. Tvirtina, kad tuos įvykius gerai pamena, nieko nesumaišė, nes tada buvo blaivus. Mano, kad ir P. B. suprato, ką daro, nes nesivoliojo, vaikščiojo savo kojomis. Apie vagystę sužinojo iš laikraščio. Nesąs durnas, kad vogtų matomoje vietoje šalia Monstavičiaus bendrovės, nes tik 50-60 žingsnių buvo nuo įmonės iki pjovimo vietos. Bendrovės žmonės matė kaip yra kertamas miškas, bet jiems nesutrukdė. Pjovė bebrų nugriaužtus ir pakelės medžius. Kiti buvo po elektros linija. Ten yra bebrynas, daugiau apie pusę buvo apgriaužta. Pjovė, kad nepažeistų įstatymų – nepjovė nekleimuotų ir kt. pjovė aplaužytus, apgriaužtus. Petras sakė, kad nuosavame miške galima kirsti. A. Zaveckas turėjo matyti nugriaužtus medžius, kiti dar su kilpomis buvo. Budrys parodė kitoje pusėje ir pasakė, kad ten jo miškas, o čia Monstavičiaus. Pats iškirto, paskambino Janušui, sukrovė į mašiną ir išvežė.
Liudytojas L. J. paaiškino, kad kaltinamojo išvis nepažįsta. S. V. (liudytoją), kuris pasiūlė gerų malkų. Davė savo telefoną, pasakė adresą, kur turi atvažiuoti. Kitą dieną atvažiavęs susitiko su Vytautu ir nuėjo pas kalinamąjį į namus. Vytautas ir savininkas P. B. visi trys apžiūrėjo mišką. Jam abejonių nekilo, kad miškas gali būti ne kaltinamojo, nes jis gyveno prie pat miško, parodė mišką vienoje, kitoje vietoje. Paklausus dėl dokumentų pasakė, kad yra, yra. Vytautas viską samdė, pasakė, kad viską sukraus. Po to, kaltinamasis pradėjo vedžioti po mišką. Tas miškas jam nepatiko, parodė kitą. Tas kitas buvo geras ir jis nutarė jį pirkti. Kitą dieną malkos buvo suruoštos, paėmė taksi, išsivežė malkas. Atsiskaitė pinigais. Kai mokėjo pinigus, P. B. nebuvo. V. K. sakė, kad gerai pažįsta P. B. todėl atsiskaitys, juo pasitikėjo. Dėl apmokėjimo konkrečiai tarėsi su Vytautu. Buvo suderėję 400 Lt už malkų mašiną. Paskaičiavo, kad mediena šiek tiek pigiau nei pirkti turguje, todėl ir suderėjo. Sužinojo apie vagystę, kai pakvietė į policiją. Malkas jau tada buvo sukūrenęs.
Surinktų byloje ir teismo ištirtų įrodymų analizė bei įvertinimas
Kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės nesiskyrė nuo jo parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu. Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis visiškai neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, keitė sau naudinga linkme ir tuos parodymus, kuriuos buvo davęs ikiteisminio tyrimo metu.
2011 m. gegužės 25 d. buvo priimtas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. K. atžvilgiu, nes buvo konstatuota, jog V. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ikiteisminis tyrimas V. K. atžvilgiu nutrauktas teisėtai ir pagrįstai, bet ir tai, jog netikėti V. K. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jie siejasi su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, o būtent – su liudytojo L. J. parodymais duotais viso proceso eigoje, kur jis parodė, kad V. K. jį supažindino su miško savininku, kuris gyvena prie pat miško, ir kuris leido jam kirsti medžius, parodė mišką, medžius, kuriuos jis gali kirsti. Šiaulių apygardos teismas taip pat nurodė, kad šias tiek V. K., tiek L. J. nurodytas aplinkybes patvirtina ir akistatos tarp P. B. ir V. K. protokolai, kur pats įtariamasis P. B. nurodė, jog parodė V. K. ir jo surastam pirkėjui ribas ir leido kirsti. Taigi, iš paminėtų aplinkybių daroma išvada, kad V. K., būdamas suklaidintas tariamo miško savininko - P. B., nežinojo, jog kerta ne P. B. priklausantį mišką. V. K., tiek L. J. akivaizdoje, P. B. aiškiai nurodė, kad miškas priklauso jam, parodė ribas, medžius, kuriuos L. J. gali kirsti, dėl ko, šiuose V. K. veiksmuose ir nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnio 3 dalyje, požymių.
Neįmanoma tokia situacija, jog būtų nustatyti visi pakaltinami ir baudžiamojo įstatymo numatyto amžiaus asmenys, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie svetimo turto pagrobimo, tačiau nebūtų nei vieno, kuris būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šiuo konkrečiu atveju buvo nustatyta, jog tokie asmenys yra V. K., L. J. ir P. B.. Tačiau pirmieji du dėl medienos vagystės nėra kalti (ką įrodo ir minėta Šiaulių apygardos teismo nutartis), o būtent P. B. yra šio svetimo turto pagrobimo vykdytojas, pats nors ir tiesiogiai neatlikęs grobimo veiksmų, tačiau pasitelkęs kitus asmenis, kurie dėl šios veikos nėra kalti. Tokią situaciją įstatymų leidėjas numatė ir ją apibrėžė LR BK 24 str. 3 d.: vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Taigi ikiteisminio ir teisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo P. B. kaltę. Remiantis tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis, nusikaltimo padarymo aplinkybės buvo išsamiai atskleistos ir išaiškintos, pripažinti P. B. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 1 d.,
Iš 2010-03-25 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti užfiksuota, jog įvykio vieta yra žemės sklype, esančiame Vigantiškių k., Gadūnavo sen., Telšių r. (nurodant tikslų privažiavimą), taip pat užfiksuoti nupjautų medžių kelmai, nurodytas kiekis ir skersmenys (1 t., b. l. 6-10).
Iš 2010-06-02 akistatos tarp P. B. ir V. K. metu, įtariamasis P. B. parodė, jog V. K. leido pjauti netoli P. B. namų, Vigantiškių k., Gadūnavo sen., Telšių r., esantį mišką; taip pat P. B. parodė, jog V. K. ir šio surastam pirkėjui parodė ribas ir leido kirsti (1 t., b.l. 66-67).
Iš 2011-02-19 akistatos tarp P. B. ir L. J. metu, liudytojas L. J. parodė, jog P. B. jam prisistatė kaip miško savininkas ir parodė, kuriuos medžius jam leidžia kirsti (1 t., b.l. 152-153).
VĮ Telšių miškų urėdijos 2012-01-31 pažymoje Nr. V2 (6.30) nurodyta, jog dėl vagystės iš UAB „Kietasis biokuras“ sklypo, esančio Vigantiškių k., Telšių r., iškirstas medienos tūris yra 3,33 m³, tokios medienos pardavimo kaina – 426,09 Lt (2 t., b. l. 85).
Dėl civilinių ieškinių
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK ) 115 straipsnio 1 dalimi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje iki įrodymų tyrimo pradžios, pareikštus civilinių ieškovų UAB „Kietasis kuras“ ( 90 b. l. 2 t.) ir LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ( 25,26 b. l. 1 t.) civilinių ieškinių klausimus išsprendė remiantis įrodymais dėl civilinių ieškinių pagrįstumo ir dydžio, nes vadovaujantis LR BPK 44 str. 10 d., 109 str. fizinis ar juridinis asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę gauti žalos atlyginimą.
Tesimas, nustatydamas turtinės žalos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijumi, atsižvelgdamas į tai, kad P. B. yra pensininkas, baigęs 7 klases, turintis negalią darbingas 70 proc., jam buvo skirta ekspertizė (148, 153, b. l. 2 t.), nustatyta liga, kuri galėjo turėti įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat liudytojų, civilinio ieškovo LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo Alfredo Zavecko parodymus, nustatė, jog civiliniai ieškiniai yra nepagrįstai dideli. Priteisus tokias sumas, būtų pažeistas ir teisingumo ir protingumo kriterijai, nes nustatant žalos atlyginimo dydį būtina siekti nukentėjusiųjų bei žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros.
Kaltinamasis P. B. nusikalstamais veiksmais pagrobė 1,30 m³ baltalksnių medienos ir 2,03 m³ beržų medienos, viso: 3,33 m³ metrus medienos už 426,09 Lt, priklausančios UAB „Biokuras“.
Civilinis ieškovas UAB „Biokuras“ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 3700 Lt. Civilinio ieškinio sumos dydžio niekuo nepagrindė, todėl laikytina, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstai užaukštintas ir turi būti mažintinas atsižvelgiant į rinkos kainą, minėtu laikotarpiu realizuojant medieną malkoms. Ši žala maksimaliai būtų ne didesnė nei 700 Lt.
LR AM Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas “ ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį 9690 Lt sumai bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisiamajame posėdyje atstovas Alfredas Zaveckas paaiškino, kad medžių neapžiūrėjo. Paskaičiavimus darė Policijos komisariatas. Jie pateikė nupjautų medžių skersmenis. Pagal tai ir apskaičiavo. Pagal raštus nebuvo nurodyta, kad bebrai nukirto medžius. Apskaičiavimą padarė formaliai. Teoriškai gali būti, kad ne tokia didelė žala padaryta gamtai.
Kadangi praėjus daugiau nei trejiems metams ir esant neišlikusiai medienai, tiksliai nustatyti padarytą žalą gamtai dabar realiai nebėra galimybės, todėl atsižvelgiant į teisingumo protingumo kriterijus žalos padarymas gamtai turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į 2010 m. rinkos kainas, proporcingai pareikštai civilinio ieškovo UAB „Biokuras“ priteistinai sumai, t.y. (9690 *700)/3700 =1833 Lt ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo, t.y. 2012-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nuosprendžio priėmimo dienai palūkanos sudaro : (2012-06-13 iki 2013-10-07 yra 482 dienos *1833 Lt * 5% = 121,03 Lt).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindimas
Nusikalstama veika, kurios padarymu kaltinamas P. B., kaltinamajame akte teisingai kvalifikuota pagal LR BK 178 str. 1 d. kaip svetimo turto pagrobimas (vagystė), įrodyta teisme.
Bausmės skyrimas
Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, neteistas, baustas, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, jo amžių 64 metų bei sveikatos būklę, lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina viena iš švelnesnių sankcijoje numatytų bausmių, paskiriant įpareigojimą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
P. B. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 65-67, 69, 88), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
P. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant atlyginti padarytas turtines žalas civiliniams ieškovams UAB ,,Kietasis biokuras” ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui.
Civilinio ieškovo UAB ,,Kietasis biokuras” civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš P. B. 700 Lt už padarytą turtiną žalą, kurią P. B. turi sumokėti ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinio ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 1833 Lt žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo, t.y. 2012-06-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti P. B. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.