- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-07-16
- Bylos Nr.
- A15.-837-1078/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00480-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. F.
- Nukentėjusysis
- A. U.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. F. (J. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. F. 2020 m. spalio 1 d., apie 19.54 val., vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas reguliuojama sankryža degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į dešinę nepraleido dviračių taku, ta pačia kryptimi, važiuojančio dviratininko, kuriam taip pat degė žalias šviesoforo signalas. Eismo įvykio metu nukentėjo dviratininkas A. U. (gim. (duomenys neskelbtini) m.), kuriam nustatytas nežymus kūno sužalojimo mastas. Šiais savo veiksmais J. F. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. F. kaltės nepripažino, nurodė, jog tuo metu buvo užbaigęs manevrą ir jam į priekinį dešinės pusės šoną įvažiavo dviratininkas - tuo metu jau buvo pasukęs į dešinę, dviratis įvažiavo į dešinės priekinės pusės sparną. Kuomet žiūrėjo, dviratininko pamatyti negalėjo, kadangi jis buvo per toli. Ne jis įvažiavo į dviratininką, o dviratininkas į jį. Nukentėjusysis nebuvo apsirūpinęs papildomomis apsaugos priemonėmis, buvo su ausinėmis, jokių degančių lempučių nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio J. F. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2020 m. spalio 1 d., maždaug 19.55 val., vairavo automobilį „VW TIGUAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Laisvės pr. ir suko link Žemynos gatvės. Buvo tamsu, bet sausa, be rūko. Važiuojamosios dalies danga – asfaltas. Suko iš pirmos į pirmą eismo juostą. Važiavimo greitis susidūrimo metu buvo apie 5-10 km/val. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Sukimo į dešinę momentu į jį įvažiavo dideliu greičiu važiavęs dviratininkas. Jis (J. F.) dviratininko nespėjo pastebėti, dviratininkas nestabdė ir atrodo jo, kaip kliūties, irgi nematė. Dviratininkas važiavo dviračių taku, ta pačia kryptimi kaip ir jis – nuo Ukmergės g. pusės. Susidūręs su jo automobilio dešinės pusės sparnu ir bamperiu dviratininkas kartu su dviračiu paskrido apie 5 metrus ir susidūrė su žeme. Bandė atsistoti, bet buvo sužalotas ir prarado orientaciją erdvėje (b.l. 31).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. U. parodė, jog vakare išvažiavo pasivažinėti dviračiu, važiavo dviračių taku, ir jau važiuojant link namų kirto šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant žaliam šviesoforo signalui. Daugiau apie įvykį nieko nepamena, sąmonę atgavo tik greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog įvažiuojant į sankryžą buvo su ausinėmis, ausinių dėžutė buvo kišenėje, šie daiktai galėjo iškristi įvykio metu.
Iš byloje esančio A. U. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jis 2020 m. spalio 1 d., maždaug 20.00 val., važiavo dviračiu dviračių taku, esančiu šalia pėsčiųjų tako, lygiagrečiai Laisvės pr. Buvo giedra, sutemę, gatvė, dviračių takas, perėja ir sankryža buvo apšviesti. Važiuojamoji dalis sausa, danga – asfaltas. Dviračio priekyje buvo įjungtas baltos šviesos žibintas. Degant žaliam šviesoforo signalui važiavo dviračių taku per perėją, kai staiga iš kairės pusės pastebėjo prie pat jo esantį automobilį. Paties susidūrimo neatsimena. Nuo tos akimirkos nieko neatsimena, sąmonę atgavo greitosios pagalbos automobilyje (b.l. 13).
Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusiojo A. U. įstatyminė atstovė J. U. parodė, jog draudimas neatlygino įvykio metu prarastų ausinių vertės. Nukentėjusysis iš namų išvažiavo su belaidėmis ausinėmis, tačiau po įvykio ausinės ir jų laikymo dėžutė dingo, kur – nėra žinoma. Kuomet pamatė nukentėjusįjį ligoninėje, ausinių ausyse nebuvo, jai buvo paduotas tik mobilusis telefonas. Šalmo nedėvėjimas įtakos įvykiui neturėjo, liemenės neturėjo, tačiau turėjo papildomą baltos šviesos signalą. Kelio ženklinimas dviratininkui leido važiuoti per kelią nenulipus nuo dviračio. Prašė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pripažinti kaltu ir paskirti nuobaudą.
Iš byloje esančio J. U. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d., maždaug 20 val., į jos mobilųjį telefoną paskambino sūnaus A. U. mobilaus telefono numeriu nepažįstame mergina, kuri pranešė apie eismo įvykį, kurio metu buvo partrenktas dviračiu važiavęs jos sūnus. Iki atvykstant policijai ir greitajai medicinos pagalbai, ji (nepažįstame mergina) papasakojo apie jos sūnaus būklę (b. l. 12).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nuotoliniu būdu apklausta liudytoja J. B. parodė, jog priešais ją prie šviesoforo stovėjo vyro vairuojamas automobilis, užsidegė žalia šviesa, jie pradėjo sukti į dešinę. Tuomet į važiuojamąją kelio dalį, degant žaliam šviesoforo signalui, niekur nesidairydamas išlėkė dviratininkas ir įvyko smūgis. Dviratininkas atsitrenkė į automobilio priekį – virš automobilio kapoto iškilo dviračio ratai ir ant žemės nukrito berniukas. Nubėgo prie berniuko, matė, kad jo veidas apibrozdintas, berniukas pradėjo keltis, bet ji jam neleido. Patvirtino rašytiniame paaiškinime išdėstytas aplinkybes. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus nurodė, jog įvažiuojančio į perėją dviratininko nematė, matė tik patį smūgį ir tai, jog prieš pat smūgį dviratininko galva žiūrėjo tiesiai, jis niekur nesidairė. Kas į ką įvažiavo, negalėjo tiksliai nurodyti. Dviratininkas buvo be šalmo ir be liemenės. Ar buvo šviečiančios lemputės, nežiūrėjo.
Iš byloje esančio J. B. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d., maždaug 19.55 val., ji vairavo automobilį Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo Laisvės g. link Žemynos g. Buvo tamsu, tačiau gatvė apšviesta. Važiuojamosios dalies danga asfaltuota. Važiavo paskui Volkswagen Tiguan pirma eismo juosta, 10 km/val. greičiu. Pradėjo važiuoti įsijungus žaliam šviesoforo signalui, suko į dešinę ir staiga pamatė ganai greitai, degant žaliam šviesoforo signalui, važiuojantį dviratininką, kuris net nežiūrėjo (nematė) prieš ją sukančio vairuotojo. Įvyko susidūrimas (b.l. 10).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, jog gavo tirti minėtą eismo įvykį, kurio metu automobilis sukdamas į dešinę susidūrė su dviračių taku važiavusiu dviratininku. Abiems eismo dalyviams degė žalias šviesoforo signalas. Dviračių takas nuo važiuojamosios kelio dalies yra nutolęs apie 3 metrų atstumu.
Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Tarnybos organizavimo poskyrio specialisto K. G. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d., apie 19.54 val., iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, Laisvės pr., įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmonės. Nustatė, kad 2020 m. spalio 1 d., apie 19.54 val., Vilniuje, Laisvės pr. – Žemynos g., J. F. vairuodamas automobilį VW Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į dešinę, kliudė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją, dviračių taku važiuojantį dviratininką A. U., kuriam Santaros vaikų ligoninėje nustačius paviršinius kūno sumušimus ir smegenų sukrėtimą, paguldytas į neurochirurgijos skyrių (b.l. 4).
Iš Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos 4-ojo būrio vyriausiosios patrulės R. D. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad iš budėtojo buvo gautas pranešimas, jog Žemynos g. 18 yra eismo įvykis su nukentėjusiaisiais. Atvykus Laisvės pr. ir Žemynos g. sankryžoje pastebėjo VW TIGUAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. F., kuriuo buvo partrenktas dviračiu važiavęs A. U., vaikinas buvo sąmoningas, bet sunkiai kalbėjo, jam buvo suteikta pagalba, vėliau išvežtas į RVUL. Įvykį matė J. B., kuri vairavo Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo paskui VW. Ji teigė, kad dviratininką pastebėjo (b.l. 5).
Iš eismo įvykio vietos plano nustatytas transporto priemonių po įvykio išsidėstymas teritorijoje (b.l. 7).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų nustatyta, kad 2020 m. spalio 1 d. 19.54 val. BPC gautas J. F. pranešimas, jog jis automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė dviratininką netoli PC (duomenys neskelbtini). Vyras apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kraujuoja iš galvos (b.l. 8).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadintos transporto priemonės: keleivinio automobilio Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, variklio dangtis; dviračio priekinis ratas, vairas, sėdynė (b.l. 9).
Iš specialistės J. M.-Č. 2020 m. spalio 21 d. paaiškinimo matyti, jog A. U. nustatytas odos nubrozdinimas veide ir plaštakose, galvos sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 14).
Iš specialistės J. M.-Č. 2021 m. vasario 9 d. papildomo paaiškinimo matyti, jog A. U. nustatytas odos nubrozdinimas veide ir plaštakose, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje pirmo piršto srityje ir kairės pėdos vidiniame paviršiuje, poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir pagal turimus duomenis kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 15).
Byloje pateiktos įvykio vietos fotonuotraukos (b.l. 35-38).
Žemesnės instancijos teismas
Administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį kyla už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį kelių eismo taisyklių pažeidimą.
Visų pirma pažymėtina, kad buvo nustatytos pagrindinės eismo įvykio mechanizmo aplinkybės, leidžiančios vertinti eismo įvykio dalyvių veiksmų atitikimą KET reikalavimams. J. F. vairuojamu automobiliu iš Laisvės pr. važiuojamosios dalies sukdamas dešinėn į Žemynos g. ir tuo metu judėdamas šias teritorijas jungiančia sankryža kirto lygiagrečiai su Laisvės pr. besitęsiančiame šaligatvyje įrengtą dviračių taką, kuris susikerta su važiuojamąja kelio dalimi. Tuo metu J. F. vairuojamu automobiliu susidūrė su važiuojamąją kelio dalį, vietoje išskirtoje specialiu ženklinimu, kur dviračių takas, dviračių juosta kerta važiuojamąją dalį, kirtusiu nukentėjusiojo A. U. vairuojamu dviračiu, dėl ko pastarasis griuvo ir patyrė nežymaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus. Vertinant eismo įvykio dalyvių veiksmų atitikimą KET reikalavimams, konstatuotina, kad prieš pat įvykį susidariusioje eismo situacijoje, J. F., kaip ir nurodyta administracinio nusižengimo protokole, turėjo laikytis KET 158 punkto reikalavimų, numatančių, kad sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas, o sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino, kadangi, kaip nurodė teismo posėdžio metu, prieš pat susidūrimą susidariusioje situacijoje galimybė praleisti dviračių taku važiuojantį dviratininką buvo apribota dėl paties nukentėjusiojo neatsargių ir galimai KET reikalavimų neatitinkančių veiksmų. Konkrečiai, nurodoma, kad būtent dviratininkas atsitrenkė į automobilio priekinį šoną, po to, kai automobilis buvo kirtęs kelio važiuojamojoje dalyje specialiu ženklinimu pažymėtą dviračių tako ribą, galimai važiavo dideliu greičiu, nedėvėjo apsaugos priemonių, važiavo su ausinėmis. Paneigiant tokią gynybinę poziciją pirmiausiai pažymėtina, kad pats faktas, jog sankryžoje susikirtus J. F. ir A. U. judėjimo trajektorijoms, įvyko transporto priemonių susidūrimas leidžia J. F. veiksmuose įžvelgti KET 158 punkto reikalavimų pažeidimą, pasireiškusį kliūties A. U. vairuojamo dviračio kelyje sudarymu ir jo nepraleidimu. KET 158 punkte numatyta pareiga „duoti kelią“ KET apibrėžiama, kaip „reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį ar greitį“. Taigi, vykdydamas KET 158 punkto reikalavimus, automobilio vairuotojas turi ne tik nekliudyti dviračio, bet ir neužkirsti jam kelio, taip sukeldamas grėsmę eismo saugumui keliančią situaciją ir priversdamas jo vairuotoją intensyviai stabdyti ar imtis kitų staigių veiksmų. Priešinga pozicija, ginčytinoje eismo situacijoje laikant teisiu eismo dalyvį (formaliai neturintį pirmenybės) vien dėl to, kad jis pirmas pasiekė judėjimo trajektorijų susikirtimo vietą, reikštų nesaugių veiksmų atlikimo skatinimą (greičio didinimas, tikslu iš šalutinio kelio pirmam įvažiuoti į nelygiareikšmių kelių sankryžą ar nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, matant prie jos artėjantį pėsčiąjį ir pan.), kas akivaizdžiai prieštarautų kertiniam atsargumo ir eismo dalyvių savitarpio pagarbos principui, kuriais pirmiausiai ir grindžiami KET.
Vertinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nurodytą aplinkybę, kad įvykio kilimą sąlygojo nukentėjusiojo veiksmai, pasireiškę važiavimu per dideliu greičiu, laikytini J. F. gynybine pozicija ir yra deklaratyvūs, kadangi koks susidariusioje eismo situacijoje dviračio greitis „turėtų būti“ konkrečiai KET įvardijama nėra. Išskyrus situacijas, kai dviračiais prasilenkiama su pėsčiaisiais, KET imperatyviai nenustatyto konkrečių važiavimo dviračiais greičių ribų. Sprendžiant klausimą dėl įvykio dalyvių veiksmų atitikimo KET reikalavimams ir jų įtakos įvykio kilimui, iš esmės nėra aktualus ir prieš pat įvykį buvęs paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuoto automobilio greitis. Šiuo atveju greitis svarbus tik tiek, kiek šis (nepriklausomai nuo jo konkretaus dydžio) vairuotojo buvo tinkamai pasirinktas saugiai kirsti kitų eismo dalyvių judėjimo trajektorijos kelią ir nesudaryti kliūties.
Taigi, įvertinus anksčiau išdėstytą, darytina išvada, jog J. F. kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad J. F. 2020 m. spalio 1 d., apie 19.54 val., vairuodamas automobilį „VW Tiguan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas reguliuojama sankryža degant leidžiamam šviesoforo signalui, sukdamas į dešinę nepraleido dviračių taku, ta pačia kryptimi, važiuojančio dviratininko A. U., kuriam taip pat degė žalias šviesoforo signalas, kuris eismo įvykio metu nukentėjo, jam nustatytas nežymus kūno sužalojimo mastas.
J. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei nusižengimo padarymo aplinkybes (padarytas administracinis nusižengimas, susiję su transportu ar kelių ūkiu, įvykio metu nežymiai sužalotas (duomenys neskelbtini)), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (padarytas neatsargus nusižengimas), asmenybę (anksčiau kelis kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nėra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, visas jam skirtas baudas sumokėjęs, duomenų apie teistumą nėra), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti J. F. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrus baudą, įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, sankcijos ribose.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Įvertinus tai, kad J. F. anksčiau kelis kartus baustas tik už nešiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas yra sumokėjęs, kitas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog padarytas neatsargus administracinis nusižengimas yra atsitiktinis, o ne sistemingo teisės aktų nesilaikymo rezultatas, bei tai, kad įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, teismas nutaria J. F. neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo vertinimu šiuo atveju, nuobaudos tikslai bus pasiekti netaikius šios administracinio poveikio priemonės.
2021 m. kovo 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminės atstovės J. U. prašymas dėl padarytos turtinės žalos priteisimo, kuriuo prašoma iš eismo įvykio kaltininko J. F. priteisti 306,60 Eur turtinę žalą. Minėtą turtinę žalą sudaro dviračio dalių ir remonto darbai, kurių vertė 252 Eur, bei eismo įvykio metu pamestų ar pavogtų ausinių vertė – 54,46 Eur. 2021 m. gegužės 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas J. U. prašymas 2021 m. kovo 8 d. prašymo dalyje dėl padarytos turtinės žalos – sugadinto dviračio, nenagrinėti, kadangi patirti nuostoliai atlyginti draudimo bendrovės išmoka. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, byloje spręstinas tik turtinės žalos, patirtos dėl ausinių praradimo, priteisimo klausimas. Pažymėtina, jog prašyme dėl žalos atlyginimo tiksliai nenurodyta kaip minėtos ausinės dingo (ar buvo pamestos, ar pavogtos), be to teismo posėdžio metu J. U. nurodė, kad po įvykio ausinės ir jų laikymo dėžutė dingo, tačiau kur – nėra žinoma. Aplinkybę, jog minėtos ausinės dingo, pastebėjo tik praėjus pakankamai nemažai laiko nuo įvykio, kuomet jos sūnus jau buvo ligoninėje. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra pateikta neginčijamų duomenų, jog J. F. padarytas KET pažeidimas buvo tiesioginė ir vienintelė priežastis, nulėmusi ausinių dingimą, taip pat įvertinant tai, jog atsitiktinis priežastinis ryšys negali būti pagrindas turtinei žalai atlyginti, J. U. prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
J. F. (J. F.), pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Nukentėjusiojo A. U. įstatyminės atstovės J. U. prašymo dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21128739527.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.