- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- N-62-224-10
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarimo panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarimu P. J. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalies pažeidimą paskirta 20 Lt bauda, už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą - 100 Lt bauda, už ATPK 130 straipsnio 1 dalį - 3000 Lt bauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirta galutinė nuobauda - 3000 Lt bauda. Teismas nurodė, kad P. J. padaryti pažeidimai įrodyti byloje esančia medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytiniu paaiškinimu, nukentėjusiojo rašytiniu paaiškinimu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, autoavarijos vietos schema bei kita bylos medžiaga. Nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė - pažeidėjas dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Šalies argumentai
P. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarimą paliekant paskirtas nuobaudas pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir 127 straipsnio 2 dalį, o nuobaudą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį panaikinti, paskirti galutinę nuobaudą - 100 Lt. Pažeidėjo teigimu, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, administracinė atsakomybė gali kilti tik kai teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, o jo elgesyje nebuvo tyčinių veiksmų, tad pirmosios instancijos teismas neįvertino kaltės formos ir neteisingai kvalifikavo pažeidimą. Asmuo nurodo, kad eismo įvykio nepastebėjo, ant jo automobilio nebuvo smūgio ar atsitrenkimo požymių. Gautoje administracinės bylos kopijoje nebuvo apgadinto automobilio nuotraukų, kurias esant nurodė policijos pareigūnai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos poskyris nurodo, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, asmens profesinė veikla ar darbo pobūdis nesuteikia jokio prioriteto administracinei atsakomybei švelninti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - ir LVAT) yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (LVAT 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 1. 259). Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. byl. N3-443/2006).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai 2009 m. sausio 15 d. nutarime nurodė, kad teismo posėdyje P. J. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų (b.l. 15). Iš P. J. pateikto apeliacinio skundo (b.l. 20-21) yra aišku, kad asmuo prisipažįsta padaręs pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje, tačiau ginčija paskirtą nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą. Galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino apelianto prisipažinimą dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinė atsakomybė pagal šią straipsnio dalį kyla tuomet, kai teisės pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nagrinėjęs apelianto kaltės formos klausimą ir nustatinėjęs ją asmens veikoje. Skundžiamo teismo nutarimo tekste nėra motyvų, kodėl įrodymai - asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimai dėl jo kaltės nebuvimo - yra atmesti.
Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad šioje byloje įrodymai visapusiškai ištirti nebuvo, esami prieštaravimai tarp įrodymų nebuvo pašalinti. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas, priimtas visapusiškai ir išsamiai neištyrus reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinus byloje surinktų įrodymų prieštaravimų, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, ir todėl yra naikintinas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
P. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 15 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.