Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovo pagal įstatymą išdavimo, suinteresuotais asmenimis byloje esant J. G. ir G. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius toliau – Marijampolės apskrities VTAS) prašo išduoti teismo leidimą paimti nepilnametę G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), iš vaiko tėvų pagal įstatymą J. G. ir G. K.

Prašymas grindžiamas tuo, kad 2019 m. liepos 7 d. 17.40 val. budėjimo pagal grafiką metu, Marijampolės apskrities VTAS vyriausioji specialistė J. M. iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato gavo pranešimą, kad adresu: (duomenys neskelbtini), neblaivi J. G. galimai neprižiūri savo mažametės dukters G. K. Nedelsiant reaguodamos į gautą policijos pranešimą į šeimą vyko Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės J. M. ir J. M.. Nuvykus nurodytu adresu buvo rasta neblaivi J. G., kuriai nustatytas 2,10 promilių girtumas, taip pat akivaizdžiai neblaivūs J. G. sugyventinio G. K. brolis ir tėvas. Namuose kartu su neblaivias artimaisiais buvo ir J. G. dukra G. K. Motina J. G. buvo rami, jau sudėjusi dukros daiktus. Policijos pareigūnai teigė, kad moteris buvo agresyvi, tačiau, kol sulaukė vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų nusiramino. J. G. pasakojo, kad dalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, lankosi pas specialistą, dirbantį su priklausomybę turinčiais asmenimis. Informavus, kad dukrą G. reikės apgyvendinti saugioje aplinkoje, motina prašė mergaitę vežti pas jos pažįstamą R. Mergaitės teta J. M., kuri priimdavo mažametę mergaitę laikinai priežiūrai, šį kartą padėti atsisakė. Nuvykus Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėms pas R. bei informavus apie susidariusią situaciją, moteris nurodė, kad mergaitę prižiūrėti gali tik iki kitos dienos ryto. Kartu vykę policijos pareigūnai teigė, kad į šiuos namus taip pat ne kartą vyksta dėl girtavimo bei konfliktinių situacijų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes bei siekiant apginti vaikų teises, užtikrinti saugią aplinką ir teisėtus jų interesus, Skyriaus specialistės J. M. ir J. M. priėmė sprendimą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos, kurioje iškilo realus pavojus vaiko saugumui, sveikatai. 2019 m. liepos 7 d. surašytas Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas Nr. 12NA-373. Nepilnametė mergaitė paimta iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendinta L. šeimynoje, buveinės adresas (duomenys neskelbtini).

Nuo 2012 m. balandžio 10 d. iki 2017 m. liepos 12 d. J. G. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo ir/arba psichotropinių medžiagų vartojimo. 2017 m. gegužės 23 d. Šakių rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-630-630/2017, pačiai motinai J. G. sutinkant, neterminuotai apribota motinos valdžia vaikų G. G. ir A. G. atžvilgiu. Nuo 2017 m. lapkričio mėn. J. G. pradėjo gyventi su G. K. Nuo 2019 m. vasario 15 šeimai vykdoma atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. Motina nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų ir nepriima socialinių darbuotojų teikiamos pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio gydymo. Iš visų pagalbos plane numatytų priemonių motina iš dalies įvykdė vieną įsipareigojimą, t. y. vieną kartą apsilankė pas priklausomybių specialistą. Vertinant šeimos situaciją pastebėtina, kad J. G. nėra pajėgi išspręsti problemos dėl alkoholio vartojimo, taip pat reikalinga stiprinti motinystės ir socialinius įgūdžius, motinai trūksta žinių apie kūdikio mitybą. Moteris nepripažįsta, kad dėl alkoholio jai buvo apribota motinos valdžia kitų vaikų atžvilgiu, ji nepripažįsta turinti priklausomybę, nors per šešis mėnesius nuo atvejo vadybos iniciavimo pradžios girtumas nustatytas penkis kartus. Motina nenori priimti pagalbos dėl gydymosi nuo alkoholio. Jos nuomone, vaiku gali pasirūpinti ir neblaivi, ji nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, nėra motyvuota gydytis, nevykdo sudaryto pagalbos plano. Motina nesupranta, kokia turi būti tinkama vaiko priežiūra. Kūdikis nuo 1 mėnesio amžiaus maitinamas netinkamai: atvėsusia manų koše, jogurtu. 8 mėnesių kūdikiui vakarienei duodamas šokoladukas. Vaikas auga aplinkoje, kurioje trūksta saugumo, namuose lankosi pašaliniai agresyvūs asmenys, kurie girtauja, tarpusavyje smurtauja, todėl kyla grėsmė vaikui. Motina aiškina, kad kai namuose lankosi pašaliniai asmenys ir girtaujama, mergaitė būna savo kambaryje ir nemato. Ji paaiškina, kad stengiasi rūpintis dukra, tačiau vertinama, jog motina nesuvokia, kokia turi būti tinkama vaiko priežiūra. Ji nepripažįsta savo klaidų ir problemų, nenori keisti savo elgesio, dėl to kyla konfliktai. Neblaivi J. G. dažniausiai būna agresyvi.

Šeimoje ir toliau tebevyksta sistemingi vaiko teisių pažeidimai dėl motinos piktnaudžiavimo alkoholiu, šiais metais, t. y. nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. liepos 7 d. mergaitei keturis kartus buvo nustatytas 1 grėsmės vaikui lygis, vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas kitoje šeimoje.

Sodros duomenų bazės išrašo duomenimis, J. G. nedirba, 2019 m. liepos 10 d. administracinių nusižengimų registro duomenimis, J. G. ne kartą bausta dėl alkoholio vartojimo vaiko akivaizdoje, vaiko nepriežiūros.

Nepilnametės G. K. tėvas yra G. K. taip pat asmuo neregistruotas Užimtumo tarnyboje. Skyriaus duomenimis, G. K. yra smurtavęs prieš savo tėvą, todėl šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje, t. y. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje. 2019 m. liepos 9 d. buvo vertintas grėsmės vaikui lygis. Įvertinus visus rizikos veiksnius nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis. 2019 m. liepos 10 d. mergaitė apgyvendinta Karolinos ir M. G. šeimoje, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus. Antrojo grėsmės vaikams lygio nustatymo aplinkybes pagrindžia 2019 m. liepos 9 d. Grėsmės vaikams lygio nustatymo anketa Nr. 12GL-1608, 2019 m. liepos 7 d. Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktas Nr. 12NA-375, 2019 m. liepos 7 d. tarnybinis pranešimas Nr. 12TSD-574, 2019 m. liepos 10 d. administracinių nusižengimų registro išrašai, 2019 m. balandžio 2 d. pagalbos šeimai planas, 2019 m. liepos 7 d. policijos registruojamų įvykių registras, 2019 m. liepos 10 d. vaiko laiko apgyvendinimo akto Nr. 12VLA-38. Šie dokumentai yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl leidimo paimti vaiką išdavimo, įrodant prašymo pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

CK 3.254¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste – VTAPĮ) 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs atvejo vadybininko siūlymą paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir įvertinęs jo pagrįstumą arba savarankiškai nustatęs, kad toje aplinkoje iškilo pavojus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, VTAPĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka paima vaiką iš jam nesaugios aplinkos (VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei ne vėliau kaip per 3 darbo dienas CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo tėvų ar kitų jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas, laikydamasis VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje ir 36 straipsnio 5 dalyje nustatytos tvarkos paėmė vaiką iš jam nesaugios aplinkos bei CK 3.254¹ straipsnyje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą dėl leidimo paimti vaiką G. K. iš vaiko tėvų pagal įstatymą J. G. ir G. K. išdavimo.

2019 m. liepos 9 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa Nr. 12GL-1608, kuria nepilnamečiui nustatytas antras grėsmės lygis, patvirtina, kad buvo užfiksuoti vaiko funkcionavimo rizikos veiksniai: 2019 m. liepos 7 d. neblaivi mama J. G., kuriai policijos pareigūnai nustatė 2,10 promilių girtumą. Galima netinkama vaiko priežiūra. Nors mergaitė švari guvi ir linksma, tačiau mama mergaitę netinkamai maitina. Mergaitė auga aplinkoje, kurioje trūksta saugumo, nes namuose pastoviai girtaujama, lankosi pašaliniai asmenys, kyla konfliktai. Akivaizdžiai neblaivūs ir agresyvūs kartu gyvenantys asmenys: mažametės senelis ir dėdė. Šeimoje situacija nesikeičia, kartojasi. Mergaitės tėvas G. K. dukra nesirūpina, nes šiuo metu atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje.

Iš tarnybinių pranešimų ir kitos bylos medžiagos matyti, kad J. G. piktnaudžiauja alkoholiu ir nuo 2019 m. vasario 14 d. iki 2019 m. liepos 7 d. mergaitei keturis kartus buvo nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis, vaikas buvo paimtas iš nesaugios aplinkos ir laikinai apgyvendintas kitoje šeimoje.

Iš BĮ Šakių socialinių paslaugų centras 2019 m. liepos 10 d. rašto matyti, kad J. G. nepripažįsta turinti problemų dėl alkoholio vartojimo. J. G. girtavimų metu nėra pajėgi tinkamai pasirūpinti savo dukra. Atsižvelgiant į tai, kad šeima nesuvokia pagalbos reikalingumo, atsisako priimti pagalbą sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, nėra motyvuota gydytis, nevykdo sudaryto pagalbos plano, kyla grėsmė vaikui, todėl yra rekomenduojama G. K. nustatyti laikinąją globą ir jos motinai laikinai apriboti tėvų valdžią.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, todėl savo dukra G. K. pasirūpinti negali.

Atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, taip pat į nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad dėl susiklosčiusios situacijos iškilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja CK 3.254 straipsnio 3 punkte nustatytas pagrindas paimti nepilnametį vaiką iš tėvų (Įstatymo 42 straipsnio 1, 2 dalys, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 582 straipsnis). Įvertinus tai kas nurodyta, daroma išvada, kad dėl nepilnamečiui vaikui kilusio antro grėsmės lygio, t. y., vaiko motinai tinkamai nevykdant savo pareigų, vaiko tėvui esant pataisos namuose, nepilnametė pagrįstai buvo paimta iš įstatyminių atstovų, todėl leidimas paimti nepilnametę G. K. iš jo tėvų išduotinas (CK 3.254, 3.254¹straipsniai, Įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 3 punktas, 40 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Įvertinęs tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 290–292, 582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti.

Išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką G. K., gimusią (duomenys neskelbtini), gyvenusią (duomenys neskelbtini), iš jo tėvų pagal įstatymą J. G., gimusios (duomenys neskelbtini), ir G. K., gimusio (duomenys neskelbtini).

Nutartį vykdyti skubiai.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus

Nutarties apskundimas nesustabdo jos vykdymo.