Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. Ž. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. lapkričio 26 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2015-10-30 apie 22⁰⁰ val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini), pakartotinai būdamas neblaivus (kai nustatytas lengvas – 0,69 promilių girtumas) vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti (nėra įgijęs šios teisės), būdamas 2014-03-05 baustas pagal ATPK 129 str.; be to, automobiliui nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra. Taip Pažeidėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p. ir 226 p. reikalavimus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliaciniame skunde Pažeidėjas neginčija faktinių jam inkriminuotų pažeidimų padarymo aplinkybių, įrodymų dėl jų. Jis prašo arešto bausmę pakeisti bauda bei nekonfiskuoti automobilio, ir abejoja ar pagrįstai jo pažeidimas kvalifikuotas pagal ATPK 130² str. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis ATPK 302¹¹ str. 1 d., apeliacinės instancijos teismas patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tik šioje dalyje.

Pagal ATPK 130² str. administracinę atsakomybę užtraukia pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 str., 127 str. trečiojoje dalyje, 129 str. numatytus pažeidimus.

ATPK 36 str. numato, kad jei asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda.

Iš administracinių teisės pažeidimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, pirmiausia matyti tai, kad Pažeidėjas sistemingai daro smulkesnius ar šiurkštesnius administracinės teisės pažeidimus. Be to, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimu Pažeidėjas buvo nubaustas pagal ATPK 123 str. 1 d., 123 str. 5 d. ir 129 str. (3 – 12 b. l.), paskirta bauda, kaip savo skunde nurodo pats Pažeidėjas, iki galo sumokėta nėra, todėl atsižvelgus į ATPK 36 str. taisyklę Pažeidėjas visiškai pagrįstai skundžiamu nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 130² str.

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą turi būti vadovaujamasi teisingumo ir proporcingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai), todėl individualizuojant skiriamas nuobaudas, būtina atidžiai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti Pažeidėją, sukelti teisės Pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgus į tai, pažymėtina, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau parenkant nuobaudos rūšį turi būti vertinama, kokia nuobaudos rūšis kaltininkui būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str.

Apylinkės teismas, skirdamas Pažeidėjui administracines nuobaudas už abu padarytus pažeidimus atsižvelgė į bendrąsias nuobaudos skyrimo taisykles, į teisės pažeidimų pobūdį, Pažeidėjo asmenį apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, ir todėl skyrė jam teisingas, nė kiek ne per griežtas nuobaudas už atskiras veikas, bei teisingas galutines nuobaudas. Pažymėtina, kad pagal ATPK 33 str. kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. ATPK 33 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinė šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Tokiais atvejais taikomas nuobaudų subendrinimas, kuris gali būti atliekamas sudėjimo būdu, t. y. nuobaudų, numatytų už kiekvieną iš padarytų pažeidimų, sudėjimas visiškai ar iš dalies, arba taikant nuobaudų apėmimo principą, t. y. griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą. Nuobaudų subendrinimo būdą teismas parenka atsižvelgdamas į nuobaudos individualizavimo principą.

Pagal ATPK 29 str. 1 d. nustatytą reglamentavimą administracinis areštas gali būti skiriamas tik išimtiniais atvejais, kadangi tai yra griežčiausia nuobaudos rūšis. Nagrinėjamu atveju, apylinkės teismas nustatė Pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino kaltę (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – administracinės teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris anksčiau buvo padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Pažeidėjas daug kartų baustas už smulkesnius ir šiurkštesnius administracinės teisės pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, didelė paskirtų baudų dalis iš vis nėra sumokėtos (3 – 12 b. l.). Pažymėtina ir tai, kad nors Pažeidėjas skunde ir prašo areštą jam pakeisti bauda, nurodydamas, kad dirba bei mokosi, tokių duomenų byloje nėra. Todėl apygardos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad bylos duomenys neigiamai apibūdina Pažeidėja, rodo, jog jis atitinkamų išvadų nepadarė, akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau linkęs pažeidinėti įstatymus. Pažeidėjui anksčiau paskirtos baudos, net du kartus skirtas areštas, nepasiekė ATPK 20 str. nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, nebuvo tokios efektyvios atsakomybės priemonės, dėl ko Pažeidėjui už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., paskirta griežčiausios rūšies administracinė nuobauda – 20 parų administracinis areštas, yra teisėta.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į Pažeidėjo skunde minimas aplinkybes bei įvertinęs bylos duomenis, nemato jokio pagrindo tenkinti Pažeidėjo prašymo, susijusio su automobilio nekonfiskavimu. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ nuostatas, kadangi byloje nenustatytos jokios išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą netaikyti automobilio konfiskavimo. Su šia teismo išvada taip pat visiškai sutiktina. Pažeidėjo nurodomi šeimos nariams kilsiantys sunkumai, susisiekiant su jų darbovietėmis ir mokymosi įstaigomis, nėra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Teismas pažymi, kad vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais ir kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas šioje byloje nėra. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismas pažymi, kad pažeidėjo nurodomi jam ir jo artimiesiems kilsiantys nepatogumai dėl automobilio konfiskavimo nepripažintini ypatingomis sąlygomis, įgalinančiomis taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma administracinė nuobauda. ATPK 26 str. 1 d. nustatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuoti gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti padarant administracinį teisės pažeidimą, šio kodekso straipsniuose, tarp kurių nurodytas ir ATPK 130² straipsnis, numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. Taigi nubaudus asmenį pagal ATPK 130² str. daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, tačiau nekeičiant jo esmės, jis keistinas kitu pagrindu, nurodant tinkamą automobilio savininką, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą nepakeistą ir E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.