Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Statfiksa“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Atlikus formalų rašytinių įrodymų vertinimą nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. vasario 28 d. sudaryta statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo atlikti objekto, adresu (duomenys neskelbtini), trinkelių klojimo darbus, o ieškovė įsipareigojo atsiskaityti už atliktus darbus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovei 2019 m. balandžio 21 d. sumokėjo 1000 Eur avansą už darbus ir 680 Eur avansą už trinkeles. 2019 m. gegužės 6 d. A. V. sumokėjo dar papildomai 800 Eur avansą už darbus. Rangos sutartyje numatyta, kad darbai turėjo būti atlikti iki 2019 m. gegužės 15 d.

Ieškovės teigimu, darbai objekte buvo pradėti 2019 m. balandžio 21 d., t. y. praleidus sutartyje numatytą darbų pradžios terminą (2019 m. balandžio 5 d.). 2019 m. gegužės 10 d. el. paštu A. V. atsakovė nurodė, jog darbų toliau nebetęs, nes per daug nesutarimų, nėra darbų projekto. MB „Statfiksa“ vienašališkai nutraukė sutartį, nebaigusi įsipareigotų atlikti darbų, padarytus darbus atlikusi su broku, neperdavus darbų pagal priėmimo-perdavimo aktą. Dėl šių priežasčių ieškovė prašo iš MB „Statfiksa“ priteisti visus A. V. sumokėtus avansus už darbus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad buvo būtina kuo skubiau pabaigti pradėtus darbus ištaisant MB „Statfiksa“ atliktų darbų defektus, buvo kreiptasi į kitą įmonę, kuri ištaisė MB „Statfiksa“ defektus už 1089,00 Eur sumą. Ieškovė 2019 m. gegužės 20 d. pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl patirtų nuostolių atlyginimo. Dėl to patyrė 100 Eur išlaidas, kurias taip pat prašo priteisti iš atsakovės. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė minėtas sumas būtų grąžinusi ieškovei, taip pat byloje nepateikta prieštaravimų dėl nuostolių paskaičiavimo.

Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1 – 6.4, 6.644 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.655 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. Rangovas turi teisę reikalauti išmokėti jam avansą ar rankpinigius tik rangos sutartyje numatytais atvejais. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės. Žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat negautos pajamos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, sumokėjo atsakovei 1800 Eur avansą už darbus, tačiau atsakovė sutartyje nustatytu terminu trinkelių klojimo darbų iki galo neatliko, todėl laikytina, kad atsakovė pažeidė prievolę. Be to ieškovė patyrė papildomas išlaidas: 1089 Eur atsakovės darbų trūkumams šalinti ir 100 Eur išlaidas pretenzijos rengimui. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovės priteistina 2989 Eur nuostolių.

Ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė patyrė 267,25 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 67,25 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už advokato P. M. teisinę pagalbą. Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad ieškovė už ieškiniu reiškiamą reikalavimą sumokėjo 67,25 Eur žyminio mokesčio, nors pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei to paties straipsnio 7 dalį byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 67 Eur. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, žyminio mokesčio permoka grąžintina ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Statfiksa“ 2989 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis eurus) nuostolių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2989 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) sumą nuo bylos dėl teismo įsakymo išdavimo iškėlimo teisme dienos (2019 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 267 Eur (du šimtus šešiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. V.

Grąžinti ieškovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 0,25 Eur (dvidešimt penkių euro centų) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2019 m. rugpjūčio 22 d., akcinėje bendrovėje „Swedbank“, dokumento Nr. 108, mokėjimo užduoties kodas Liteko sistemoje ZH80328. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.