Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2759-836/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-30
Bylos Nr.
1-2759-836/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24514-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Nukentėjusysis
V. B., L. Š.
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2759-836/2019 (S)Proceso Nr. 1-01-1-24514-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5;1.1.8.1;1.2.27.1.;1.2.26.2; 2.1.15.1;2.1.15.3.3.2.;1.1.8.14; 2.3.6.4.5; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.3.; 2.1.10.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 30 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant R. L., dalyvaujant:prokurorei S. S.,nukentėjusiajam V. B.,nukentėjusiajam L. Š.,kaltinamajam M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001 m. spalio 16 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 str. 2 d. (įstatymo, galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d., redakcija) – 2 m. laisvės atėmimo, BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

2) 2004 m. kovo 3 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 286 str., vadovaujantis BK 63 str. 4 d. – 1 m. laisvės atėmimo bausme;

3) 2004 m. lapkričio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, BK 64 str. bausmes subendrinus - 7 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

4) 2005 m. spalio 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d.,178 str. 2 d., 294 str. 2 d., BK 42 str. – 1 m. 10 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius 2000-04-11 Įstatymo „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 1 d. 1 p., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas,

5) 2013 m. birželio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d.,180 str. 1 d., 284 str. 1 d., 180 str. 1 d., BK 63 str. 1, 4 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausme, BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams,

6) 2013 m. gruodžio 18 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 m., BK 64 str. 1 d., 3 d. bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 11 d. Kaišiadorių apylinkės teismo nuosprendžiu, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 4 m. 8 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, bausmė atlikta. 2018 m. vasario 13 d. paleistas iš Vilniaus pataisos namų;

7) 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 5,7,8 punktus, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, su įpareigojimais, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 286 straipsnyje.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 12 d. apie 2.50 val., viešoje vietoje įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamas, prie (duomenys neskelbtini), tyčia apšlapino L. Š. priklausančio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį bei įėjęs į namo laiptinę, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia rankomis sudavęs smūgius, sugadino L. Š. priklausančio (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės durų akutę ir 200 eurų vertės buto duris, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 12 d. apie 3 val. 30 min., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra tyčia vieną kartą sudavė rankoje laikytų žiebtuvėliu jį sulaikyti bandžiusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. į dešinę koją, padarydamas kraujosruvą dešinės pėdos IV piršto srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad vasarą, galėjo būti birželio 12 d., parke, po to namuose stipriai pavartojo alkoholio, dar gėrė raminamuosius vaistus, nes turi problemų dėl buto skolos. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, nes sakė, kad rėkavo prie laiptinės, bet to neprisimena ir jį išvežė. Jam susišvietė, kad pareigūnus iškvietė kaimynas Š., todėl kai grįžo į namus, pradėjo tam kaimynui trankyti duris. Neatsimena su kuo daužė į duris, bet rankomis ir kažkokiu tai daiktu, bet neprisimena kokiu, gal ir plaktuku. Sudaužė kaimyno buto durų akutę ir duris apgadino, bei lauke apšlapino kaimyno automobilį, nes žinojo, kad jis jam priklauso. Gali būti, kad vartojo ir necenzūrinius žodžius. Tada vėl atvažiavo pareigūnai, bet jų pradžioje neįsileido, vartojo visokius necenzūrinius žodžius. Pradėjo laužti duris, tada įleido. Pareigūnai panaudojo tazerį, nes nevykdė pareigūnų reikalavimų. Galėjo su žiebtuvėliu suduoti nukentėjusiajam pareigūnui į koją. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Atsiprašė nukentėjusiųjų ir dabar jų atsiprašo. Blaivas nebūtų taip pasielgęs. Turi priklausomybę alkoholiui ir norėtų gydytis. Pripažįsta V. B. 100 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, bet šiuo metu neturi pinigų. Materialinė padėtis sunki, gyvena vienas, šeimos neturi. Kartais dirba per savaitę kelias dienas, uždirba apie 200 eurų. Ieško darbo. Labai gailisi dėl to ką padarė.

Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

L. S. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2019 m. birželio 12 d. apie 2.51 val. kaimynas M. K. tyčia daužė su kietu daiktu į jo buto, (duomenys neskelbtini), duris, išdaužė durų akutę, bei sugadino duris. Lauke rado apšlapintą savo automobilį. Taip pat pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad apžiūrint įvykio vietą – (duomenys neskelbtini), kurioje galu į daugiabutį namą ant keturių ratų, užrakintas stovi lengvasis automobilis VW PASSAT juodos spalvos valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį rastas apšlapintas galinis bagažinės dangtis ir nubėgusi ant grindinio bala. Šalia automobilio tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta. Trečios laiptinės penktame aukšte rudos spalvos buto durų, ant kurių yra (duomenys neskelbtini), akutė išdaužta ir aplink akutę yra šešios įdaužymo žymės 10x10 cm skersmens. Taip pat šalia minėto buto durų dešinėje yra elektros dėžė, kurios durelės yra įlenktos (1 t., b. l. 27-38).

Nukentėjusysis L. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 12 d. 2.51 val., miegodamas namuose, (duomenys neskelbtini), išgirdo stiprų triukšmą, daužymą į jo buto duris. Nuo šio triukšmo prabudo jis ir mažametė vienerių metukų mergaitė, kuri pabudusi verkė. Priėjęs prie buto durų, pro akutę nieko nematė. Išėjęs į laiptinę, pamatė, kad apgadintos jo buto durys - išdaužta akutė ir aplink akutę įdaužta apie 6 skyles į buto duris, kurios yra šarvuotos. Priėjęs prie buto durų, girdėjo, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) nubėgo į savo butą ir užsirakino buto duris, prieš bėgdamas į butą kaimynas jam sakė necenzūrinius žodžius. Minėtam kaimynui kvietė policijos pareigūnus, kadangi kaimynas prie daugiabučio rėkavo, šūkavo, laiptinėje pripurškė dujų, sakė, jog narkomanai nevaikščiotų. Dėl tyčia apgadintų durų padaryta apie 600 eurų turtinė žala. Butas draustas. Taip pat išėjęs į lauką rado tyčia apšlapintą automobilio galinį bagažinės dangtį. Automobilis VW PASSAT (duomenys neskelbtini) juodos spalvos stovėjo automobilio stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini). Įtaria, kad automobilį tyčia apšlapinti galėjo tas pats kaimynas iš (duomenys neskelbtini), kadangi automobilis apšlapintas laikotarpiu nuo 2019-06-11 23.00 val. iki 2019-06-12 03.30 val. Dėl automobilio tyčinio apšlapinimo padaryta moralinė žala. Kaimynui (duomenys neskelbtini) pretenzijų neturi, su juo susitaikė, žadėjo žalą atlyginti, atsiprašė, gailėjosi. Byloje civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 28-38, 51-54).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis M. K. pateikė du plaktukus, kurie apžiūrėti ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad vienas iš plaktukų yra su medine rankena, kurios ilgis 27,5 cm, plaktuko viršutinė dalis yra metalinė 12,5 cm ilgio, 1,5 cm pločio. Antras plaktukas yra su medine rankena, kurios ilgis 23 cm, plaktuko viršutinė dalis yra metalinė 16 cm ilgio (1 t., b. l. 74-77, 78-83).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aptariama nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis).

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo M. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, byloje esanti rašytinė medžiaga. Surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai padaryti, kad M. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 12 d. apie 2.50 val., viešoje vietoje - prie (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiodamas, tyčia apšlapino L. Š. priklausančio automobilio ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį bei namo laiptinėje, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia rankomis sudavė smūgius, sugadino L. Š. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės durų akutę ir 200 eurų vertės buto duris, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, šiais chuliganiškais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Dėl kaltinimo pagal BK 286 straipsnį

Kaltinamasis M. K. kaltu prisipažino visiškai.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2019 m. birželio 12 d. 3.30 val. adresu (duomenys neskelbtini) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. sulaikant įtariamąjį M. K. (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-24514-19 pastarasis pasipriešino ir vengdamas sulaikymo su kumštyje buvusiu žiebtuvėliu trenkė vieną kartą policijos pareigūnui V. B. į dešinę koją, pataikė į dešinės kojos ketvirtą pirštą ir jį sužalojo. (1 t., b. l. 87).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - (duomenys neskelbtini), padarytos fotonuotraukos (1 t., b. l. 89-95).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato vyr. patrulio V. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019-06-12 d. apie 2.50 val., dirbant kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu M. B. buvo gautas budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), atėjęs kaimynas daužo buto duris plaktuku. Nuvykus į įvykio vietą, pasitiko L. Š. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad kaimynas vakare buvo pripurškęs ašarinių dujų, elgėsi neadekvačiai kabinėjosi prie praeivių bei vaikų. Todėl buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie išsivežė netinkamai besielgusį asmenį, tačiau praėjus keletui valandų asmuo grįžo ir pradėjo kerštauti, apšlapino pranešėjo automobilį, bei kažkokiu kietu daiktu apgadino jam priklausančio buto duris. Pabeldus į (duomenys neskelbtini) duris išgirdo, kaip prie jų priėjo asmuo ir pasakė necenzūrinius žodžius. Su kolega M. B. įkalbinėjo asmenį, kad jis atidarytų duris gražiuoju, tačiau jis tik plūdosi jų atžvilgiu necenzūriniais žodžiais. Perspėjus, kad į įvykio vietą bus iškviesti ugniagesiai gelbėtojai ir išlauš duris, asmuo ir toliau ignoravo prašymus atidaryti duris ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes. Atvykus ugniagesiams, asmuo ir toliau piktybiškai neatidarė durų, tik pradėjus duris laužti, jas atrakino. Atidarius duris jis, V. B., įėjo į patalpą, o už jo buvęs kolega davė komandą asmeniui gultis ant žemės, tačiau šis ir toliau plūdosi necenzūriniais žodžiais. Jis, V. B. panaudojo spec. Priemonę - teleskopinę lazdą ir sudavė smūgį į kairės kojos šlaunį, tada asmuo susmuko pusiau, tačiau vis tiek negulė ant žemės. Priėjęs kolega M. B. prie minėto asmens jo atžvilgiu panaudojo elektros impulsinį prietaisą "Taser", o jis, V. B., apeidamas asmenį iš šono ir pasiruošęs dėti antrankius, pajuto smūgį į dešinės kojos pirštus ir pajuto fizinį skausmą. Pamatė, kad asmuo gniauždamas kumštyje laiko žiebtuvėlį ir pakartotinai taikosi jam trenkti dar kartą, tačiau tuo metu pamatęs M. B., kad asmuo jam bando suduoti smūgį, vėl panaudojo spec. priemonę "Taser", po to V. B. uždėjo antrankius ir asmuo buvo sulaikytas. Paaiškėjo, kad tai M. K., jis pristatytas į Kėdainių r. PK, kur alkotesteriu jam nustatytas 1,28 promilių girtumas. Apie 05.45 val. kreipėsi į VŠĮ Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių dėl dešinės kojos pirštų skausmo ir buvo apžiūrėtas, lūžių nustatyta nebuvo, tačiau dėl dešinės kojos ketvirto piršto patinimo bei jaučiamo skausmo, buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas (1 t., b. l. 96-97).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulis M. B. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2019-06-11, apie 22:43 gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) lauke vaikšto kaimynas, kuris triukšmauja, daužo daiktus, elgiasi neadekvačiai. Nuvykus rastas neblaivus M. K., kuriam nustatytas 2,09 promilių girtumas. Vedant šį asmenį į policijos tarnybinį automobilį, šis pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais. Sodinant jį į tarnybinį automobilį, jis nepakluso teisėtiems reikalavimams sėsti į tarnybinį automobilį ir stangrinant raumenis priešinosi sodinamas, spardė tarnybinio automobilio duris, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir spec. priemonės" Taser" ir antrankiai. Vežamas į Kėdainių r. PK M. K. vadino pareigūnus necenzūriniais, žeminančiais žodžiais, taip įžeisdamas policijos pareigūno garbę ir orumą. M. K. surašytas protokolas pagal ANK 506 str. 6 d. ir 508 str. 1 d. grįžus į Kėdainių r. PK pamatė, kad yra sugadintos tarnybinio automobilio "Škoda yeti", valst. nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinės durys (1 t., b. l. 98).

Nukentėjusysis V. B. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, apklausos metu nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, kurias nurodė ir 2019-06-12 tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 111-114).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Pajėgų išdėstymo plane nurodyta, kad nuo 20 val. iki 8 val. dirbo pareigūnai V. B. ir M. B. (1 t., b. l. 105).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyr. patrulio pareigybės aprašymo matyti, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas numatytas ir 6.3 punkte: nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, užkardo ir atskleidžia nusikalstamas veikas ir kitus teisės pažeidimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, apsaugo įvykių vietas" ir 6.13 punkte nurodyta: atlieka pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl nesunkių nusikalstamų veikų (1 t., b. l. 106-108).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr.G1474/2019(02) nurodyta, kad V. B. ne mažiau kaip vienu trauminiu poveikiu padaryta kraujosruva dešinės pėdos IV piršto srityje ir dėl to padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 126).

Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad įtariamasis M. K. pateikė žiebtuvėlį, daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad M. K. pateiktas žiebtuvėlis yra plastikinis, raudonos spalvos, veikiantis ilgis 27,5 cm, plaktuko viršutinė dalis yra metalinė 7,7 cm ilgio, 2,2 cm pločio su užrašu "Circle" su lipduku kitoje pusėje, jo viršutinė dalis metalinė. Žiebtuvėlis be sugadinimo požymių (1 t., b. l. 133-141).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo matyti 2019 m. birželio 12 d. 3.51 val. M. K. asmens blaivumo testo rezultatas - 1,28 promiles (1 t., b. l. 142-143).

Liudytojas M. B. parodė, kad 2019-06-11 d. nuo 20 val. iki 2019-06-12 d. 8 val. ryto dirbdamas Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, su vyr. patruliu V. B., 2019-06-12 apie 2.50 val., iš Kauno AVPK budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), kur atėjo kaimynas ir daužo buto duris plaktuku. Į pranešimą buvo sureaguota iš karto. Nuvykus nurodytu adresu, laiptinėje pasitiko pranešėjas L. Š., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). L. Š. paaiškino, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) vakare buvo pripurškęs laiptinėje ašarinių dujų, elgėsi neadekvačiai, kabinėjosi prie vaikų ir praeivių. Todėl tą vakarą buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie kaimyną (duomenys neskelbtini) išsivežė, bet praėjus keletui valandų kaimynas grįžo ir pradėjo kerštauti. L. Š. nurodė, kad kaimynas (duomenys neskelbtini) apšlapino jo automobilį, kuris stovėjo kieme prie (duomenys neskelbtini) bei kažkokiu kietu daiktu, tiksliai kuo sakė nematė, apgadino jam priklausančio (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjo (duomenys neskelbtini) duris, jų akutė buvo sudaužyta, buto durys apgadintos. Pabeldė į (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad prie jų priėjo vyras, pasakė necenzūrinius žodžius ir durų neatidarė. Kartu su vyr. patruliu V. B. pradėjo įkalbinėti vyrą, kad jis gražiuoju atidarytų duris, tačiau jis tik plūdosi jų atžvilgiu įvairiais necenzūriniais žodžiais. Vyras buvo perspėtas, kad į įvykio vietą bus iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, kurie atvykę išlauš buto duris. Tačiau vyras toliau ignoravo prašymus atidaryti duris ir išsiaiškinti įvykio aplinkybes bei toliau juos už durų plūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Atvykus ugniagesiams gelbėtojams, vyras ir toliau piktybiškai neatidarė savo buto durų. Tik kai gelbėtojai pradėjo laužti duris, vyras (duomenys neskelbtini) duris atrakino. Vyr. patrulis V. B. atidarė (duomenys neskelbtini), duris ir įėjo į buto vidų. Pats buvo už kolegos V. B. ir tam vyrui davė komandą „gultis ant žemės“, nes jis vaikščiojo po koridorių. Tačiau vyras ir toliau plūdo policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kolega V. B. panaudojo specialią priemonę - teleskopinę lazdą, ja vyrui sudavė vieną kartą į kairės kojos šlaunį, tada tas vyras susmuko pusiau. Buvo pasakyta vyrui gulti ant grindų, tačiau jis ir toliau nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų ir reikalavimų ir negulė ant grindų. Priėjęs prie minėto vyro, jam pasakė, kad jeigu nebus vykdomi policijos pareigūnų teisėti reikalavimai, bus panaudotas elektroimpulsinis prietaisas, dar kartą tam vyrui pasakė „gulk ant grindų“. Tačiau šis neklausė teisėtų reikalavimų ir pats jo atžvilgiu panaudojo prietaisą "Taser". Kolega V. B. apėjo tą vyrą iš šono ir jau buvo pasiruošęs dėti antrankius. Vienu metu atsisukęs pamatė, kad tas vyras rankos kumštyje sugniaužęs laiko žiebtuvėlį ir juo sudavė kolegai V. B. į dešinę koją bei taikėsi suduoti tuo pačiu žiebtuvėliu kolegai vėl į tą pačią koją. Tada pats vėl panaudojo prietaisą "Taser", uždėjo antrankius ir vyras buvo sulaikytas. Kolega V. B. pasakė, kad jam tas vyras su rankoje turėtu žiebtuvėliu vieną kartą sudavė į dešinės kojos pirštus ir dėl to jis šiuo metu jaučia fizinį skausmą dešinės kojos pirštų srityse. Kėdainių r. policijos komisariate paaiškėjo, kad vyras yra M. K. (duomenys neskelbtini), jam alkotesteriu buvo nustatytas 1,28 promilių girtumas. Po įvykio įforminimo kolega V. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) priėmimo skyrių. Tas sulaikytas vyras apie įvykio aplinkybes, kodėl jis taip elgėsi, nieko neaiškino (1 t., b. l. 129-132).

Pagal BK 286 straipsnį, atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. K. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. birželio 12 d. apie 3 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam valstybės tarnautojui, tai yra tyčia vieną kartą sudavė rankoje laikytų žiebtuvėliu jį sulaikyti bandžiusiam Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajam patruliui V. B. į dešinę koją, padarydamas kraujosruvą dešinės pėdos IV piršto srityje, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis, duodamas parodymus teisme, pripažino, kad galėjo atlikti kaltinime nurodytus veiksmus, nevykdyti pareigūnų teisėtų reikalavimų. Galėjo, tyčia, žiebtuvėliu suduoti vyriausiajam patruliui V. B. į dešinę koją. Taip pat teismas neturi jokio pagrindo abejoti dviejų policijos pareigūnų parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis tyčia pavartojo smurtą, sudavė į koją ir pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekantiems asmenims, tai suprato, ir to siekė. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Tai yra baigtinis nusikaltimas. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 286 straipsnį.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 100,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo M. K. (1 tomas, b. l. 120). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog civilinį ieškinį palaiko, motyvuodamas, jog jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sukeltas fizinis skausmas. Kaltinamasis sutiko atlyginti civilinį ieškinį, jo dydžio neginčijo. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kadangi jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sužalojimas. Tarp kaltinamojo padarytų veiksmų ir atsiradusios žalos yra tiesioginis ryšys, žala atsirado dėl kaltinamojo veiksmų, todėl civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina jo prašoma suma - 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas).

Kaltinamasis M. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, teistas septynis kartus, bausmės neatlikęs, bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 64-86), ne kartą baustas administracine tvarka, baudų nemoka (2 t., b. l. 87-97), nedirba (2 t., b. l. 98), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (2 t., b. l. 102). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41straipsnis), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei atsižvelgęs į tai, kaltinamasis nepasimokė iš jau ne kartą padarytų nusikaltimų, jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo efektyvus, nepasiekė bausmės tikslų, todėl konkrečiu atveju teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamajam skiriant realias laisvės atėmimo bausmes, mažesnio nei vidutinio dydžio. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis teistas 7 kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, kaltinamajam jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, jo atžvilgiu taikytas BK 75 straipsnis, tačiau ankstesnėmis bausmėmis ir atidėjus bausmės vykdymą nebuvo pasiekti tikslai – tai nesulaikė kaltinamojo nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo, priešingai, suteikė jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, todėl taikant jam dar kartą bausmės vykdymo atidėjimą nebūtų įgyvendintas teisingumo principas. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai įvertino savo elgesį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi jam paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis M. K. naujus nusikaltimus padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrintina su 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme.

BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Nors M. K. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, tačiau teisiamas aštuntą kartą, tame tarpe už pasipriešinimą policijos pareigūnams, pasižymi agresyviu, chuliganišku elgesiu, be to ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama šiuo nuosprendžiu, kur bausmė M. K. buvo skirta už apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Dėl kitų procesinių klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du plaktukus, žiebtuvėlį (saugomas byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikaltimo padarymo įrankius konfiskuoti ir sunaikinti (1 tomas, b. l. 84-86, 136).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. birželio 12 d. 3.35 val. iki 2019 m. birželio 13 d. 14.35 val. (1 para), (2 tomas, b. l. 2, 5) ir pagal 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendį nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 rugpjūčio 1 d., vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

M. K. 2019 m. birželio 13 d. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b. l. 44-45), dokumentų paėmimas (2 tomas, b. l. 47-48), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 tomas, b. l. 54-55), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į kaltinamojo sunkią materialinę padėtį, į tai, jog nedirba, neturi pajamų, iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį – laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

M. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje ir nubausti jį – laisvės atėmimo bausme 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnės bausmės minimalią dalį ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. rugsėjo 27 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. K. sulaikymo pagal šį nuosprendį, dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, M. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2019 m. birželio 12 d. 3.35 val. iki 2019 m. birželio 13 d. 14.35 val. ir nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 rugpjūčio 1 d. (2 paros), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai terminuoto laisvės atėmimo dienai.

M. K. 2019 m. birželio 13 d. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš M. K. 100 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam V. B..

Du plaktukus, žiebtuvėlį (saugomas byloje), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė