Kauno apylinkės teismo nutartis

2017-12-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-311-311/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-08
Bylos Nr.
II-311-311/2017
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02102-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Pažeidėjas
R. K.
Kategorijos
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-311-311/2017Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02102-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1.; 16.9.10.; 21.10.1 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. K.,

nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. K. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017-10-05 priimto nutarimo Nr. 20ANN-121526742-17 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. 2017-09-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, vairuodama automobilį Peugeot 307, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos specialisto 2017-10-05 nutarimu Nr. 20ANN-121526742-17 R. K. už pažeidimų, numatytų ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 850 eurų bauda.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. K. su 2017-10-05 priimtu nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su skundu, prašydama sumažinti paskirtą nuobaudą ir visą baudą ar jos dalį pakeisti viešaisiais darbais. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje nurodė, kad 2017-09-17 Savanorių pr. 441, Kaune, pastato įvažiavime bandant apsisukti, važiuojant atbuline eiga ji atsitrenkė į stulpą. Susidūrimo metu nuo stulpo nukrito apšvietimo lempa, tačiau pažymi, kad tiek vairuotoja, tiek ir keleiviai tuo metu buvo automobilyje, kurio važiavimo kryptis buvo į priešingą pusę, taip pat vairuotoja automobilio galinio vaizdo veidrodėlyje nepastebėjo apšvietimo stulpo, ko pasėkoje į jį ir atsitrenkė, dėl šios priežasties nematė ir krentančios apšvietimo lempos. Išlipus iš mašinos, apžiūrėti įvykio vietos, vairuotoja ir keleivis pastebėjo, kad automobilio galinis bamperis visai neapgadintas, įskilo tik automobilio valstybinių numerių plastikinė apsauga. Nužvelgus įvykio vietą, nepastebėta jokios padarytos žalos požymių. Automobilis po smūgio nebuvo apgadintas, iš pirmo žvilgsnio apšvietimo stulpui žala taip pat nebuvo padaryta (stulpas smūgio vietoje neįlinkęs, nepažeisti dažai). Filmuotoje vaizdo medžiagoje iš eismo įvykio vietos, nesimato daugiau nei pusės automobilio, taip pat, ką veikia vairuotoja, stovėdama šalia automobilio, nesimato, kad tiek vairuotoja, tiek keleivis apžvelgia įvykio vietą, tačiau nepastebi nukritusios apšvietimo lempos, kadangi ji yra už keliolikos metrų šone, šalia susidūrimo vietos. Susidūrimo metu automobilyje taip pat buvo du mažamečiai vaikai (10 mėn. ir 6 m.), vairuotoja įvykio metu buvo neatidi, kadangi kūdikis pradėjo verkti, taip pat išsigando ir mažametė dukra, dėl šių priežasčių vairuotoja nepastebėjo nukritusios apšvietimo lempos, nes atsižvelgiant į tai, kad automobilis nebuvo visiškai apgadintas, taip pat apšvietimo stulpas smūgio vietoje neatrodė pažeistas, susidarė įspūdis, kad smūgis buvo silpnesnis, nei atrodė sėdint automobilio viduje ir padarytos žalos nėra. Kadangi vairuotoja, įvertinusi eismo įvykio vietą, nusprendė, kad žala niekam nepadaryta, o mažamečiai vaikai automobilyje išsigandę verkia, ji nusprendė nekviesti policijos pareigūnų į eismo įvykio vietą, nors žinojo, kad įvažiavimas yra stebimas vaizdo kamerų, o šalia esančios kavinės lauko terasoje sėdėjo daug žmonių. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad vairuotoja nesiekė sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos. Pareigūnams nepranešė ir nuvažiavo, kadangi nesimatė padarytos žalos, taip pat buvo blaškoma verkiančių mažamečių vaikų, norėjo kuo greičiau grįžti namo ir juos nuraminti. Nusižengimas nebuvo tyčinis, sąmoningai nedarė nusikalstamos veikos, nenumatė, kad dėl jos atliktų veiksmų bus padarinių ir jei tik būtų galėjusi, būtų bandžiusi išvengti susidūrimo, ar jei būtų pastebėjusi padarytą žalą, nenuvažiavusi iš įvykio vietos. Vairuotoja nenumanė, kad dėl veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių ir pagal veikos aplinkybes, ir savo asmenines savybes negalėjo to numatyti. Todėl padarytas pažeidimas nėra nei tyčinis, nei padarytas dėl neatsargumo. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintu nekaltumo prezumcijos principu bei jo išplaukančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius pateikė teismui atsiliepimą į R. K. apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad ne teismo tvarka bylą nagrinėjančiam pareigūnui įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir byloje surinktais įrodymais, kadangi, šio eismo įvykio situacijoje jo mechanizmas yra aiškus, tai įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai. Pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą tarnybiniai pranešimai, administracinio nusižengimo protokolas, liudytojos paaiškinimas. Pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 617 str. 1 d., nustatant ar asmuo kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, pagal ANK 569 str. nuostatas, įvertinti byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukos, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, paaiškinimas. Asmeniui paskirta minimali administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str., atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Apeliantės kaltė padarius minėtus pažeidimus yra pilnai įrodyta. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį LR ATPK, patvirtintą 1984 m. įstatymu Nr. X-4449. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII- 1869 (toliau - ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 6 str. 1 d. nurodyta, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. ANK 37 str. 1 d. nuostatos numato, jog visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 str. nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. numatyta, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atlieka ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžia nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija (pareigūnas), o tais atvejais, kai nutarimą priėmė teismas, - institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 676 str. 3 d. reglamentuoja, jog jeigu vykdant priverstinį išieškojimą per vienus metus nuo nutarimo skirti baudą pateikimo antstoliui nerandama asmens turto ir (ar) lėšų, iš kurių gali būti priverstinai išieškota bauda, antstolis mokesčių administratoriaus sprendimą dėl priverstinio baudos išieškojimo su žyma, kad išieškojimas negalimas, grąžina mokesčių administratoriui. To paties straipsnio 4 d. nurodoma, jog ANK 676 str. 3 d. nurodytu atveju Valstybinė mokesčių inspekcija apie tai praneša šio kodekso 673 str. 1 d. nurodytai institucijai. Šio kodekso 673 str. 1 d. nurodytos institucijos teikimu teismas savo nutarimu, o kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ne teismo tvarka, - pati nutarimą skirti baudą priėmusi institucija (pareigūnas) savo nutarimu ir pažeidėjo sutikimu gali baudą pakeisti viešaisiais darbais. Kadangi, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą baudą teismas gali pakeisti viešaisiais darbais tik gavęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymo kontrolę atliekančios ir su šio nutarimo vykdymu susijusius klausimus sprendžiančios institucijos teikimą, darytina išvada, jog apeliantės pateiktas prašymas dėl jai paskirtos baudos pakeitimo viešaisiais darbais negali būti tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad šis apeliantės padarytas nusižengimas yra ganėtinai įžūlus, įsitikinę, kad nutarimas yra teisėtas ir priimtas pagrįstai, todėl mano, kad byla išnagrinėta visapusiškai ir nuobauda paskirta pagrįstai, dėl ko nėra tikslinga tenkinti apeliantės prašymus apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

R. K. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

R. K. 2017-09-19 surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad ji, vairuodama automobilį Peugeot 307, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Iš eismo įvykio vietos nepranešusi policijai, nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje.

Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad kelių eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Kelių eismo taisyklių 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos

kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Kelių eismo taisyklių 219.1 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo sudėtis įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinktais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu; nutarimu administracinio nusižengimo byloje; pareigūnų tarnybiniais pranešimais; liudytojo paaiškinimais.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį užtraukia pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų R. K. kaltei patvirtinti, o pareiškėjos akivaizdžios kaltės, grindžiamos kitais pagrįstais ir teismo ištirtais įrodymais, neigimas yra tik siekis išvengti administracinės atsakomybės. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. K., vairuodama automobilį Peugeot 307, valst. nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga buvo neatidi, neužtikrino saugaus eismo ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Nors, kaip nurodo pati R. K., ji iš automobilio išlipo, apžiūrėjo įvykio vietą, matė sužalojimus ir ant savo automobilio, ir ant stulpo, tačiau policijos pareigūnams apie tai nepranešė ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 219.1, punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 417 straipsnio 8 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje. Tai patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, liudytojo parodymai bei kita surinkta rašytinė medžiaga.

Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, R. K. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, todėl pareiškėjos skundas kaip nepagrįstas yra netenkintinas, o 2017-10-05 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas Nr. 20ANN-121526742-17 paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 punktu,

nutaria:

R. K. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2017-10-05 nutarimą Nr. 20ANN-121526742-17 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas