- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-10-26
- Bylos Nr.
- 1-170-849/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Diana Atajeva
- Kaltinamasis
- V. B.
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Rasai Naruševičienei, dalyvaujant prokurorėms Neringai Kaminskienei, Jūratei Štreimikytei, gynėjui advokatui K. S. viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, laikinai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – prie Alytaus m. savivaldybės, įtrauktas į gyvenamos vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas 3 kartus,
2007-04-13 pagal LR BK 178 str. 1 d. 10 MGL bauda, 1300 Lt,2007-04-24 pagal LR BK 178 str. 1 d. 10 mėn. laisvės apribojimo,2008-01-14 pagal LR BK 180 str. 1 d. 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo, BK 64 str., 63 str. galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo, 2009-10-12 paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikus bausmę,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2010 m. balandžio 9 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), su šeimininkės R. Ž. žinia būdamas jos bute, slaptai pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, priklausantį L. D., kurio vertė 200 litų, skaitmeninį fotoaparatą „Kodak Easy Share Z740“, kurio vertė 1000 litų ir jo dėklą, 50 litų vertės, priklausančius B. D., tuo padarydamas nukentėjusiajai L. D. 200 litų turtinę žalą, B. D. 1050 litų turtinę žalą.
Kaltinamasis V. B. kaltu dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2010 m. kovo mėnesį paskambino jam pažįstama ir prašė padėti jai grįžti į Lietuvą, davė R. Ž. telefono numerį. Norėdamas jai padėti, skambino R. Ž., tačiau ši atsakydavo, kada negali padėti. 2010-04-08 ji pati jam paskambino ir pasiūlė susitikti. Buvo nuėjęs pas ją namuose, kur tarp jų kilo konfliktas. Išeidamas iš buto, pamatė koridoriuje padėtą mobiliojo ryšio telefoną ir fotoaparatą. Jis juos abu paėmė ir R. pasakė, kad šie daiktai bus gražinti tik tuomet, kai atsiras J.. R. jam nieko neatsakė, taip pat nesakė, kad šie daiktai yra ne jos. Šiuos daiktus jis parsinešė pas save į namus, tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Kur jie dingo iš jo buto, negali nurodyti. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo blaivus. Jei būtų žinojęs, kad daiktai ne R. Ž., būtų jų neėmęs.
Nukentėjusioji L. D. parodė, kad naktį iš 2010m. balandžio 8 d. į balandžio 9 d. ji buvo šokiuose ir liko pas draugę M. miegoti. pas ją buvo atsinešusi savo daiktus: juodą, atlenkiamą telefoną, kurį buvo laimėjusi, ir fotoaparatą su dėklu, kurį pirko jos mama šeimos poreikiams. Šiuos daiktus buvo pasidėjus koridoriuje. Ryte atsikėlusi jų neberado.
Nukentėjusioji B. D. parodė, kad apie jos dukros daiktų vagystę sužinojo tik tuomet, kai tyrėja ją pakvietė į apklausą, kur ir sužinojo visas įvykio aplinkybes .Nurodė, kad pagrobtas telefonas priklausė jos dukrai - telefoną dukra laimėjo, o fotoaparato pirkimui pinigus davė ji.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu byloje taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir remiamasi įrodymais surinktais ikiteisminio tyrimo metu.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. Š. parodė, kad 2010-06-02 apie 22 val. Pravieniškių 1-ųjų PN antro aukšto buitinėje patalpoje atliko neplaninę kratą. Jos metu už ten stovėjusio akvariumo rado mobiliojo ryšio telefoną Nokia. Kam jis priklausė, nenustatyta (t.1, b.l. 44-45).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. Ž. parodė, kad 2010-04-08 apie 24.00 val. jos mama R. Ž. į namus, esančius (duomenys neskelbtini) parsivedė vyriškį, su kuriuo kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 01.00 val. minėtas vyriškis išėjo. Kitą dieną ryte apie 09.30 val. jos draugė L. D. išeidama iš jos pasigedo mobiliojo telefono „Nokia 6060“ ir skaitmeninio fotoaparato „Kodak E. S. Z740“, kurie buvo padėti koridoriuje ant suoliuko. Ji įtaria, kad šiuos daiktus galėjo paimti vyriškis, kuris buvo atėjęs naktį, ji žino, kad jo vardas V. (t.1., b.l. 46-47).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Ž. parodė, kad 2010 m. balandžio 8 d. apie 22.00 val. ji su savo draugės J., kurios pavardės nežino ir kuri šiuo metu yra išvykusi į užsienį, draugu V. grįžo namo. V. su savimi atsinešė butelį „Sidro“. Namuose buvo jos dukra M., dukros draugė, bei sūnūs M. – M. Ž. ir T. K.. Ji su V. nuėjo į virtuvę, kur gėrė „Sidrą“. Kai grįžo namo, koridoriuje ant radiatoriaus pastebėjo didelę baltos spalvos tašę. Pokalbio metu su V. susipyko ir jį išvijo iš buto. V. ji tada matė pirmą ir paskutinį kartą. Jo pavardės ji neklausė ir kur jis gyvena nežino. Tik žinojo jo telefono numerį. Kai V. išėjo ji nepastebėjo ar jis ką buvo paėmė. Tik rytojaus ryte iš dukros M. sužinojo, kad yra dingęs jos draugės mobiliojo ryšio telefonas ir skaitmeninis fotoaparatas. Tą vakarą, kai V. išėjo iš buto ji iš karto užrakino duris (t.1., b.l. 48-49).
Iš 2010-04-16 L. D. pareiškimo matyti, kad 2010-04-08 jai būnant pas draugę M. Ž., buvo pavogti jos daiktai (t.1., b.l. 4 ).
Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 5-9).
2010-04-23 daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. D. policijos pareigūnui pateikė mobiliojo telefono dėžutę (nurodytas telefono IMEI: (duomenys neskelbtini) bei skaitmeninio fotoaparato įsigijimo dokumentus, įsigijimo kvitą, kur nurodyta vertė 1000,99 Lt. ( t.1, b.l. 10-13).
2011-01-28 daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Pravieniškių 1-ųjų PN pareigūnas pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6060“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (b.l. 18).
Daiktų apžiūros protokole su fotonuotraukomis užfiksuota, kad apžiūrėtas ir aprašytas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 6060“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 19-21).
Pravieniškių 1-ųjų PN 2010-06-02 protokole užfiksuota, kad neplaninės kratos metu buitinėse patalpose rastas paslėptas mobilus telefonas „Nokia“ (t.1, b.l. 43).
Visi aukščiau aptarti duomenys gauti teisėtu būdu, Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, jie pripažintini įrodymais ir yra pakankami padaryti neginčijamą išvadą, kad kaltinamasis V. B. tyčia, turėdamas tikslą ką nors pagrobti, neteisėtai pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiosioms priklausančius daiktus: telefoną ir fotoaparatą su dėklu. Tokie kaltinamojo V. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt turtinės žalos atlyginimo (b.l. 62). Prašo jį tenkinti. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo.
Motyvuojamoji dalis
B. D. civilinis ieškinys pagrįstas ir pilnai tenkintinas. Turtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, todėl jis privalo šią žalą visiškai atlyginti (BPK 109 str., CK 2.263 str. 2 d.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1200 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 600 lt. neturtinės žalos atlyginimo (t.1. b.l. 56,57), prašo jį tenkinti.
L. D. ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.
Teismo posėdžio metu nukentėjusioji L. D. paaiškino, kad 1.200 Lt. dydžio turtinę žalą sudaro jos pagrobto mobilioji telefono vertė – 200 Lt. ir fotoaparatas su dėklu – 1000 Lt. vertės.
Kaip patvirtino pati nukentėjusioji L. D. ir ką patvirtina rašytiniai bylos duomenys (t.1, .l. 22), pavogtas telefonas buvo rastas ir grąžintas nukentėjusiajai. L. D. paaiškino, kad 200 Lt. turtinę žalą sudaro telefono vertė, dėl to, kad ji negali juo naudotis, nes yra užblokuotas, kad telefoną grąžino jai veikiantį, bet aptrintą. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji nesikreipė į Omnitel, kad būtų atblokuota telefono sim kortelė, kad nesikreipė ir dėl telefono remonto. Taigi, ji nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atblokuojant telefoną būtų patyrusi kokių tai išlaidų, kaip ir nepateikė ir jokių įrodymų dėl telefono nuvertėjimo jį aptrynus. Darytina išvada, kad nukentėjusioji neįrodė patyrusi 200 Lt. dėl nusikalstamos veikos metu pavogto telefono, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti iš kaltinamojo 200 Lt. nukentėjusiajai L. D..
Iš bylos duomenų matyti, kad pavogtas fotoaparatas buvo įsigytas už nukentėjusiosios B. D. pinigus, dėl ko, pavogus minimą turtą, B. D. pati pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Lt. turtinės žalos. Nesant duomenų, kad fotoaparatas nuosavybės teise priklauso L. D., nėra jokio teisinio pagrindo 1000 Lt. žalą priteisti nukentėjusiajai L. D.. Pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu šia suma – 1000 Lt., ji pati sumažino savo civilinio ieškinio reikalavimus.
Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 600 Lt. neturtinę žalą, kurią motyvuoja tuo, kad mama turėjo priešinfarktinę būseną, o pati ji patyrė stresą dėl to, kad pavogtas fotoaparatas buvo jos motinos.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjusiosios nurodomi patirtos neturtinės žalos motyvai neleidžia teismui daryti išvados, kad L. D. patyrė neturtinę žalą, nes jie yra susiję ne su pačios L. D., bet su jos motinos B. D. kuri, beje, nereiškia reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, sveikatos būkle. Kaltinamojo nusikalstama veika nesukėlė nukentėjusiajai jokių rimtų pasekmių. Kitų įrodymų, pagrindžiančių L. D. patirtą neturtinę žalą, nukentėjusioji nepateikė, todėl šis jos reikalavimas dėl neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. B. ankščiau teistas tris kartus už nusikaltimus nuosavybei (du iš jų priskiriami prie nesunkių, vienas – prie apysunkių). Dabar jis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą neišnykus teistumui, todėl V. B. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.), todėl jam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (LR BK 56 str.1d.).
V. B. prisipažino nusikaltęs ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (LR BK 59 str. 1d. 2p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. 2006-09-06 jis baustas administracine tvarka dėl vairavimo neblaiviam, pagal ATPK 129 str., bauda nesumokėta (b.l. 111), į psichiatrinio kabineto įskaitą neįrašytas (b.l. 119), neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis.
Pažymėtina ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė ne iš savanaudiškų paskatų, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiųjų, pasižadėjo kuo skubiau atlyginti žalą.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už jo nusikalstamą veiką, sankcijos vidurkį.
Į kaltinamajam paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas 2011-03-02 iki 2011-10-26 (b.l. 72, 92,93, 143,144, 163, 164) (LR BK 66 str.).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina iš karto po nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamasis iš suėmimo paleistinas teismo posėdžių salėje (LR BPK 309 str.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. B. skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1d. ir paskirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams ir 24 (dvidešimt keturioms) dienoms.
Vadovaujantis LR BK 66 str. 1d. į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011-03-02 iki 2011-10-26 ir laikyti jį paskirtą bausmę atlikusiu.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, panaikinti iš karto po nuosprendžio paskelbimo dienos ir kaltinamąjį iš suėmimo paleisti teismo posėdžių salėje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam V. B. skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
B. D. civilinį ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš V. B. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei B. D. 1.000.00 Lt. (vieną tūkstantį litų 00 ct) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.
L. D. civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam – nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.