- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- TS-9-1189/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14732-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- E. R.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) 2024 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr . (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) laisvės atėmimo bausmę atlieka E. R., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 5 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta ir skirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartimi, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 2 metams laisvės atėmimo. Bausmė subendrinta su 2022 m. liepos 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus mieto apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi subendrintos bausmės skirtos pagal 2022 m. gruodžio 21 d. ir 2023 m. vasario 2 d. nuosprendžius ir skirta subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi nusikalstama veika iš BK 183 straipsnio 1 d. perkvalifikuota į BK 183 straipsnio 1 dalį, bausmė nekeistina. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2022 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. spalio 18 d., bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 18 d. bausme ir paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2022 m. lapkričio 10 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 8 d.
Anksčiau teistas 7 kartus.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė mažėjanti pakartotinio nusikalstamumo rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti, asmuo atitinka akivaizdžią pažangą nustatančius kriterijus. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad nuteistasis šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių. Komisija padarė išvada, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
Šalies argumentai
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė E. P. pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo, prašydama jį panaikinti ir nuteistajam E. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas grindžiamas tuo, vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką nustatyta vidutinė. Nuo pirminio vertinimo atlikto (duomenys neskelbtini) rizika nei kiek nepakito, išliko vidutinė, nors ir turinti mažėjimo tendenciją, tačiau vis tik tai rodo, jog nuteistasis deda ne visas maksimalias pastangas, siekiant riziką sumažinti, kadangi daugiau nei per dvejus metus, ji nei kiek nepakito. Nuteistajam nustatyta dar gana daug kriminogeninių dinaminių veiksnių, kuriuos jis turi ir privalo sumažinti arba visai eliminuoti, todėl pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vis dar negali būti vertinama kaip itin akivaizdi. Prokurorė nurodo, jog E. R. teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl 14 nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimu, neteisėtu elektroninių duomenų perėmimu, svetimo turto pasisavinimu. Anksčiau buvo parodytas teismo pasitikėjimas ir jam taikytas lygtinis paleidimas, tačiau pažeidė jo sąlygas, teismo pripažintas recidyvistas. Bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas vieną kartą. Skunde teigiama, kad minėtos aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, todėl šiuo atveju būtina griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Teigiama, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis nei visuomenėje, nei struktūrizuotoje aplinkoje nustatytų elgesio taisyklių, kas asmenį charakterizuoja neigiamai ir sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog laisvėje asmuo jau sugebės tinkamai įsilieti į visuomenė ir gyventi laikanti nustatytų elgesio taisyklių. Pažymima, jog nuteistojo didelė dalis nusikalstamų veikų padaryta apsvaigus nuo alkoholio. Jis baustas ir administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam. Apsvaigęs nuo alkoholio yra įvykdęs ir smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taip pat trumpalaikės išvykos metu vartojo alkoholį. Nors nuteistasis dalyvavo priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimuose, tačiau konstatuotina, jog šių problemų sprendimas reikalauja itin nuoseklių ir pastovių pastangų bei asmens motyvacijos siekiant jas spręsti, todėl atsižvelgus į alkoholio vartojimo epizodus praeityje, šis veiksnys išlieka gana aukštas, dėl kurio kyla pagrįsta abejonė, ar nuteistasis galės ir gebės koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme. Skunde sutinkama, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, palaiko socialinius ryšius, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis. Tačiau paminėtos aplinkybės, negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Atsižvelgiant į tai skundu prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir lygtinio paleidimo E. R. atžvilgiu netaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundas tenkintinas.
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Pagal galiojančią BVK 82 straipsnio 1 dalį, nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad E. R. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti, ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant. Vis tik sutinkamai su prokurorės skunde išdėstytais argumentais ir bylos medžiaga, materialusis pagrindas dabartiniame pataisos procese nuteistojo elgesyje nėra nustatytas.
Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą E. R. atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką, buvo nustatyta vidutinė rizika su vyraujančiais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kito nežymiai bausmės atlikimo metu ir tik tokia apimtimi, jog vidutinė rizika pasižymi mažėjimo dinamika. Ši aplinkybė teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik atsižvelgus į 5 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus, visų jų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, kas nerodo akivaizdžių pastangų mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai siekiant minėtą riziką valdyti, vis tik atsižvelgiant į teismui pateiktų duomenų visumą, nuteistojo akivaizdi pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kaip jau minėta, nenustatyta, taip pat nenustatyta išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, o tai BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo.
Sutiktina su prokurorės skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo E. R. elgesyje vis dar yra vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie kelia abejonių nuteistojo pokyčių stabilumu bei ilgalaike jų trukme. Nors statiniai kriminogeniniai veiksniai nėra koreguotini, tačiau nuteistojo elgesyje nustatyti net 5 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (buvo įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; būdingas impulsyvus elgesys, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, ne visada gebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, būdingas nusikalstamo elgesio neutralizavimas), kurie turi reikšmės nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir privalo būti koreguojami siekiant eliminuoti problemines sritis iš savo elgesio. Juo labiau, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių koregavimas turi tiesioginės įtakos ir nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokyčiui, tuo tarpu dabartinėje nuteistojo pataisos stadijoje nustatyta vidutinė rizika ir gausa dinaminių kriminogeninių veiksnių, jokia prasme neatspindi nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio ar pažangos, kas leistų spręsti, jog egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Dėl ko tik nuoseklus veiksnių koregavimas galėtų sudaryti pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo instituto taikymą. Minėtų veiksnių gausa dabartinėje pataisos stadijoje dar neleidžia teismui daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra tiek pozityviai pakitęs, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina ir tai, kad nustatyti keli apsauginiai veiksniai, mažinantys riziką pakartotinai nusikalsti, tai yra turima gyvenamoji, socialiniai ryšiai bei demonstruojama motyvacija darbinei veiklai, iš tiesų neatsveria identifikuotų dinaminių kriminogeninių veiksnių gausos, kuriuos nuteistasis privalo mažinti, demonstruodamas nuoseklų, vien teigiamą elgesį. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra vertinama kaip žema.
Teismas taip pat pritaria prokurorės skunde nurodytam motyvui dėl alkoholio įtakos nuteistajam. Kaip nurodo prokurorė, didelė dalis nusikalstamų veikų padaryta apsvaigus nuo alkoholio, jis baustas ir administracine tvarka dėl vairavimo esant neblaiviam, apsvaigęs nuo alkoholio yra įvykdęs ir smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Be to pažymėtina, jog trumpalaikės išvykos metu asmuo vartojo alkoholį, kas itin neigiamai apibūdina nuteistąjį, kaip asmenį negebantį išlaikyti jam parodyto valstybės pasitikėjimo, kas nesudaro pagrindo spręsti, jog lygtinio paleidimo taikymo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nuteistasis dalyvavo priklausomybių prevencijos grupės užsiėmimuose, tačiau pačioje socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistajam nekoreguojant alkoholio vartojimo įpročių tai gali skatinti jo nusikalstamumą. Pažymėtina, kad dauguma nuteistojo elgesyje vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių yra susiję su alkoholio vartojimu, mąstymu ir elgesiu. Nuteistasis, nors ir nurodo, jog alkoholio nevartoja nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, matyti, (duomenys neskelbtini) buvo gavęs nuobaudą už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, kas kelia abejonių dėl tikslingo ir motyvuoto nuteistojo turimos su alkoholiu susijusios problemos sprendimo.
Pritartina ir prokurorės skundo motyvui, kad E. R., nors kaltę ir pripažįsta, tačiau gilus kaltės jausmas nėra jaučiamas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog vertinant asmens kriminalinį patyrimą manytina, jog E. R. nematė prasmės suvaržyti savo elgesio dėl kitų, aplinkinių gerovės, nors vertinimo metu pasisakė, jog visuotinas, socialiai priimtinas vertybes linkęs pripažinti. Esant veikų pasekmėms nuteistasis geba pripažinti ir suvokti kaltę, tačiau nesureikšmina savo veiksmų sekos iki nusikaltimo fakto. Be to, nusikalstamumo istorijoje yra faktų kai nesibaigus bausmės atlikimo visuomenėje terminui padarė naują nusikalstamą veiką. Nuteistajam būdingas nepakankamas gebėjimas priimti jo atžvilgiu taikomas baudžiamojo poveikio priemones yra susijęs su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 3 kartus už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, tačiau drausmine tvarka baustas vieną kartą už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, net ir po to, kai buvo gavęs dalį iš minėtųjų paskatinimų, kas atskleidžia nuteistojo nusikalstamo elgesio nenuoseklumą. Toks nuteistojo elgesys suponuoja prielaidą apie nepakankamą jo gebėjimą laikytis įstatymų normų, atsižvelgiama į esamą visuomenėje priimtų taisyklių ignoravimą.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismas pritaria prokurorės skunde nurodytai aplinkybei, kad E. R. neatliktos bausmės dalis (1 metai 10 mėnesių 25 dienos), įvertinus ją visos paskirtos ir subendrintos už ne vieną įvykdytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmės ir aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, dar neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. R. pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiai dienai vis dar akivaizdu, jog nors ir yra stebimas nuteistojo teigiamas nusikalstamo elgesio pokytis, jis nėra pakankamai žymus ir pataisos procesas turi būti tęsiamas jam esant struktūruotoje įstaigoje, siekiant išskirtinai teigiamos nusikalstamo elgesio dinamikos.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys dar nėra tiek pozityviai pakitęs, kad būtų galima spręsti, jog lygtinio paleidimo instituto taikymas šiuo metu jau būtų efektyvus, todėl Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokurorės E. P. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (duomenys neskelbtini) priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tenkinamas ir skundžiamas nutarimas panaikinamas, o lygtinis paleidimas nuteistajam E. R. netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės E. P. skundą tenkinti.
Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir netaikyti nuteistajam E. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.