Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio su profesija išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

2006 m. spalio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį viešaisiais darbais 6 mėnesiams, 2007 m. vasario 7 d. nutartimi bausmė pakeista į 15 parų arešto bausmę, 2007 m. kovo 1 d. paleistas atlikęs arešto bausmę;2007 m. gegužės 10 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 5 MGL (600 Lt) dydžio bauda;2008 m. vasario 13 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams;2008 m. kovo 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalis, laisvės atėmimu 1 metams, 2008 m. gegužės 21 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams, 2008 m. lapkričio 21 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę;2010 m. vasario 8 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, laisvės atėmimu 2 metams;2010 m. balandžio 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, laisvės atėmimu 1 metams, taikant BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, 2011 m. rugpjūčio 9 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis J. B. 2015 m. kovo mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančiame garažų kooperatyve pagrobė svetimą turtą – P. S. priklausantį metalinio garažo pastatą Nr. 636, kurio nukentėjusysis nevertina, ir garaže buvusį 1000 eurų vertės automobilį „Nissan 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo padarė nukentėjusiajam P. S. 1000 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad, eidamas pro garažus (duomenys neskelbtini), pastebėjo vieną pravirą neužrakintą skardinį garažą, kuriame stovėjo apardytas automobilis. Ant garažo rado skelbimą su garažus superkančio asmens telefono numeriu. Paskambino P., prisistatė garažo savininku ir susitarė dėl to garažo pardavimo už 70 eurų. Garaže buvusį automobilį „Nissan“ taip pat pardavė P. už 40 eurų, paaiškino, kad automobilio dokumentus pametė Airijoje. Iš viso už parduotus daiktus gavo 110 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodo ir kiti faktiniai bylos duomenys, ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Nukentėjusysis P. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2007 m. (duomenys neskelbtini) laikė automobilį „Nissan 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nuvykęs 2015 m. balandžio 18 d. prie garažo, rado pakeistą garažo spyną ir pro durų plyšį pamatė, kad garaže nėra automobilio, kurį vertina 1000 eurų. Garažą pardavė 2015 m. balandžio 20 d., vėliau policijos pareigūnai jam grąžino automobilį, todėl niekam turtinių pretenzijų neturi (1 t., 18-19, 21-22 b. l.).

Nukentėjusysis D. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad supirkinėja laikinuosius metalinius garažus (duomenys neskelbtini) gatvėje. 2015 m. balandžio pradžioje jam paskambino vyriškis ir pasiūlė pirkti garažą. Tą pačią dieną juodu susitiko prie garažo (duomenys neskelbtini), garažą sutiko nupirkti už 70 eurų. Ant garažo durų buvo spyna, kurią vyriškis atrakino, garažo viduje buvo automobilis „Nissan 200 SX“. Po kelių dienų vyriškis jam pasiūlė pirkti ir automobilį. Jis sutiko ir už automobilį sumokėjo 40 eurų. Paklaustas apie automobilio dokumentus, vyriškis paaiškino, kad jie pamesti Airijoje, likęs tik civilinės atsakomybės draudimas S. pavarde. D. P. 2015 m. balandžio 17 d. pasisamdė techninės pagalbos automobilį ir iš garažo Nr. 636 automobilį „Nissan 200SX“ nugabeno pas savo pažįstamą M. B. į (duomenys neskelbtini) kur planavo automobilį išardyti ir priduoti į metalo laužą. Išardyti nespėjo, nes sužinojo, jog ieškomas policijos. 2015 m. balandžio 20 d. nuvykęs prie įsigyto garažo, jo neberado, paskambinus kaltinamajam, šis paaiškino, kad garažą pasiėmė policija. Vėliau garažą pardavęs jaunuolis jam grąžino 100 eurų, o dėl 10 eurų skolos ir 20 eurų nuostolio nugabenant automobilį iš garažo pretenzijų neturi (1 t., 33-34, 35-36 b. l.).

Liudytojas M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 12 d. pas jį į namus (duomenys neskelbtini) atvyko pažįstamas D. P. ir paprašė leisti pasistatyti automobilį „Nissan 200SX“, kurį neseniai įsigijo ir nori išsiardyti. Atvežtas automobilis buvo be dviejų ratų (1 t., 30-31 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole 2015 m. balandžio 19 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esantis metalinių garažų kooperatyvo garažas (duomenys neskelbtini) (1 t., 6-9 b. l.).

Daiktų apžiūros protokolu 2015 m. balandžio 22 d. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu M. B. pateiktas raudonos spalvos automobilis „Nissan 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be dviejų kairės pusės ratų (1 t., 11-15, 24-25 b. l.).

Pakvitavimas patvirtina, kad P. S. grąžintas automobilis „Nissan 200SX“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 28 b. l.).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis J. B. pagrobė svetimą turtą – P. S. priklausantį metalinį garažą ir jame buvusį 1000 eurų vertės automobilį „Nissan 200SX“. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, automobilį pagrobė, įsibrovęs į patalpą - garažą. Veika baigta, ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis J. B. buvo kaltinamas dar ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, kad jis 2015 m. balandžio mėnesio pradžioje, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: D. P. nurodęs, kad jis yra metalinio garažo (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Nissan 200SX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, šiuos daiktus pardavė D. P. už 110 eurų, taip apgaule įgijo D. P. priklausančius 110 eurų ir padarė jam 110 eurų turtinę žalą.

Nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalies redakcija (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymas Nr. XII-1481) numato, kad BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šis reglamentavimas aktualus nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 182 straipsnyje, kvalifikavimui. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, o pagal BK 182 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Įsigaliojus minėtam įstatymui, dekriminalizuotos veikos, susiję su turtu, kurio vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL dydžio sumos. Šiuo konkrečiu atveju turto, kurį J. B. įgijo apgaule, vertė nesiekia BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto 3 MGL dydžio, todėl J. B. dėl nusikalstamos veikos D. P. atžvilgiu, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę J. B., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingumo laipsnį - pasikėsinta į nuosavybę. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. B. teisiamas jau septintą kartą (1 t., 67-83). Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: į VšĮ Alytaus poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos–priklausomybių stebimų pacientų tarpą įrašytas su diagnozėmis Lengvas protinis atsilikimas F70.0, Depresinis elgesio sutrikimas F92.0 (1 t., 100 b. l.), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 20155 m. rugpjūčio 21 d. akte Nr. 84TPK-103/2015 konstatuota, kad jis nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, daromo nusikaltimo pavojingumą, galėjo valdyti savo veiksmus, jis nebuvo laikino psichinio sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, būsenoje, geba duoti teisingus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir atlikti laisvės atėmimo bausmę, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas, nusikaltimo padarymo metu ir šiuo metu diagnozuotas Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas; Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus, priklausomybės sindromas (1 t., 116-118). J. B. daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius teisės pažeidimus, tarp jų ir nusižengimus nuosavybei (1 t., 84-98 b. l.), darbingas, negalios bei kitų sveikatos sutrikimų neturi, tačiau legaliai nedirba (1 t., 66 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 64, 65 b. l.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes dėl kaltinamojo asmenybės, nusikaltimo pavojingumo ir kita, kaltinamajam skirtina straipsnio, numatančio atsakomybę už minėtąją nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas mažesniam nei sankcijoje numatytas dydžio vidurkis terminui. Kaltinamajam BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos, nes jo asmenybė, nuolatinis nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų darymas neduoda pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl kaltinamajam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis). Į bausmės laiką įskaitytinas J. B. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2016 m. sausio 26 d. laikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalis ir BK 66 straipsnis).

Kaltinamajam J. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimas ir dokumentų (paso) paėmimas panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl proceso išlaidų

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos J. B., išlaidas sudaro 54,08 EUR. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, kai kaltinamasis yra suimtas, gynėjo dalyvavimas būtinas. Taigi, teismas pagal įstatymą privalėjo užtikrinti suimtam kaltinamajam gynėjo dalyvavimą. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teismas sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304-305, 307-308, 312-313 straipsniais,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nubausti jį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti J. B. laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2016 m. sausio 26 d. laiką.

Kardomąsias priemones J. B. dokumentų paėmimą ir suėmimą palikti nepakeistas, o nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nepriteisti iš kaltinamojo J. B. antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.