Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2024-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1368-899/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-30
Bylos Nr.
e1-1368-899/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-18993-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1368-899/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18993-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 30 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,

susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Šiauliai-2) prokurorės R. V. pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, ištekėjusi, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ta pati, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. K. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą nepilnametei dukrai L. K., o būtent: laikotarpyje nuo 2024 m. kovo mėnesio iki 2024 m. gegužės 13 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), delnu ir kumščiu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, bet ne mažiau nei septynis kartus, į įvairias kūno vietas savo nepilnametei dukrai L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., koja įspyrė nenustatytą skaičių kartų į įvairias kūno vietas, taip pat ranka sugriebusi už plaukų juos pešė, tuo sukėlė L. K. fizinį skausmą.

2. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. K. dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad L. K. yra dukra, jai yra (duomenys neskelbtini) metų. Jie gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra jos vardu. Šiuo metu dukra L. gyvena pas globėjus, po to, kai ji (duomenys neskelbtini) pranešė, kad ji prieš dukrą namuose smurtauja. Tikslaus laiko pasakyti negali, bet gali būti tas laikotarpis, kuris nurodytas pranešime apie įtarimą, jog smurtavo prieš savo dukrą L.. Mėgsta švarą ir tvarką namuose, jai namuose turi būti švara, o dukra L. nelabai nori tvarkytis. Ji namuose prašo L., jog ji nuvalytų dulkes, sutvarkytų namus, bet ji nieko nedaro, tada jai kartodavo dar kelis kartus, ką ji turi padaryti, bet L. pasakydavo, kad susitvarkys vėliau arba išvis nereaguodavo į jos pasakymus. Tuomet pradeda ant jos šaukti, o, kai ji vėl jos neklauso, jai delnu, o kartais ir kumščiu suduodavo į įvairias kūno vietas, nes tiesiog trūkdavo kantrybė. Taip pat yra buvę, kad L. yra įspyrusi su koja, kad ji greičiau eitų ir padarytų, kas jai yra sakoma, arba kai ji imdavo atsikalbinėti. Taip pat gali pasakyti, kad tarp jos ir L. iš pradžių visada prasidėdavo žodinis konfliktas, bet paskui, kai jai trūkdavo kantrybė, ji suduodavo dukrai arba įspirdavo. Taip pat gali pasakyti, kad jos abi žodinių konfliktų metu su L. susistumdydavo, yra sugriebusi dukrai už plaukų ir juos pešusi. Nori pasakyti, kad buvo toks atvejis, kai ji ir L. buvo virtuvėje. Tepė sumuštinius, kai vėl pradėjo L. sakyti, kad ji namuose nesitvarko. Tarp jos ir L. vėl kilo žodinis konfliktas, tai yra jos viena kitos atžvilgiu pasakė kažkokius žodžius, kokius dabar jau nepamena. Tada priėjo prie L. rankoje laikydama peilį, bet tikrai nebuvo jo pakėlusi virš galvos. L., pamačiusi peilį rankoje, atsitraukė nuo jos, tada ir ji iš karto pasitraukė nuo dukros. Paaiškina, kad peiliu nebuvo užsimojusi, gal L. taip galėjo pasirodyti. Ji tikrai L. peiliu negrasino. Šiais metais jai labai pablogėjo sveikata, tapo labai jautri, taip pat būna, kad kartais išgeria alkoholio, todėl mano, kad jos poelgiui dukros L. atžvilgiu tai turėjo įtakos. Dar nori pasakyti, kad anksčiau L. miegojo ant čiužinio, kai grįžo į butą po remonto, nes dar nebuvo spėję nupirkti L. lovos miegojimui. Dabar L. yra nupirkta lova. Kiek šiuo metu yra žinoma, L., gyvendama pas globėjus, ir dabar sulaukia pastabų dėl tvarkos ir nesitvarkymo, jog po lova palieka kažkokius popierius. Dėl jai pateikto pranešimo apie įtarimą prisipažįsta visiškai, tai yra pripažįsta, kad smurtavo prieš savo dukrą L., suduodama jai smūgius kartais delnu, kartais kumščiu įvairias kūno vietas, taip yra įspyrusi į įvairias kūno vietas ir yra pešusi už plaukų. Taip pasielgdavo, kai L. neklausydavo jos, kai liepdavo jai susitvarkyti ar padėtų jai tvarkytis. L. atsikalbinėdavo arba tiesiog nereaguodavo į jos sakomus žodžius, tuomet tarp jų prasidėdavo žodiniai konfliktai, kurių metu smurtaudavo prieš dukrą, nes tiesiog trūkdavo kantrybė. Supranta, kad tai netinkama dukros auklėjimo priemonė, todėl dabar labai bendradarbiauja su vaiko teisių specialistais ir socialinėmis darbuotojomis.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamosios S. K. prisipažinimo, jos kaltę įrodo ir kita bylos medžiaga.

3.1. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024-05-14 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad skyriuje 2024-05-13 gavo pranešimą apie galimą smurtą ir galimus vaiko teisių pažeidimus nepilnametės L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., atžvilgiu. 2024-05-13 užpildyta Pirminio vaiko situacijos vertinimo anketa (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2024-05-13 nepilnametė L. K. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Paminėtina, kad Skyriaus specialistams (budėtojams), 2024-05-13 bendraujant su nepilnamete L. K., ji teigė, kad jos motina ją kartais muša, trenkia per galvą ir nugarą, spiria į pilvą. Pasak L. K., motina prieš mėnesį laiko smurtavo prieš ją, trankė jai per galvą, jai labai skaudėjo ir ji vartojo vaistus nuo galvos skausmo. L. K. nurodė, kad smūgio į galvą metu patirtą skausmą dešimties balų sistemoje įvertina 9 balams. Vaiko motina S. K. teigė, kad ji nėra smurtavusi prieš dukrą. ???

3.2. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikta vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad 2024-05-13, 19.21 val., gautas VTAT koordinatorės J. P. pranešimas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad policijos pareigūnai, reaguodami į pranešimą dėl galimai neblaivių tėvų ir vaiko nepriežiūros, bute rado vaiką L. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir neblaivius jos tėvus. Tėvas: G. K., nustatytas 2,14 prom., neblaivumas. Motina: S. K., nustatytas 2,85 prom., neblaivumas. 2024-05-13, 20:00 val., (duomenys neskelbtini), bendrauta su vaiku. Nepilnametė L. K. paaiškino, kad šiandien grįžo namo apie 10:00 val. Pastebėjo, kad tėvai girtauja, motina pradėjo reikalauti, kad sutvarkytų kambarį, dėl to prasidėjo konfliktas, motina nuolat šaukia ant jos. Mergaitė aiškino, kad tėvai girtauja nuo 2023 metų gruodžio mėnesio dažnai, kai gauna pinigines išmokas, t. y. nuo mėnesio 10-11 dienos. Tėvas ant jos labai retai šaukia, su tėvu sutaria labai gerai ir jį labai myli, tėvas nėra smurtavęs prieš ją. Mergaitė paaiškino, kad mama ją kartais muša, trenkia per galvą ir nugarą, spiria į pilvą. Smurtavo motina prieš ją prieš mėnesį, trankė per galvą, dėl to jai labai skaudėjo ir vartojo vaistus nuo galvos skausmo. Smūgio į galvą metu patirtą skausmą dešimties balų sistemoje, vaikas įvertino 9 balams. Motina smurtauja apie vieną kartą per mėnesį dažnumu, nuolatos ant jos šaukia tiek namie, tiek kieme ar einant kartu į miestą. Motina nuolatos nervuota, dažniausiai, kai būna neblaivi, prasideda pykčio priepuoliai ir pradeda ją mušti, todėl ji turi gintis nuo motinos ir pradeda muštis su ja. Mergaitė lanko (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko gyvenamojoje aplinkoje akivaizdžiai matėsi vykusių išgertuvių pėdsakai, prie sienos priglausti du nugerti vyno buteliui. Vienas kambarys ir maža virtuvė, bendrabučio tipo kambarys, kambaryje nėra lovų, ant žemės pakloti trys čiužiniai, suformuotos trys miegamos vietos. Sąlygos gyventi trims asmenims labai kuklios, paauglei merginai neužtikrinama asmeninė erdvė mokslui ir poilsiui.

3.3. (duomenys neskelbtini) 2024-05-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad L. K. apgyvendinta (duomenys neskelbtini) pas budintį globotoją nuo 2024-05-13. Bendraujant su L. K., pastebėta, jog mergaitė liūdna, pasimetusi, nerimaujanti dėl esamos situacijos. Individualaus pokalbio eigoje L. pasakojo, kad pavargo nuo mamos psichologinio smurto, kurį patiria jau senokai, bet nedrįsusi pasidalinti su aplinkiniais. L. bijo ir nenori grįžti namo, nes mama S. K. ją kaltins dėl viso šio įvykio. Mergaitė teigė, kad tarp jos ir mamos žodinių konfliktų kyla dažnai, pasitaikė atvejų, kai jos apsistumdė ir griebė viena kitai už plaukų. L. K. konfliktų metu patiria nestiprius įvarius kūno sumušimus. Atvykimo metu ant mergaitės kūno vizualiai nepastebėti sumušimai. L. teigė, kad S. K., būdama neblaivi, grasino dukrai peiliu. L. K. apie tėvą G. K. atsiliepia gerai, nusiskundimų dėl jo neturi, konfliktų metu tėvas gina mergaitę nuo mamos. Su įstaigos darbuotojais ir vaikais mergaitė bendrauja mandagiai, sutaria gerai, apie esamą situaciją nekalba. L. K. teigia, kad budinčio globotojo šeimoje jaučiasi gerai, su kitais šeimos nariais sutaria, nusiskundimų neišsako. ???

3.4. Šiaulių miesto Šeimos centro 2024-05-17 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad L. K. (duomenys neskelbtini) lanko 4-5 kartus per savaitę nuo 2020 m. vasario 27 d. Visą šį laikotarpį mergaitė neišsakė nusiskundimų savo šeimos atžvilgiu ar nenoro gyventi su tėvais, vizualiai nebuvo pastebėti kūno sužalojimai. 2024 m. gegužės 13 d., L. K. atėjo į (duomenys neskelbtini) liūdna, pikta, pastebėta, kad su mama S. K. telefonu bendrauja griežtai, pakeliu balso tonu. 2024-05-13, individualios socialinio darbuotojo konsultacijos metu mergaitė teigė, kad mama prieš ją buvo pakėlusi ranką, konfliktų metu tampė už plaukų, bei minėjo, kad mama dažnai būna neblaivi. L. K. teigė, kad turėjo vykdyti visus tėvų nurodymus: parnešti maisto, vaistų, alkoholinių gėrimų, važiuoti skolintis pinigų iš kitų asmenų, o vėliau vežti grąžinti skolas. Vaiko teigimu, ji nebegali kentėti, nes mama jai grasino peiliu. L. K. apie tėvą G. K. atsiliepia gerai, nusiskundimų dėl jo neturi, konfliktų metu tėvas gina mergaitę nuo mamos. Sužinojus apie šią situaciją, mergaitė buvo informuota, kad socialinės darbuotojos turi pranešti institucijai apie šį įvykį, L. panoro paskambinti pati, girdint dienos centro darbuotojoms. Po mergaitės pokalbio su vaikų teisių linijos specialistu, pasiūlyta ją palydėti į namus, kur jos lauks atvykę darbuotojai, bet L. K. atsisakė ir išsakė norą susitikti viena.

3.5. Policijos pareigūnės G. B. 2024-05-20 tarnybiniame pranešime dėl bendravimo su kaimynais nurodyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajame veiklos skyriuje gautas pavedimas medžiagoje (duomenys neskelbtini) pabendrauti su (duomenys neskelbtini), buto gyventojais apie galimą motinos smurtą prieš dukrą. 2024-05-20 nuvykta, adresu (duomenys neskelbtini). Pabendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoja D. J., kuri teigė, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) buto dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, girdi, kaip mama šaukia ant savo dukters, vartodama necenzūrinius žodžius. Ar mama smurtauja prieš dukrą, nežino. D. J. teigimu, mergaitė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, yra labai rami, negirdėjo jos verkiančios. Mergaitė su tėčiu sueina gerai, jų santykiai geri, tačiau mama dažnai šaukia ant dukters. Pabendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoja I. K., kuri teigė, kad šeima, gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, dėl to labai gaila ten gyvenančios mergaitės, anksčiau yra pati pranešusi, kad tėvai vartoja alkoholį ir, kad namuose yra mažametis vaikas. Kad būtų smurtaujama prieš mergaitę, pati nematė, tačiau, kaimynus apibūdina neigiamai. Pabendrauta su (duomenys neskelbtini) buto gyventoju R. A., kuris teigė, kad kaimynai, gyvenantys (duomenys neskelbtini) bute, dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kad muštų mergaitę nematė, teigė, kad su kaimynais sueina, daugiau nieko nenurodė.

3.6. Nepilnametė nukentėjusioji L. K. parodė, kad jos santykiai su mama yra blogi. Mama, kai išgeria, prie jos kabinėjasi, tai jai tas netinka, tai tas. Ji mamai nieko nesako. Būdavo, kad sėdi, nieko mamai nesako, o mama prieina prie jos ir jai suduoda smūgius į galvą, nugarą, peša už plaukų, jos apsistumdo. Yra buvę, kad mama puolė prie jos su peiliu. Buvo atvejis, kad vos nepadūrė. Bijo būti namuose, net naktį bijo miegoti, nes nežino, ką mama gali padaryti. Todėl paskutinį kartą, kai susipyko su mama, nuėjo į dienos centrą ir viską papasakojo socialinei darbuotojai, kuri pasakė, kad reikia skambinti vaiko teisėms, tai ir paskambino. Mama prie jos kabinėjasi, jos atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius. Kai mama parašo gražiai kažką padaryti, padaro, pavyzdžiui, kad nuvalytų dulkes, bet paskui ji jai pradeda aiškinti kaip ir ką daryti, tada supyksta ir nieko nedaro. Mama prieš ją pradėjo smurtauti nuo šių metų kovo ar balandžio mėnesio, tikslios datos pasakyti negali. Mamai blogai su nervais ir ji pradeda ją mušti delnu arba kumščiu į galvos ir nugaros sritis, taip pat jai yra mama ir įspyrusi. Dėl tokių mamos veiksmų jusdavo fizinį skausmą, kurį dešimties balų sistemoje įvertintų aštuoniais. Dėl mamos suduotų smūgių jai ant kūno kai kur likdavo mėlynės, bet ji niekur dėl to nesikreipė ir niekam apie tai nepasakojo. Paskutinį kartą mama prieš ją smurtavo šių metų gegužės mėnesio pradžioje, tada mama jai smūgius sudavė kumščiu, sudavė į galvos, nugaros sritis, taip pat sudavė į pilvo sritį bei sugriebusi pešė ir tampė už plaukų. Jai mama kumščiu galėjo suduoti apie penkis kartus. Dėl tokių mamos veiksmų juto fizinį skausmą, kurį dešimties balų sistemoje įvertintų 10 balų. Po mamos suduotų smūgių į galvą jai labai skaudėjo galvą, gėrė vaistų. Galvos skausmą juto ir kitą dieną. Taip pat nori pasakyti, kad šių metų gegužės mėnesį, tikslios datos nepasakys, bet tai įvyko jau po sumušimo, mama ir ji buvo virtuvėje. Mama tepė sumuštinius. Mama jai kažką pasakė, ji atsakė, gal mamai nepatiko jos pasakyti žodžiai, kai staiga mama priėjo prie jos ir užsimojo peiliu, tai yra ranką pakėlė virš galvos laikydama rankoje peilį, bet paskui pati nuo jos pasitraukė. Dėl tokio mamos veiksmo labai išsigando, nes nežinojo, ką ji jai gali padaryti. Nežino, ar mama norėjo ją pagąsdinti ir nežino kodėl taip pasielgė. Mama staiga priėjusi prie jos ir užsimojusi peiliu, jai nieko nesakė, ji jai taip pat nieko nesakė, nes, kaip minėjo, labai išsigando. Tuo metu namuose buvo tėtis, kuris viską matė. Kai mama ją mušdavo, tėtis būdavo namuose, bet ne visada tai matydavo. Kai jai mama sugriebdavo už plaukų ir juos pešdavo, ji mamai taip pat sugriebdavo už plaukų, bet tai darydavo gindamasi. Taip pat nori pasakyti, kad tą dieną, kai pranešė vaiko teisų tarnybai apie smurtą, ją mama taip pat mušė, tai yra jai kumščiu davė į nugarą. Mama jai sudavė du kartus, juto fizinį skausmą, kurį vertina 8 balais. Po suduotų smūgių mėlynių nebuvo. Nuo tol laiko gyvena pas globėją. Su mama mažai bendrauja, nenori su ja bendrauti. Kai kelis kartus kalbėjosi su mama, ji jos neatsiprašė. Apie tai, jog išsikvietė pagalbą, jos nieko nekalbėjo. Tų įvykių metu verkti norėjo, norėjo pabėgti, nebebūti namuose. Tų įvykių metu mama buvo girta. Tėtis ją gindavo, sakydavo mamai baigti ją mušti. Su mama susitaikyti nenori. Mama smurtaudavo vos ne kiekvieną dieną. Tėvai jos akivaizdoje vartoja alkoholinius gėrimus, tėvai yra prašę jos nupirkti alkoholinių gėrimų. Apie namuose patiriama smurtą niekam nesakė, tik pasakė dienos centre ir tada buvo iškviesti vaiko teisių specialistai. Namuose kiekvieną dieną vyksta išgertuvės. Namuose turi stalą, o lovos ne, miega ant čiužinio. Jai geriau pas globėjus, ten niekas nešaukia, ramu ir nuotaika visai kitokia. ???

3.7. Liudytojas G. K. parodė, kad S. K. yra jo žmona. Prieš apklausą jam išaiškinta, kad gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus dėl žmonos S. K., nes jai šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra įteiktas pranešimas apie įtarimą, dėl smurto prieš jų dukrą L.. Jie turi dukrą L. K., kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų. Jie visi gyvena vieno kambario bute, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo 2024 metų gegužės mėnesio vidurio dukra L. negyvena kartu su jais, kai ji pati išsikvietė vaiko teisių apsaugos specialistus dėl smurto prieš ją, ir ji dabar laikinai apgyvendinta pas globėjus. Tarp jo žmonos S. ir dukros L. nuo šių metu pradžios prasidėjo dažnesni žodiniai konfliktai dėl tvarkos namuose, pamokų ruošos ar sutartu laiku negrįžimo į namus. Namuose žmona mėgsta tvarką, tai yra ji pedantiška, todėl L. nuolat žmona sakydavo, kad ji turi nuvalyti dulkes, sutvarkyti namus, bet L. nelabai mėgsta tvarkytis. Žmona dažnai net po kelis kartus turėdavo pakartoti L., ką ji turi padaryti, o L. arba atsikalbinėdavo, arba tiesiog nekreipdavo dėmesio į mamos pasakymus. Tuomet tarp jo žmonos S. ir dukros L. kildavo žodiniai konfliktai. Šių konfliktų metu jos abi susistumdydavo, bet nėra matęs, kad jo žmona suduotų L. smūgius delnu ar ranka, o tuo labiau įspirtų ar peštų plaukus. Jis dažniausiai, kai tarp S. ir L. prasidėdavo žodiniai konfliktai, išeidavo į balkoną parūkyti, kad jam nereikėtų klausytis jų konflikto. Jis sunkiai serga, todėl stengiasi nesigilinti į jų konfliktus. Taip pat nori paaiškinti, kad buvo atvejis, kai jie visi buvo virtuvėje, jis ir L. sėdėjo prie stalo, o žmona tepė sumuštinius. Žmona vėl dukrai pradėjo priekaištauti dėl tvarkos ar mokslų, dabar tikslai nepasakys, dėl ko, ir tarp jų vėl prasidėjo žodinis konfliktas. Šio konflikto metu žmona, turėdama rankoje peilį, pradėjo juo mosikuoti ir eiti link L.. Dukra labai išsigando ir atsilošė. Tuo metu žmona taip pat išsigando ir pati pasitraukė nuo L.. Nemano, kad žmona turėjo kokių nors minčių sužaloti L., tiesiog ji mosikavo rankoje laikydama peilį. Nors pati dukra L. jam yra sakiusi, kad mama ją muša, bet jis pats nėra matęs, kad žmona žodinių konfliktų metu smurtautų prieš dukrą L., tai yra dukrai suduotų smūgius delnu, kumščius ar spirtų koja. Taip pat, nori pasakyti, kad jie metų pradžioje pradėjo remontą bute ir iš jo išmetė senas lovas ir visi tuo metu miegojo ant čiužinių, L. taip pat. Šiuo metu yra nupirktos naujos lovos tiek jiems, tiek L.. Dar nori pasakyti, kad būdavo atvejų, kai žodinių konfliktų metu žmona būdavo neblaivi, dabar šiuo metu žmona visiškai nevartoja alkoholio.

4. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. S. K. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš dukrą L. K. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir S. K. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 9 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį). Vadovaujantis BK 64(1) str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per bausmės atlikimo laikotarpį arba dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant ir alkoholį). Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72(2) str., S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią turi įvykdyti per 9 mėnesius. S. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

6. Kaltinamoji neprieštarauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka.

7. Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str.).

8. S. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas neteista. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str.) nenustatyta. Administracine tvarka nebausta, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus S. K. prokurorės siūlomą bei straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su įpareigojimu bei draudimu. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

9. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

10. Siekiant kaltinamąją pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, tikslinga S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 mėnesių šios priemonės įvykdymo terminą, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

11. S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant S. K. per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. K. nustatyti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigojant S. K. per bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, S. K. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją atliekant per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti S. K., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ar jos dydžiu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėjas Bronius Vinciūnas