Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ją atliekant pataisos namuose.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas ir iš V. J. priteista 46,50 E. R. B. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. sausio 19 d., apie 16.00 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, R. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tęsiant nusikalstamus veiksmus ir lauke, išgertuvių metu kilus asmeniniam konfliktui, tyčia ne mažiau kaip 4 kartus ranka sudavė, spyrė kojomis R. B. į įvairias kūno vietas, taip padarydamas nukentėjusiajam R. B. galvos daugybines žaizdas, sumušimą, taip pat muštines žaizdas nosies srityje, kraujosruvas abiejų akių vokuose ir dešinės akies obuolio srityje, tai vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad byloje faktinės aplinkybės nustatytos teisingai, V. J. kaltė įrodyta ir abejonių nekelia. Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo V. J. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis V. J. iš esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nuteistojo kaltę bei prašo jam neskirti bausmės, nes jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, taip pat nesutinka su jam paskirta bausme.

8. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus baudžiamojoje byloje įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, pagrindė išvadas dėl V. J. atliktų nusikalstamų veiksmų apimties, įrodymų pakankamumo, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai jį pripažino kaltu pagal kaltinime inkriminuotą veiką. Byloje esančių ir pirmosios instancijos teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo R. B., paties nuteistojo V. J., liudytojos A. K. parodymai, nukentėjusiojo protokolas – pareiškimas, specialisto išvada ir kita rašytinė medžiaga, visiškai įrodo V. J. kaltę dėl jam inkriminuotos tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo.

9. Atmetami kaip nepagrįsti nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes ir pripažindamas nuteistąjį kaltu, neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, neapklausė visų asmenų ir padarė nepagrįstas išvadas, nes jie neatitinka teismo priimto nuosprendžio turinio, yra deklaratyvaus pobūdžio, išreiškia tik apelianto nesutikimą su teismo motyvuotomis išvadomis. Tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, negu tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.

10. Nagrinėjamu atveju nuteistasis neneigia sudavęs R. B. smūgius, tačiau tvirtina, kad taip pasielgė gindamasis nuo jį užpuolusio nukentėjusiojo. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, nepagrįstai savo neteisėtus veiksmus apeliantas laiko padarytus esant būtinosios ginties sąlygoms.

11. Pažymėtina, kad BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba.

12. Išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. J. veikė esant būtinosios ginties situacijai, priešingai, akivaizdu, kad būtinosios ginties situacijos nebuvo. Liudytoja A. K. nurodė, kad pas ją po įvykio atvažiavęs V. J. gyrėsi sumušęs draugą, kuris „prisikalbėjo“, matė paraudusius rankos krumplius, apie tai, kad nuteistąjį būtų užpuolęs nukentėjusysis jis nieko nesakė, ant jo veido ir rūbų nesimatė jokių užpuolimo žymių ar sužalojimų. Jokių duomenų, jog konflikto metu būtų buvęs sužalotas pats nuteistasis, priešingai nei nukentėjusysis, kuris analizuojamo įvykio metu buvo sumuštas, jam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos daugybinėmis žaizdomis, sumušimais, muštinėmis žaizdomis nosies srityje, kraujosrūvomis abiejų akių vokuose ir dešinės akies obuolio centre, byloje nėra. Nors V. J. ir teigė, kad jis buvo sužalotas, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė, o jo versija, kad į medikus ir policijos pareigūnus nesikreipė nes buvo ištiktas šoko nepatvirtinta jokias duomenimis ir laikytina gynybine versija. Šiame kontekste svarbu paminėti tai, kad nukentėjusysis R. B. turi negalią, kuri akivaizdžiai trukdo jam judėti, todėl ši aplinkybė tai taip pat paneigia nuteistojo teiginius, kad jis buvo priverstas gintis nuo nukentėjusiojo. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė nuteistojo versiją neva jis buvo užpultas nukentėjusiojo, jam šis stikline prakirto ir sužalojo galvą. Šią versiją paneigė liudytojos A. K. jau anksčiau minėti parodymai dėl sužalojimų ant nuteistojo kūno nebuvimo, teismo specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo patirti sužalojimai, jų daugetas, lokalizacija bei įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis buvo mušamas ne prie stalo, bet lauke ir prieangyje. Atsižvelgusi į šiuos bei kitus bylos duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. J. suduodamas nukentėjusiajam smūgius ir taip nežymiai sutrikdydamas jo sveikatą, veikė nesant būtinosios ginties sąlygoms, todėl apylinkės teismas pagrįstai V. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

13. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat nesutinkama su jam paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. J. vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą bei rūšį - padarytas tyčinis, baigtas, nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikaltimas. Teismas tinkamai įvertino ir V. J. asmenybę. Jis nebaustas administracine tvarka, praeityje teistas net 12 kartų, nors teistumai ir išnykę, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, toks asmens nusikalstamas elgesys, rodo jo akivaizdų nenorą taisytis, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio normas ir visa tai leidžia spręsti, jog toks nuteistojo elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška. Teismas pagrįstai atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad veika padaryta nuteistajam apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tinkamiausia poveikio priemonė bausmės tikslams pasiekti yra realus laisvės atėmimas ir apylinkės teismas pagrįstai V. J. paskyrė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią laikyti neteisinga ar akivaizdžiai per giežta nėra jokio pagrindo.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Nuteistojo V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.