Šiaulių apygardos teismo nutartis

2008-06-02 · Civilinė byla Nr. 2A-186-267/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-02
Bylos Nr.
2A-186-267/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugiene, Petras Rimantas Brazys, Danute Burbuliene
Ieškovas
E. U.
Atsakovas
L. I., K. J.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešeja D. Burbuliene KopijaTeiseja N. Kiubiene Civiline byla Nr. 2A-186-267/2008
Procesinio sprendimo kategorija 121.21. (S)
ŠIAULIU APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 2 d.Šiauliai

Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkes ir pranešejos Danutes Burbulienes,kolegijos teiseju: Jolantos Badaugienes, Petro Rimanto Brazio,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovei E. U.,atsakovams L. I. ir K. J.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo civiline byla pagal ieškoves E. U. apeliacini skunda del Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008-02-11 sprendimo dalies panaikinimo civilineje byloje pagal ieškoves E. U. ieškini atsakovams K. J. ir L. I. del žemes savininko teisiu gynimo.

Teiseju kolegija, išnagrinejusi byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

Šalies argumentai

Ieškove E. U. ieškiniu kreipesi i Mažeikiu rajono apylinkes teisma, prašydama: 1) ipareigoti atsakovus L. I. ir K. J. per viena menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus du pamatukus po 0,8 x 2,5 m, sutvarkyti ieškovei priklausancia žemes sklypo dali užlyginant ivairias duobes bei griovius, sutvarkyti ir atstatyti i pradine padeti viršutini dirvožemio sluoksni, sutvarkyti žemes sklypo drenažo sistema, pašalinti visa mešla nuo ieškovei nuosavybes teisemis priklausancios žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), dalies bei pagal aplinkosauginius reikalavimus sutvarkyti ieškovei priklausancia žemes sklypo dali ir atsakovus ipareigoti nestatyti bet kokiu nauju statiniu ir nevykdyti bet kokios ukines veiklos ieškovei priklausancioje žemes sklypo dalyje, kurioje stovi atsakoves L. I. statiniai; 2) priteisti iš atsakoves L. I. pinigine kompensacija: nuo 2003 m. sausio 01 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. – 7500 Lt skaiciuojant po 1500 Lt per metus; ipareigoti atsakove L. I. nuo 2008 m. sausio 1 d. moketi po 2000 Lt per metus už ieškovei priklausancios 1050 m² ploto žemes sklypo dalies naudojima iki atsakoves pastatai stoves ieškovei priklausancioje žemes sklypo dalyje; 3) priteisti visas turetas bylinejimosi išlaidas iš atsakovu. Ieškove nurode, kad Telšiu apskrities viršininko administracijos 1998-07-20 sprendimu ieškovei atkurta nuosavybes teise i 53, 07 ha žemes sklypa, 4, 33 ha miško, i kuri ieinantis nurodytas 1050 m² žemes plotas užimtas atsakovei nuosavybes teise priklausanciais pastatais. Nurode, kad Nekilnojamojo turto registre nera ir nebuvo iregistruota šio žemes sklypo naudotojo, nuomininko ar disponavimo apribojimu. Tarp ieškoves ir atsakovu nera sandorio ir atsakovai neturi teisiu i ieškoves žemes sklypa. Tuo tarpu, ieškoves teigimu, atsakovai savavališkai vykdo statybos darbus jos sklype ir, išversdami ant jos žemes mešla iš fermos, sugadino derlingaji žemes sluoksni. Todel ieškove praše ipareigoti atsakove L. I. atlyginti ieškovei padarytus nuostolius, susijusius su jai priklausancios žemes, kuria užima atsakovei priklausantys statiniai, netekimu.

Žemesnės instancijos teismas

Mažeikiu rajono apylinkes teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu ieškini patenkino iš dalies. Teismas ipareigojo atsakovus L. I. ir K. J. per du menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos: pašalinti mešla nuo ieškovei E. U. priklausancios žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), dalies bei pagal aplinkosauginius reikalavimus sutvarkyti ieškovei E. U. priklausancia žemes sklypo dali; sutvarkyti ieškovei E. U. priklausancia žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), dali užlyginant duobes bei griovius; sutvarkyti ir atstatyti i pradine padeti ieškovei E. U. priklausancios žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), dalies viršutini dirvožemio sluoksni; sutvarkyti E. U. priklausancio žemes sklypo, (duomenys neskelbtini), dalies drenažo sistema. Teismas ipareigojo atsakovus L. I. ir K. J. nestatyti bet kokius naujus statinius ant ieškovei E. U. priklausancios žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), dalies. Priteise iš atsakovu L. I. ir K. J. solidariai 100 Lt žyminio mokescio ieškoves E. U. naudai. Likusia ieškinio dali teismas atmete. Tuo paciu teismas išaiškino atsakovams L. I. ir K. J., kad už teismo sprendimo nevykdyma gali buti skiriama iki 1000 Lt dydžio bauda išieškotojo naudai ir nustatytas naujas terminas sprendimui ivykdyti. Teismas nustate, kad ieškove nuosavybes teise valdo žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), o atsakove – ferma bei kitus pastatus, esancius tuo paciu adresu dalyje ieškovei priklausancio žemes sklypo. Konstatavo, jog atsakovai, valdydami bei naudodamiesi L. I. priklausanciu turtu, pažeide ieškoves nuosavybes teise, nes jie naudojasi ieškovei priklausanciu turtu del savo asmeniniu ukiniu poreikiu neatlygintinai bei daro šiam turtui žala: ant ieškovei priklausancios žemes ukio paskirties žemes vykdo ukine veikla, turi žemes ukio technika, kuria ieškovei priklausancia žemes sklypo dalimi privažiuoja prie pastatu. Nurode, kad žemes sklypo dalies, kuria važineja atsakovams priklausantis transportas, bendra dangos bukle prasta, duobeta, vykdomi žemes kasimo darbai, kraunamas mešlas, išvežtas iš atsakovams priklausancios fermos, tuo yra suardytas ir pakeistas žemes paviršius (paklote). Pažymejo, kad byloje esanciame LR Aplinkos ministerijos Šiauliu regiono aplinkos apsaugos departamento Mažeikiu rajono agenturos 2006-12-18 rašte nurodyta, kad mešlas kraunamas ieškovei priklausancios žemes dalyje pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus ir atsakovai tures atitinkamai sutvarkyti žemes sklypa, o atsakovui K. J. buvo už pažeidima paskirta administracine nuobauda. Teismas pripažino, kad visi atsakovu, kurie neatlygintinai naudojasi ieškoves turtu, aukšciau išvardyti atlikti veiksmai, del kuriu šiam turtui daroma žala, kompleksiškai pažeidžia ieškoves teises, del to visi šie veiksmai yra neteiseti. Todel teismas konstatavo, kad ieškinio reikalavimai atkurti 1050 m² žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini) viršutinio dirvožemio pažeista sluoksni, užlyginti duobes ir griovius, sutvarkyti drenažo sistema ir pašalinti mešla bei pagal aplinkosauginius reikalavimus sutvarkyti ieškovei priklausancia žemes sklypo dali, nestatyti jokiu nauju statiniu toje žemeje yra pagristi ir tenkintini. Atsižvelges i tai, kad šis procesas gali užtrukti ilgiau nei viena menesi, teismas žemes sklypo dalies sutvarkymo bei atstatymo i pirmine padeti darbams atlikti nustate 2 menesiu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos termina, nurodydamas, jog šie darbai nera dideles apimties, jokiu papildomu dokumentu gauti, leidimu jiems atlikti nereikia. Teismas pažymejo, kad realiai prie fermos pastatyti du pamatukai po 0,8 x 2,5 m dydžio, o statybu priežiura vykdanti institucija del tokiu neteisetu veiksmu emesi atitinkamu veiksmu, sustabdydama statybos darbus. Nurode, kad transporteris gali buti laikomas karviu fermos priklausiniu, kurio naudojimas yra neatsiejamas nuo pacios karviu fermos naudojimo ir atsižvelgiant i tai, kad projektas transporteriui irengti yra, jis nepatvirtintas tik del to, kad neišspresta žemes sklypo, ant kurio stovi ferma ir kiti pastatai, naudojimo tvarka, tolimesni statybos darbai yra sustabdyti. Ieškinini reikalavima – ipareigoti atsakovus L. I. ir K. J. per viena menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus pamatukus – teismas atmete. Teismas pažymejo, kad ieškove nesutinka, kad atsakovai neatlygintinai naudotusi jos turtu, o atsakove nepraše nustatyti šiai žemes sklypo daliai servituta ir toks nebuvo nustatytas. Nustate, kad atsakovai nebuvo ir nera sklypo (1050 m² ploto) nuomininkai, šio žemes sklypo nuomos sutartis su atsakovais nebuvo sudaryta, byloje nera irodymu apie derybu del tokios sutarties sudarymo vedima, jokiu su neegzistuojancia nuomos sutartimi pareigu ieškovei negali tureti, t. y. atsakovams neatsirado pareiga moketi žemes sklypo nuomos mokescio. Pažymejo, kad žemes sklypas nebuvo nustatyta tvarka suteiktas atsakovams naudotis, taciau ieškove jokiu pretenziju ar pageidavimu jiems nereiške, nenurode, kad atsakovai prieš jos valia naudojasi jai priklausanciu turtu, del ko turtui daroma žala. Todel teismas, nurodes, kad tarp šaliu nera sudaryta žemes nuomos sutartis, nera nustatyti žemes sklypo naudojimosi apribojimai, atmete ieškoves reikalavima priteisti pinigine kompensacija iš atsakovu po 1500 Lt per metus skaiciuojant nuo 2003-01-01 iki 2007-12-31. Teismas pažymejo, kad svetimos žemes naudojimo santykius atsakovai turi spresti su žemes sklypo savininke. Ieškoves reikalavima nuo 2008-01-01 moketi jai po 2000 Lt kasmetines periodines imokas teismas ivertino kaip ipareigojima sudaryti žemes sklypo dalies, ant kurios stovi atsakoves pastatai, nuomos sutarti, o tai prieštarautu sutarciu sudarymo laisves principui. Pažymejo, kad ieškove - žemes sklypo savininke - savo tiksla turetu igyvendinti per civilini teisini žemes nuomos sandori, kuomet ši sklypa atsakovai nuomotu už sutarta mokesti iš žemes savininkes nekeiciant žemes sklypo paskirties. Teismas atmete ieškoves reikalavima uždrausti atsakovams vykdyti bet kokia ukine veikla jai nuosavybes teise priklausancioje 1050 m² ploto žemes sklypo dalyje, kurioje stovi atsakoves L. I. statiniai. Tokia pozicija teismas grinde tuo, kad ieškove negali tinkamai igyvendinti savo teisiu - naudotis savo nuosavybe - žemes sklypu, esanciu prie atsakovei priklausanciu pastatu bei po jais, taciau ir atsakovei negali buti užkertamas kelias igyvendinti nuosavybes teises i jai priklausancius statinius. Nurodes, kad šalys nepateike atstovavimo išlaidu dydi patvirtinanciu dokumentu, teismas nepriteise šiu išlaidu. Patenkines ieškini iš dalies, teismas priteise iš atsakovu 100 Lt žyminio mokescio išlaidu ieškoves naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškove E. U. prašo panaikinti Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendima dalyje, kur atmestas ieškoves reikalavimas ipareigoti atsakovus K. J. ir L. I. per viena menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos nugriauti savavališkai pastatytus du pamatukus po 0,8 x 2,5 m., ir priimti nauja sprendima šio reikalavimo atžvilgiu. Kitose dalyse teismo sprendima prašo palikti nepakeista. Apeliantes motyvai yra tokie:

1. Teismas neatsižvelge i tai, kad ieškove nera davusi leidimo atsakovams statyti jokiu statiniu ir yra kategoriškai prieš, kad atsakovai plestu savo ukine veikla ant ieškovei nuosavybes teise priklausancio žemes sklypo. Be to, ieškoves žemes sklype nenustatyti jokie servitutai atsakoves pastato atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas klaidingai ivertino, kad nurodytas irenginys – transporteris gali buti laikomas karviu fermos priklausiniu, kurio naudojimas yra neatsiejamas nuo pacios karviu fermos naudojimo. Apeliantes nuomone, šios fermos priklausiniai ivardinti pažymejime apie nekilnojamojo daikto ir daiktiniu teisiu i ji iregistravima nekilnojamojo turto registre (pastatas – buitines patalpos, pastatas daržine, kiti statiniai – kiemo statiniai, - kiemo aikštele) ir jokiu kitu priklausiniu negali buti. Be to, atmesdamas reikalavima ipareigoti nugriauti pamatukus, teismas nesvarste, kodel butent dabar atsakovams prireike isirengti transporteri ir ar jis butinai privalo buti irengtas, nesvarste ir technines galimybes atsakovams isirengti transporteri fermos priklausiniuose, - paciuose pastatuose, kiemo aikšteleje.

2. Su kitais teismo motyvais, atmetant ieškoves reikalavima del pinigines kompensacijos bei kasmetiniu periodiniu imoku priteisimo, apeliante nurodo sutinkanti. Vis delto pažymi, kad apylinkes teismas, matydamas technines klaidas, galejo pasiulyti ieškovei pakeisti ieškinio pagrinda ar dalyka, taciau to nepadare.

Atsiliepimo i apeliacini skunda istatymu nustatyta tvarka negauta.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Mažeikiu rajono apylinkes teismo sprendimas naikintinas ir civiline byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo, nes neatskleista bylos esme ir nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 2 p.).

Byloje nustatyta, kad ieškovei E. U. 1998-07-20 Telšiu apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 61-6170 atkurta nuosavybes teise i išlikusi nekilnojamaji turta - 57, 40 ha žemes sklypa, esanti (duomenys neskelbtini), o atsakove L. I. 2003-02-27 Mažeikiu rajono apylinkes teismo sprendimo pagrindu nekilnojamojo turto registre iregistravo nuosavybes teises i karviu ferma bei pagalbinius pastatus, esancius (duomenys neskelbtini), kurie užima 1050 m² ieškovei priklausancio žemes sklypo dali ir kartu su bendraatsakovu K. J. naudoja pagal paskirti karviu fermos statinius, kurie isiterpia i ieškoves nuosavybes teise valdoma sklypa, apribodami žemes savininkes – E. U., teises. Šalys nesutaria del ieškovei priklausancio žemes sklypo dalies naudojimo ir ieškove pareiške ieškini teisme CK 4.98 straipsnio pagrindu, reikalaudama pašalinti nuosavybes teisiu pažeidimus.

Kolegijos nuomone, E. U. pareikštas ieškinys del nuosavybes teisiu gynimo nuo pažeidimu pirmosios instancijos teisme buvo nagrinejamas, neišsiaiškinus ieškoves pareikštu reikalavimu esmes (CK 4.98 str.). Ieškoves reikalavimai (ir teismo sprendimo rezoliucine dalis) suformuluoti netiksliai, todel neaišku kokius konkrecius žemes sklypo tvarkymo darbus turi atlikti atsakovai. Aplinkybe, kad jiems nesuprantamos sprendimo rezoliucineje dalyje nustatytu ipareigojimu apimtys, apeliacines instancijos teismo posedyje patvirtino atsakovai.

Konstitucijos 30 str. bei CPK 5 str. itvirtina kiekvieno asmens, manancio, kad jo teises ar istatymo saugomi interesai yra pažeisti, teise kreiptis i teisma. Taciau konstitucine asmens teise kreiptis i teisma yra platesne nei teise i pareikšto reikalavimo patenkinima: teise kreiptis i teisma turi kiekvienas asmuo, manantis, jog jo teises ar istatymo saugomi interesai yra pažeisti. Tuo tarpu toks ieškinys teismo sprendimu gali buti tenkinamas tik tuo atveju, kai teismo proceso metu, nepažeidžiant procesines teises normu, nustatomas ieškovo teisiu pažeidimas. Be to ieškovas teise kreiptis i teisma turi realizuoti laikydamasis proceso istatymu nustatytos tvarkos. Tinkamas teises kreiptis i teisma realizavimas istatymo leidejo siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyka ir pagrinda todel, kad butent ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrežti bylos teisminio nagrinejimo ribas, be ko teismo procesas taptu neimanomu. Ieškovo pareiga kreipiantis i teisma suformuluoti ieškinio dalyka ir pagrinda (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.) turi buti aiškinama sistemiškai ne tik su norma, itvirtinancia konstitucine asmens teise kreiptis i teisma teismines gynybos (CPK 5 str.), bet ir su kitomis esminemis proceso nuostatomis : rungimosi ir šaliu procesinio lygiateisiškumo, teismo nešališkumo principais (CPK 6 str., 12 str., 17 str., 21 str.).

Nagrinejamoje byloje ieškoves reikalavimas – ipareigoti atsakovus nestatyti bet kokiu nauju statiniu ir nevykdyti bet kokios ukines veiklos ieškovei priklausancioje žemes sklypo dalyje buvo pareikštas ir dalinai teismo patenkintas be jokio teisinio pagrindo. Ieškoves nuosavybes teisiu nelieciamuma garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis. Todel, teismo nuomone, aptariamas ieškoves E. U. reikalavimas tokia forma, kokia yra pareikštas, neatitinka CPK 2 str. numatytu civilinio proceso tikslu ir CK 1.138 str. aptariamu civiliniu teisiu gynimo budu.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas patenkino ši ieškoves reikalavima ir ipareigojo atsakovus nestatyti bet kokius naujus statinius ant ieškovei E. U. priklausancios žemes sklypo, esancio (duomenys neskelbtini), dalies, taciau visiškai nemotyvavo savo sprendimo šioje dalyje. Toks teismo sprendimas negali buti vertinamas kaip atitinkantis LR CPK 265 str. ir 270 str. nuostatas. Nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia viena pagrindiniu šaliu teisiu – teise i motyvuota teismo sprendima ir tuo paciu teise i teisinga teisma, o pagal CPK 327 str. 2 d. 4 p. nuostatas tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Ši išvada leidžia spresti, kad nagrinejamoje byloje tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme iš esmes nebuvo, tuo paciu nebuvo atskleista bylos esme ir jos negalima išnagrineti iš esmes apeliacines instancijos teisme. Del nustatytu procesines teises normu pažeidimu byla visa apimtimi turi buti iš naujo nagrinejama pirmosios instancijos teisme, nes pagal CPK itvirtintas ribotos apeliacijos nuostatas apeliacinis procesas yra tik pirmosios instancijos teismo sprendimu kontroles forma, skirta patikrinti neisiteisejusio teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytu ribu (CPK 320 str., 314 str.).

Kolegijos vertinimu, reikalavimo dalyje del savavališkai pastatytu pamatuku transporteriui atremti nugriovimo, bylos esme gali buti atskleista tik dalyvaujant statybos valstybine priežiura atliekanciai viešojo administravimo institucijai – Telšiu apskrities viršininko administracijai, kuri pateiktu išvada, ar pagal sanitarines ir statybines teisines normas galima šio irenginio statyba, ar yra technines galimybes atsakovams isirengti transporteri fermos priklausiniuose, kaip teige ieškove apeliacines instancijos teismo posedyje.

Taigi, nagrinejamoje byloje Telšiu apskrities viršininko administracija turi teisini suinteresuotuma bylos baigtimi ir privalejo buti itraukta dalyvauti byloje treciuoju asmeniu.

Todel kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pasisake sprendime del neitrauktu dalyvauti byloje asmenu teisiu ir pareigu, susijusiu su transporterio pamatuku nugriovimo ir statybos klausimais, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos CPK 266 str. reikalavimus ir tai pripažistama absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu.

Konstatavus absoliutu sprendimo negaliojimo pagrinda byla gražinama pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Todel kitu apeliacinio skundo argumentu, susijusiu su faktinemis bylos aplinkybemis, analize kolegija pripažista netikslinga ir del ju nepasisako, taciau atkreipia pirmosios instancijos teismo demesi, kad byla iš naujo turi buti nagrinejama nuo ieškinio priemimo stadijos. Ieškove turetu tikslinti ieškininius reikalavimus, nurodyti konkrecius sklypo tvarkymo darbus, ju apimtis, pažymeti tvarkytinos sklypo dalies ribas teismui pateiktoje ginco sklypo schemoje.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi LR CPK 336 str.1 d. 4 p., 87 str.,

nutaria:

Mažeikiu rajono apylinkes teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo.

Teiseju kolegijos pirmininke Danute BurbulieneTeisejai Jolanta BadaugienePetras Rimantas BrazysTikraTeisejaD. Burbuliene