Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Adenita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 21 d. nutarties laikytas nepaduotu ir grąžintas, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Linale“ ieškinį atsakovui UAB „Adenita“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-02-08 nutartimi (b.l.151-152) patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė.

Atsakovas UAB „Adenita“, atstovaujama akcininko G. M. pagal įmonės direktorės B. M. 2008-02-11 išduotą įgaliojimą (b.l.159), 2008-02-15 padavė atskirąjį skundą (b.l. 155-156), prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-02-08 nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą.

Vilniaus m. 3-asis apylinkės teismas 2008-02-21 nutartimi (b.l.154) nustatė atsakovui 7 d. terminą pateikti įrodymus, jog atskirąjį skundą pasirašęs G. M. yra atsakovo darbuotojas ir turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (CPK 55 str. 2 d.).

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas 2008-03-14 nutartimi (b.l.171) atsakovo UAB „Adenita“ 2008-02-15 atskirąjį skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina nutarties teisėtumą bei pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, atskirojo skundo, atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti įstatyminių pagrindų nėra. Byloje kilo ginčas dėl CPK 55 str. 1-2 d. taikymo. Atkreiptinas dėmesys, jog juridinių asmenų vardu bylas teisme gali vesti jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymų arba steigimo dokumentų jiems suteiktas teises ir pareigas. Kitaip tariant, tai reiškia, kad pagal CPK 55 str. 1 d. nuostatas juridinio asmens organai ar dalyviai gali atstovauti teisme tik tuomet, kai tokią teisę vesti juridinio asmens bylą teisme jiems numato įstatymai arba steigimo dokumentai (CK 2.46 str.). LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 6 d. sako, jog bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas (šiuo atveju B. M. – b.l.166). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir UAB „Adenita“ įstatų 5.2 p. bei 7.4 p. (b.l.168). UAB „Adenita“ direktorė B. M., kaip bendrovės vadovė, gali išduoti įgaliojimą atlikti atskirus procesinius veiksmus (pvz., pasirašyti atskirąjį skundą – CPK 42 str. 1 d.), tačiau tik bendrovės darbuotojams ir, kai tai susiję su atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, tik turintiems aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tai imperatyviai nustatyta CPK 55 str. 2 d.

Byloje nesama duomenų, jog UAB „Adenita“ akcininkas G. M. atitiktų keliamus reikalavimus, susijusius su darboviete ir išsilavinimu, todėl UAB „Adenita“ vardu paduodamo atskirojo skundo pasirašyti jis negalėjo, ką teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Apelianto pastabos, jog skundą pagal administracijos vadovės įgaliojimą pasirašęs akcininkas G. M. nepretendavo būti UAB „Adenita“ atstovu teisme, atmestinos kaip teisiškai nepagrįstos, kadangi pats savaime atliktas veiksmas – teismui adresuoto procesinio dokumento pasirašymas jau yra atstovavimas CPK 51 str. ir 59 str. prasme.

Susiklosčius išvardintai situacijai darytina išvada, kad apeliantas nepašalino Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2008-02-21 nutartyje (b.l.165) nurodytų atskirojo skundo trūkumų, nors šiuo atveju būtų pakakę pateikti pačios B. M. pasirašytą atskirąjį skundą, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti šį skundą nepaduotu ir grąžinti jį apeliantui (CPK 115 str. 3 d.).

Kolegija nevertina atskirajame skunde išdėstytų abejonių dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo nešališkumo (CPK 66 str.), nes šis klausimas, kaip nespręstas pirmosios instancijos teismo pirmininko, jo pavaduotojo arba kito paskirto teisėjo (CPK 69 str. 1 d.), negali būti apeliacijos dalyku (CPK 301 str. 1 d.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto atskirajame skunde nurodytos aplinkybės ir argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčo nutartį nepagrįsta ar neteisėta, todėl skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus m. 3-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.