- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-05
- Bylos Nr.
- 1S-732-366/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Pareiškėjas
- A. L., S. L.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius,
sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,
dalyvaujant prokurorui Gražinai Petrulytei,
teismo posėdyje išnagrinėjęs pareiškėjų A. L. ir S. L. skundą dėl 2011-07-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų A. L. ir S. L. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-05-02 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 76-1-00756-09 bei Panevėžio miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2011-05-27 nutarimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjų skundas dėl 2011-05-02 nutarimo. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad prokurorų nutarimai motyvuoti, teisėti, priimti nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų reikalavimų, todėl naikinti jų pareiškėjų skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
A. L. ir S. L. skundžia 2011-07-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją bei Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorų nutarimus nutraukti ikiteisminį tyrimą panaikinti, tyrimą atnaujinti ir įpareigoti Panevėžio apylinkės prokuratūrą jį baigti kaltinamuoju aktu.
Šalies argumentai
Savo skunde jie nurodo, kad motina G. L. žuvo neaiškiomis aplinkybėmis. Galutinis sprendimas ikiteisminio tyrimo byloje gali būti priimamas tik tuomet kai tampa aiškios visos aplinkybės. Mano, kad prokuratūros pareigūnai nepagrįstai nurodo, jog motinos veiksmai techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Teigia, jog surinkti duomenys leidžia manyti, kad yra ir vairuotojo kaltės. Pareiškėjams atrodo, kad motiną mirtis ištiko kitoje vietoje negu ji buvo apžiūrėta įvykio metu. Netinkamai atlikto eksperimento metu buvo gauti klaidingi duomenys. Įvykio vietos apžiūra taip pat atlikta netinkamai, neužfiksuoti kraujo pėdsakai. Teigia, jog tachografo duomenys iš viso nebuvo tiriami. Todėl tyrimas atliktas neobjektyviai ir vienpusiškai. Nebuvo sprendžiamas vairuotojo atsakomybės klausimas.
Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas pats neatliko tyrimo veiksmų, o tik vertino tai kas surinkta ikiteisminio tyrimo byloje. Teismas savo išvadas grindžia prieštaringais duomenimis. Vienu atveju teismas nurodo, kad avarija įvyko apie 17 val. 55 m., o kitoje vietoje nurodo, kad po 17 val. 01 min automobilis važiavo. Tai reikštų, kad jis padaręs avarija nesustojo, o nuvažiavo toliau.
Šalies argumentai
Pareiškėjai teigia, kad eksperimentas buvo atliktas nesilaikant tvarkos, todėl jo išvadomis vadovautis negalima. Atliekant eksperimentą neatitiko meteorologinės sąlygos. Pats eksperimentas darytas ne toje vietoje. Motina žuvo tiesioje kelio atkarpoje, o eksperimentas darytas kelio posūkyje. Manekenas buvo per mažas, mažesnio ūgio ir apimties nei motina. Be to eksperimento dalyvius akino du policijos automobiliai. Neaišku ar avarijos metu buvo priešpriešiniai automobiliai. Eksperimentinio automobilio spidometras nebuvo apšviestas ir dalyviai negalėjo matyti jo parodymų. Kelia klausimą kodėl eksperimente nebuvo naudojamas avarijoje dalyvavęs automobilis.
Mano, kad netiksliai nustatytas motinos žūties laikas. Tai padaryta remiantis tik vairuotojo parodymais, tačiau jis galėjo pasakyti netiesą. Be to mano, kad autoįvykio metu vairuotojas kalbėjosi telefonu. Ir todėl jo reakcija buvo sulėtėjusi. Iš SIMENS VDO duomenų matyti, kad automobilis sustojo 17 val. 01 min., todėl mano, kad būtent tuo metu ir įvyko avarija. Todėl kyla klausimas ką vairuotojas veikė iki 17 val. 55 min. kada apie įvykį pranešė. Teigia, jog motina visada nešiojosi su savimi šviesą atspindinčius daiktus ir prožektorių, todėl mano, kad tie daiktai buvo pašalinti iš įvykio vietos.
Mano, jog sugretinus tachografo parodymus su maršrutinio autobuso grafiku bei apklausus autobuso vairuotoją ir ištyrus vairuotojo telefoninių pokalbių išklotines būtų nustatyta ar jis įvykio metu nekalbėjo telefonu. Taip pat būtų galima tiksliai nustatyti automobilio greitį prieš autoįvykį.
Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų nenoras paimti ir ištirti tachografą vertina kaip siekimą nuslėpti tikrąsias avarijos aplinkybes.
Mano, kad įvykio vieta nebuvo tinkamai apžiūrėta, kadangi nebuvo rastas motinos prožektorius, nebuvo paimta jos rankinė.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. L. prašo skundą tenkinti. Prokurorė prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Pareiškėjų skundo argumentai analogiški apylinkės teismui pateikto skundo argumentams, kuriais buvo prašoma panaikinti Panevėžio miesto apylinkės prokurorų nutarimus bei atnaujinti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, prokurorų nutarimus, teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartis, 2011-05-02 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės bei 2011-05-27 Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos nutarimai yra teisėti bei pagrįsti, priimti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso normų reikalavimų. S. P. miesto apylinkės teismo nutartyje išsamiai išdėstyti motyvai, kuriais remiantis atmestas A. L. ir S. L. skundas, su šiuo vertinimu visiškai sutinka skundą nagrinėjantis teismas.
LR BPK 212 str. numatyti pagrindai, kuriems esant ikiteisminis tyrimas nutraukiamas. Vienas iš pagrindų - jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą, prokuroras surašo motyvuotą nutarimą. Įstatymas įpareigoją prokurorą nutarime išdėstyti motyvuotus savo sprendimo argumentus. Priėmusi nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorė šių įstatymo reikalavimų nepažeidė, o Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja nutarimu bei skundžiama nutartimi apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti prokurorės nutarimą.
Nagrinėjamu atveju 2011-05-02 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, kadangi nustatyta, jog M. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 5 d., o pagrindinė sąlygą šiam eismo įvykiui kilti buvo pačios žuvusiosios veiksmai.
Pareiškėjų reikalavimas atnaujinti ikiteisminį tyrimą ir įpareigoti prokuratūrą baigti jį kaltinamuoju aktu negali būti patenkintas jau vien todėl, kad jis prieštarauja galiojantiems teisės aktams. LR BPK 170 str. imperatyviai nurodyta, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo; dėl tyrimo užbaigimo ir kaltinamojo akto surašymo ir t.t. Todėl įtakoti šių sprendimų ir juo labiau įpareigoti priimti konkretų sprendimą teisė niekam nėra suteikta. To negali daryti ir teismas. Teismas tik patikrina ar priimti sprendimai susiję su ikiteisminiu tyrimu yra teisėti ir pagrįsti.
Kaip jau minėta, skundo argumentai yra analogiški apylinkės teismui pateikto skundo argumentams. Visi jie plačiai ir išsamiai aptarti ir išanalizuoti skundžiamoje Panevėžio apylinkės teismo nutartyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiomis išvadomis ir jų nekartoja.
Nepagrįstas pareiškėjų priekaištas, kad apylinkės teismas priėmė nutartį neatlikęs jokių tyrimo veiksmų, o tik analizuodamas surinktą medžiagą. Dar kartą pakartojant tai, kas jau buvo pasakyta, tenka pabrėžti, jog teismas jokių tyrimo veiksmų ir negali atlikti. Jis tik patikrina priimtų sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo eigos teisėtumą ir pagrįstumą. Ikiteisminį tyrimą bylose atlieka ikiteisminio tyrimo organai bei prokuratūra.
Skunde daug dėmesio skiriama G. L. žūties laiko nustatymui. Iš byloje surinktų duomenų nėra jokio pagrindo abejoti, jog autoįvykis įvyko apie 17 val. 55 min. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje tai pripažino ir pareiškėjas A. L. ir toje dalyje skundą atsiėmė.
Taip pat nėra jokio pagrindo manyti, kad autoįvykis įvyko kitoje vietoje, kadangi įvykio vietoje užfiksuotas tiek žuvusiosios kūnas,, tiek pabirę automobilio dalių šukės.
Nepagrįstos pareiškėjų pretenzijos dėl įvykio vietos apžiūros tuo pagrindu, kad neužfiksuoti kraujo pėdsakai. Kaip matyti iš eismo įvykio vietos plano (t. 1 b.l. 8) žuvusiosios kūno buvimo vieta ir jo padėtis yra užfiksuota. Logiška, kad toje vietoje galėjo būti ir kraujo pėdsakų, tačiau jų buvimo vietą apibrėžia paties kūno buvimo vieta ir atskiro žymėjimo nereikalauja (išmatavimai būtų tie patys kaip ir nurodantys kūno buvimo vietą). Jokių duomenų, kad kraujo pėdsakų buvo kokioje nors kitoje vietoje, o ne šalia kūno nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjai.
Nepagrįstos skunde išsakytos pretenzijos, kad iš įvykio vietos nepaimti G. L. turėti šviesą atspindintys daiktai ir prožektorius. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jokių panašių daiktų įvykio vietoje nerasta. Tai, kad tokių daiktu nebuvo patvirtina ir S. L. apklausos protokolas (t. 1, b.l. 52 – 53) kuriame jis nurodo, kad kai paliko motina Šiaulių autobusų stotyje važiavimui į namus, ji jokio šviesą atspindinčio atšvaito, liemenės ar kitokio daikto neturėjo. Skunde taip pat nenurodoma kokį šviesą atspindintį daiktą turėjo surasti įvykio vietoje.
Nepagrįstos pretenzijos dėl netinkamai atlikto eksperimento. Nėra duomenų, kad atliekant eksperimentą nebuvo laikytasi metodinių nurodymų. Atliekant eksperimentą dalyvavo ir vienas iš pareiškėjų. Jis pareiškė tik vieną pastabą, kad atliekant eksperimentą at kelio stovėjo du automobiliai su įjungtomis artimosiomis šviesomis. Kitų pastabų nepareiškė. Tačiau šių automobilių naudojimas eksperimente laikytinas pagrįstu, kad M. B. apklausiamas liudytoju nurodė, kad prieš kliudydamas G. L. jis prasilenkė su priešpriešiniu automobiliu ir priešais važiavo dar vienas automobilis (t. 1, b.l. 163 – 167).
Nepagrįsti pareiškėjų teiginiai, kad nebuvo tiriamas krovininio automobilio tachografas. Tachografo parodymai yra paimti, jie pridėti prie bylos, ištirti ir aptarti. Svarstymai, kad prieš pat įvykį automobilis važiavo 100 km/h ar dar didesniu greičiu ir, kad tai nustatyti galima dar kažkaip ištyrus tachografą niekuo neparemti. Kaip matyti iš atspausdintų tachografo duomenų (t. 1, b.l. 17) čia nėra fiksuoti automobilio greičio duomenys. Automobilio greitis nustatytas specialisto išvada (t. 1, b.l. 103 – 108). Todėl šių duomenų negali nei pakeisti nei iškreipti pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad nuo 17 val. 14 min. iki 17 val. 55 min. (Lietuvos laiku) tachografo kortelė buvo išimta.
Darytina išvada, kad dėl šio eismo įvykio buvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai. Kartu pabrėžiama, kad visų šių veiksmų esmė ir buvo nustatyti ar dėl autoįvykio nėra vairuotojo kaltės. Todėl atmestinas skundo argumentas, kad niekas nesiaiškino ar dėl avarijos nėra kaltas vairuotojas.
Remdamasis išdėstytu, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros prokurorės 2011-05-02 nutarimą bei dėl jo priimtą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-07-13 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
A. L. ir S. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.